8241
Beatos virtuvė

Kaip Bronė pas mylimąją važiavo

(17)

Et, imsiu ir išvyniosiu tą antraštės intrigą jau pirmąjame sakinyje: mano, t.y., Bronės, mylimoji – tai Italija, kurią kiek beaplankyčiau – pasiilgstu ir taškas. Taigi vos prieš keletą savaičių ir vėl pas ją skridau. Ir vėl kylant bei leidžiantis, kylant ir leidžiantis atgal niūniavau Dean Martin nostalgišką “Arrivederci Roma”. Jokia sutartinė tokiu atveju nepadės…

Šį kartą su pakeleiviu, kuris yra dar ir mano vyras, nutarėme Romą palikti kitų turistų glamonėms ir trumpas astostogas dviese be vaikų praleisti jos apylinkėse. Kai dienų skaičius su močiučių palaiminimu – labai jau ribotas, trumpos išvykos dienas vynioti aplinkui Romą buvo labai jau  logiškas ir labai vykęs sprendimas. Nakvynėms pasirinktas Rocca di Papa miestelis ant gana aukštos kalvos ir visai netoli oro uosto – buvo tiesiog intuicijos teisingai pakuždėtas. Po šeimyninio viešbučio langu – lyg kilimas patiestas saulėje virpėjo Romos miestas (poezija!) su visais savo priemiesčiais. Iš šio taško ir planavome savo 4 dienų išvykas visomis pasaulio kryptimis. Pagal žemėlapį, intuciją, polėkį…Polėkį labiausiai. Nes Italija polėkio ir pasitenkinimo, atsidavimo bei mėgavimosi gyvenimu šalis.

Tipiškas Lazio miestelis

Tipiškas Lazio miestelis

Kur bevažiuotumei, būtinai atrasi kas į dūšią įkris ir ko jau nebeiškrapštysi. Kadangi Bronei buvo paliepta rašyti lakoniškai – suversiu trumpus karolius iš susižavėjimą keliančių reiškinių, objektų, pajautimų. Taigi karoliai iš Italijos, Lazio.

Unikalus kaimelis uolose

Calcata -unikalus kaimelis uolose su vos 13 meniškos sielos gyventojų

Maistas

 Čia jau galima dėti tašką. Tik Italijoje galima gulantis nakčiai su praryto puntuko jausmu skrandyje (žinoma, po vakarienės) svajoti apie pusryčius ryte. Tik šioje šalyje visiškai nežema ir neskurdu aukštinti maistą ir tiesiog jo geisti bei juo mėgautis visa širdimi ir čepsėjimu. Tik čia duona kasdieninė taip traška ir tokia skani, kad Bronė jau verčiau atsisakytų saldumynų nei jos.

 

Vietinio miestelio kulinarinis pasididžiavimas

Vietinio miestelio kulinarinis pasididžiavimas

Nes tik čia užėjęs į vietinę “cucina”, kur stalai apdengti “klijonkėmis” su braškėmis, sienos bet kaip patepliotos reto šlykštumo geltoniu ir lyg to dar būtų maža, papuoštos plastikinėmis gėlėmis, gali suvalgyti pačią skaniausią pastą, kaip anglakalbiai sako ever!, būti pavaišintas grapos stikleliu ir dar lauknešėliui gauti biscotti (nesvarbu, kad viename jų buvo įkeptas ir plaukas)! Pasta alla trastaverina – su tuno, ančiuvių, pomidorų ir baravykų padažu – buvo tikras džiaugsmas ir atradimas man, porcini (baravykų) mylėtojai, kuri virdama grybų sriubą rudeniop, pusę jų suvalgo kol užverda sultinys….Čia groja tik maistas. Paprasti, gryni produktai, ingredientų saikingumas, jų šviežumas ir reikalo išmanymas.

Pašom – puikioji Pizza bresaola – labai kukliai ir saikingai pasiklojusi sūrio padažu, puikuojasi sūdytu jautienos kumpiu ir dabinasi rucola žaluma. Padas plonas, traškus, nepermirskta ir turi tų laužo skonio mikrogranulių (Bronė būtent tokias ir jaučia).

