Jubiliejinis savaitgalis

Rašykite pasiaiškinimą! Iš tiesų, tai man ne taip dažnai yra gyvenime tekę rašyti juos, bet kažkaip truputį jaučiu pareigą mažučiuką pasiaiškinti, kas čia dabar per dykos dienos bloge užderėjo. Dieve, laimink karalienę. Va štai dėl ko.

Praėjusi savaitė man buvo labai turtinga įvykiais ir patyrimais. Ketvirtadienį „Teatro arenoje” buvo parodyta/perskaityta dokumentinė drama „Septyni”. Repeticijų buvo kokios keturios ir, kaip sakė režisierė, tai ne teatras, o kampanija. Kampanija yra už moteris ir už žmogaus teises. Apie tai jau rašiau, bet tik pasakysiu, kad nepaprastai džiaugiuos susipažinusi su nuostabiomis moterimis, kurios kartu skaitė, ir, aišku, kaip jau sakiau, praplėčiau savo horizontus, nes tik „Septynių” dėka sužinojau septynių neeilinių moterų istorijas… Salė buvo pilna, tai džiaugiuosi, kad man balsas neužlūžo nei vienoje vietoje, koncentravausi į kiekvieną žodį ir garsus, norėjau aiškiai perteikti savo herojės Mu Sochua žodžius. Man tai buvo ir savotiškas susikaupimo mechanizmas, apsaugojęs nuo apsiašarojimo ne vietoje. Po pjesės, net nespėjusi užsukti į „Login”, išdundėjau atgal į Londoną, nes jau visi tikrai žinote ir matėte, ir girdėjote, kad Londone vyko amžiaus šventė – Karalienės valdymo deimantinis jubiliejus, šešiasdešimt metų soste. Praleisti šventės neįmanoma.

Tai va, dvi dienas mirkome šventėse ir festivaliuose. Taip taip, tikrai mirkome, ypač sekmadienį, nes tikra angliška šventė privalo būti su lietumi. Jei šviestų saulė, tai būtų kažkaip netikra… O kai lyja lietus ir visi į hunterius įsibridę, ploščiais ir šiukšlių maišais apsivynioję, tai iš karto atrodo ir jaučiasi daug tikresnė šventė.

Visa šalis tikrai šventė, mes taip pat norėjom vaikams ir svečiams parodyti šventę. Taigi, šeštadienį tūnojom Hyde parke surengtoj vieno supermarketo paremtoje  šventėje, o sekmadienį išsiruošėm į kitą šventę – jau ant Temzės krantų stebėti tos tūkstančio laivų flotilės… Koncertą prie Bekingemo rūmų jau stebėjom per TV. Ir Lietuvoje, Nidoje, kur šiuo metu apsistoję trumpų atostogų.  Sekmadienį, kaip jau minėjau, iki paskutinio siūlo pajutom šventės didingumą, nes gerokai paklampojom lietuje. Ir į vieną, ir į kitą parką išsiruošėm trys suaugę ir nei daug, nei mažai – penki vaikai ir vienas kūdikis, kuriam dar nėra metų.

Į antrąją šventę, kuri buvo „Battersea park”, bilietus teko įsigyti eBay, ir jie kainavo nei daug, nei mažai, buvo tik kokius šešis kartus pabrangę, bet kadangi svečiai labai jau norėjo pamatyti flotilę iš arti, tai teko bilietus truks plyš gauti. Turiu pasakyti, kad nuotaika visų dalyvių ir tikras pasididžiavimas britiškumu ir roayalizmu liejosi per kraštus, tiesiog kaip peiliu galėjai pjaustyti tą pakilią ir džiaugsmingą atmosferą, jos nei lietus nuplovė, nei milžiniškos eilės sugadino. Mes pasitikėjom šventiniais pažadais ir į parką atėjom tik nešini kuo pasitiesti ir atsarginiais rūbais, nesitempėm pikniko krepšio, gėrybių ir pyragų prikrauto, o vertėjo… Nes teko pastovėti ilgiausioje ir lėčiausioje mano gyvenime eilėje prie belgiškų vaflių (daugumos pageidavimu): nei daug, nei mažai – visas dvi valandas. Istorijos moralas: visada pasikliauk tik savo jėgomis ir savo apsirūpinimu, nesitikėk, kad kažkas kitas pasirūpins. Tai tiek apie eiles.

Prie upės išsirikiavę visi buvo kokiom penkiom eilėm. Ir aukštesni, ir ant kėdučių. Kurie eilėje į parką patekti stovėjo nuo septynių, matė daugiau, o tie, kurie su penkiais vaikais, matė mažiau, bet jautė atmosferą ir flotilę matė per ekranus. Aš pirmą kartą gyvenime patyriau, kaip iš tiesų džiaugsmingai visi ten buvę myli karalienę, nes užtekdavo ekranui vos truputį parodyti Jos Didenybę ir kaip mat pakildavo vėliavėlių bei ovacijų jūra. Tiesa, matau ir akivaizdžius kitus karališkos šeimos favoritus – tai jaunoji ir išvaizdžioji Williamo ir Katherine pora. Jiems ovacijos ir vėliavėlių plazdenimas buvo ne ką menkesnis. Gražiausių nuotraukų ir transliacijų bei reportažų šia tema dabar yra pilnas internetas. Net neabejoju, kad šią savaitę jau kokiam populiariam žurnale pamatysite visą išsamų reportažą, o aš savo reportažą baigiu… Geros savaitės, kiek čia jos beliko.