Jei atvirai, tai manęs namiškiai komplimentuose nemaudo. Nuolatinis zyzimas ir kritika – va štai toks leitmotyvas lydi mane mano pačios namuose. Išpaikinti, ne kitaip. Bet tiek to, aš dėl to tik labiau užgrūdinta jaučiuosi ir kaip ta kopų pušis naujas formas įgaunu… ha ha ha ha.
Bet va štai po šių salotų išgirdau štai ką: kaip restorane, ačiū Dievui, gausim dabar vėl normalaus maisto. Bet žinokite, tas restoranų aukštumas pasiekti gali kiekvienas. Spėkite, kas buvo šitų salotų paslaptis. Ogi labai skanus sūris.
Aš, kadangi buvau užsukusi į Užupio krautuvę, visokių gardėsių prigriebiau. Man labiau patinka mėlynųjų pelėsių sūris, bet jo būna visokio, o šis – Picon – tai jau tikrai geras, karvės pieno, apvyniotas platano lapais, toks riebus, glotnus ir dar tas mėlyniems būdingas smūgis – švelnus ir pikantiškas, su nė kiek neperlenkta lazda.
O kai sūris toks puikus, ir kriaušyčių iš tetutės turgelyje paimta, ir dar gražgarsčių saujelė, na ir dar geltonų pomidorų keletas. Padažui: tik citrinos sultys, medus ir alyvuogių aliejus, sumaišyti paskutinę minutę.
Deja, nebuvau Užupio krautuvėje, nes visai nepatogu užsukti, sūrį pirkau eilinėj parduotuvėj, kažkokį šiek tiek brangesnį. Nepaisant to, salotos – superinės, kokia turtinga skonių puokštė! Net mano vyriškis, kuris nėra šiaip mėlynų sūrių valgytojas, labai gyrė šias salotas, manau jos bus prie dažniau gaminamų, nes, be kita ko, labai greitos 🙂 Dalis smagumo, žinoma, dar ir ta, kad nubėgi iki šiltnamio, o ten – tadamdadam!- geltoni pailgieji pomidoriukai :)))