Saikingai apklota - dosniai gardi

Mėsaėdžių džiaugsmas - nuo šernienos dešrų iki...asilo sėklidžių

Mėsaėdžių džiaugsmui – nuo šernienos dešrų iki…asilo sėklidžių

Orumas

 Žavėte  žavi tas įgimtas italų cezariškas orumas, savivertės suvokimas ir iš to išplaukiantis stilingas pasitempimas, kuris nepavaldus nei amžiui nei profesijai. Kaip nuoširdžiai išdidžiai tos pačios vietinės virtuvės šefas pateikia patiekalą, kaip atidžiai duonos kepėjas pakuoja savo keptą duoną, kaip reikšmingai šeimyninės užeigos senolis “kontroliuoja” verslą visa dieną rymodamas ant kėdutės prie baro, o carabinierio laikysena Armani kurtoje uniformoje tiesiog atima visą moterišką amą.

Kepti pizza - pašaukimas ir pasitempimas!

Kepti pizza – pašaukimas ir pasitempimas!

Norisi net pritūpti galantiškai  iš tos pagarbos. Na ir ne tik iš pagarbos 🙂 O jau tas diedulių strainumas ir senatvei nepasiduodantis stuburas, narpliojančių visas pasaulio problemas mažame savo senate, mažo miestelio, mažos aikštės medžio šešėlyje…

Grožis

Gamtos, klimato, žmonių, architektūros, drabužių… Visa ko. Dažnai pagalvoju kiek daug Dievulis davė vienai ar kitai šaliai. Paskui galvoju kitaip – turbūt jis davė tik padėtį ant gaublio, kas sąlygojo saulėtą klimatą, o jau tas klimatas visa kitą ir inspiravo. Nuo civilizacijos ištakų iki skaniausio maisto!

Nemi, braškių, žemuogių, mėlynių ir baravykų sostinė!

Nemi, braškių, žemuogių, mėlynių ir baravykų sostinė!

Šeimyniškumas

Italų jaunimo problemas, paskatintas susiklosčiusių šeimos tradicijų lai aiškinasi sociologai, bet man toks mielas tas jų šeimyniškumas, šeimos narių įsitraukimas į bendrą veiklą. Kone visur akylai tyrinėjome aptarnaujančio personalo fizinius bruožus (ir net leisdavome sau nustatyti giminystės ryšį – smagus žaidimas!). Buvo akivaizdu, kad daugelis jų – šeimos nariai! Seneliai, jų vaikai ir anūkai. Va šito mūsų krašte labai trūksta. Ir man visada taip sopa širdį, kai Vilniaus centre gimsta ne originalūs šeimų restoranėliai ir krautuvėlės, o veisiasi tinklinės valgyklos ir net truputį nesmagu, kad užsienio svečiai tiesiog priversti valgyti jose bei parsivežti tokį netikrą mūsų svetingos šalies įspūdį ir, deja, skonį.

Baigsiu optimistiškai – kai mus skandinavai užvadina šiaurės italais – man labai dūšią glosto. Juk mes, lietuviai, šilti, draugiški, šeimymiški ir giminiški žmonės, kuriems tikrai netrūksta anei ūpo ir anei parako. O ir sankryžose gestikuliuojam bei koliojamės neprasčiau už italus. Pirmyn! Avanti!

 

 

Print Friendly, PDF & Email
Dalinkis:
Komentarai (17)
Komentarai
  1. Jurgita parašė:

    Oj koks emocingas gražus straipsnis, o jau pabaiga apie sankryžas tobula 🙂

  2. Lina parašė:

    Labai patiko Bronės straipsnis! Prisiminimai apie Italiją smagiai užliejo širdį ir užkūrė ūpą vėl ten apsilankyti! 🙂

  3. ALEJA parašė:

    Geras straipsnelis, kuris paglosto aki ir maloniai pakutena lietuviska savimeile.
    Sukurptas straipsnis pacios Beatos. Ar taip?

