Suprantu mamas, kurios nusprendžia vaikų gimtadienius rengti kokioje nors neutralioje teritorijoje (kavinė, žaidimų centre, parke, ect.)… Nes jei gimtadienis namuose, o lauke lyja ir vaikų negali išgrūsti duotis lauke, tai namai po tokio gimtadienio atrodo kaip nusiaubta teritorija…

Aš šiais metais labai patenkinta likau IMN vaikišku gimtadieniu, nes praktiškai pati pranokau save, ne tik užsakiau lėkštes su mėgstamiausio filmuko heroje (peppa pig), bet ir suruošiau vadinamus party bag. Jei negirdėjote, nežinojote, tai party bag yra maišelis, kurį jubiliatas įteikia kiekvienam atėjusiam vaikui prieš jam išeinant… Sakyčiau, kad tas dovanų maišelis – tai šiokia tokia evoliucija, kai išvažiuojant iš kokio baliaus būtinai duoda arba torto, arba bankucheno… Šitie maišeliai pradedami naudoti ir dalinti į šonus turbūt maždaug nuo tada, kai vaikui sueina treji metai… Nors aš esu buvusi ir dvejų metų gimtadieniuose, kur gavome po tokį maišelį. Jei atvirai, tai manau, kad tai yra daugiau mažiau nesąmonė ir ne kas kitas, o pačios motinos prisigalvojo, paskui suka galvas. Bet jei tavo vaikas ėjo į gimtadienį ir gavo tokį maišelį, tai negi dabar kitus vaikus pakviesi ir nieko jiems dovanų neduosi??? Ir pasirodysi kaip skūpa, bjauri motina, net negalinti suorganizuoti party bag??? Tai va, padariau aš maišelius tuos, ir turiu pasakyti, labai esu savimi patenkinta dėl to… Į maišelį įdėjau po vieną pyragėlį, tada mini gyvūno dėlionę ir saldainį.

Vietoj torto dariau pyragėlius, vadinamus, cupcakes, aš apie juos jau esu pasisakiusi.

Vaikams vis tiek svarbiausia, kad būtų saldu, vieną pyragėlį į rankas – ir nei pjaustyti, nei lėkščių plauti, nei šaukštelių, nei servetėlių… Pasidaro, sakyčiau, net lengviau nei gerb. tortas…

Aš iškepiau šokoladinius ir avietinius. Šokoladinius papuošiau a la easy ganašu (kondensuotas pienas su tirpintu šokoladu), o vanilinius – kreminiu sūriu ir avietėmis. Mamoms labiau patiko balti su avietėmis, vaikams, savaime suprantama, – su šokoladu.

P. S. Apie prijuostes: graži mano prijuostė?? Nebuvau jos užsirišusi kokius tris metus, nuo tada, kai baigėsi kulinarinių kelionių filmavimai. Jei kas pamena, tai buvo tokia baisingai juokinga laida. O vakar kadangi buvau, atseit, išeiginiais, t. y., šviesiais džinsais, tai reikėjo juos apsaugoti nuo visų taukų, šokoladų, majonezo ect., tai užsirišau prijuostę… Ir ką sau manote?? Prijuostė yra nuostabu, manyje iš karto įvyko tokia vidinė transformacija – iš susinervinusios ir nieko nespėjančios namų šeimininkės į viską kontroliuojančią, beveik idealią namų šeimininkę… Stebuklas, ne kitaip… Dabar visada užsirišiu, kai pas mane ateis svečių, nes tikrai stebuklus ji daro… Taigi ne tik nuo taukų džinsus apsaugo, bet ir šiokio tokio vidinio svorio prijuostė suteikia…