    • Vaida parašė:

      Miela Alėja, čia tikrai ne Beata, o tikrai Bronė, kuri dirba Beatos virtuvės parduotuvėje, jei ką nors būtumėt užsisakiusi, žinotumėt 🙂

      Bronele, nuostabu! Tik žinant Tavo aistrą saldumynams, niekaip netikiu ta vieta, kad jų atsisakytum :)))) Linkėjimai, labai smagios atostogos!

  4. Be vardo parašė:

    BIS’as Bronelei!!!!!

  5. Ieva parašė:

    Smagumelis! Aciu uz straipsni! Mudu su vyru grizom is Romos ir dabar supratau, kad reikejo mums maut is miesto po dvieju dienu i uzmiesti:) Na, bet kita karta zinosim:) Aciu! Labai patiko! Taip pagyvino Beatos bloga! Tokie straipsniai puosia!

  6. ALEJA parašė:

    Tikrai, labai dziaugiuosi, sveikinimai Bronei, labai geras rasymo stiliukas, smagiai, lengvai skaitosi 🙂

  7. Bronė parašė:

    Ačiū, ačiū – aš tikrai mėgstu rašyti. Ne mažiau nei keliauti, žinoma. Smagu, kaip taip suvertas karolis nors vieno širdį pasiekia.

  8. Mantė parašė:

    Teko pagyvent Calcatoj keletą dienų, nerealu… Iki šiol didžiausią įspūdį palikusi kelionė po pietų Italiją.

  9. kristina parašė:

    Kaip graziai aprasyta, smagu skaityti ir paciai norisi i Italija! Labai didele nostalgija jauciu siai saliai, vis traukia ir traukia atgal tas picos, makaronai, kavai, ledai, saulute, kalba ir grazus zmones 🙂

  10. Nida parašė:

    Vienas malonumas tokia „italiska“ istorija skaityti. Aciu, Brone.

  11. Bronė parašė:

    Apie tuos italus gi taip smagu kalbėti ir rašyti. Pasakočiau ir pasakočiau. Kaip jie gestikuliuoja, kaip užklausus kelio autobuse atsako vienas, jį pradeda taisyti kitas, autobuse kila visa diskusija ir ji tęsiasi jau tau išlipus 🙂 Kaip jie noriai dalinasi patirtimi kokią konkrečią duoną ar sūrį naudoja sumuštiniui ir kaip pradeda berti greitakalbe, kai nori tik kukliai priminti, kad „non capisco“. Bet net ir nesuprantant tos kalbos smagu klausytis.

  12. Ieva parašė:

    Kaip graziai parasyta! Jau seniai gyvenu Italijoj ir daug ko net nebepastebiu kaip Brone, bet pasiskaicius si straipsni net pati sau uzpavydejau kad cia gyvenu 😀

  13. Lina parašė:

    O jau kalbos turiningumas!! Perskaiciau apsilaizydama!

  14. Rita parašė:

    Nu taip skaniai perskaiciau, kaip kokia braske suvalgiau… Tobulos atostogos, puikus straipsnis.

  15. […] Bronė aprašydama Italiją sugalvojo labai gerą terminą. Karoliai… Taigi Bronė suvėrė karolius iš viešnagės Italijoje, o aš suversiu savo įspūdžių karolius. […]

  16. Audre parašė:

    Beata, nesu nuolatinė Jūsų blogo skaitytoja, bet kai karts nuo karto paskaitau, man, panelytei, kuri nekiša nosies į virtuvę, nebent tik kavos puodelio pasitaisyti, kyla noras gaminti!! rimtai! ta meilė maistui, tokia sveika ir graži, verčia norėti šeimai padaryti kanors gardaus, skanaus, mielo, „pripumpuoto“ meilės ir gerų emocijų!! ir dabar, po šio straipsnio jaučiuos įkvėpta ir tuoj va eisiu į „receptų“ skyrių ir ieškosiu kuo pamaloninti savo šeimynos gomurius šią gražią semadienio popietę! 🙂

Palikite komentarą


Taip pat skaitykite:


Mūsų draugai:
Visos teisės priklauso Beatai Nicholson. | Pagaminta beLEDO.