8241
Beatos virtuvė

Fusilli su tunu, daržovėm ir sūriu

(0)

Ar būna kartais gyvenime minučių ar dienų, kai atrodo, kad visas jūsų gyvenimas yra ne koks šokoladinis morenginis pyragaitis, o tik drungna kopūstienė (drungna, skysta ir valgyklinė)? Tai ką tada mes darome? Atsidarome šaldytuvą??? Ne ne ne, net jei ir yra didelis noras, o žinau, kad jis būna (man tikrai). Pirmiausia pabandome išsiplauti grindis. Ne kokiu nors ten mandru šepečiu, į kibirą mirkomu ir ilgu kotu, o rankomis, ant kelių atsiklaupus. Man kažkaip padeda. Kitas dalykas, yra tiesiog palaukti ir praeina pats tas jausmas, arba padaryti ką nors gero kitam žmogui, bet ne savanaudiško, iš širdies. Ir tada iš karto pagerėja. Tai va, tiek pamokslų. Aš tiesiog praėjusią savaitę ėjau į benamių projektą, tokį bažnyčios vietinį padėti. Tai labai labai susigėdau prieš save už visus virkavimus ir skundimusis… Ir netgi tiems, kurie chroniškai mėgsta skųstis gyvenimu (ne aš tikrai), išrašyčiau tokį receptą gydymui viešųjų darbų prieglaudose, nakvynės namuose ir ligoninėse… bet kur aš lenkiu?.. O gi ką valgėme ten. Mes (tie, kurie padedame) valgome kartu su to vakaro svečiais.    Pagamintą maistą atneša parapijiečiai. Tai vakarienei buvo macaroni cheese. Makaronai su sūriu. Makaronai su sūriu – labai klasikinis dalykas, darželių ir mokyklų mėgstamiausias patiekalas. Pasta su baltu padažu ir užkepta orkaitėje. Aš šį vakarą tokią ir ketinau gaminti, bet Tomas užsimanė, kad tuno būtų, tai įdėjau tuno. Izabelė užsiprašė kukurūzų, įdėjau kukurūzų. Ir neužkepiau. (Kada nors padarysiu ir tuos tikrus makaronus su sūriu, nes visai skanu, kažkodėl mokyklą primena.) Rezultatas: švelnus ir labai vaikams patikęs patiekalas. Beje, aš irgi įlindau paskui į tą puodą, dar likučius išvalgiau… Siaubas… O kaip tik grįžau iš jogos ir ten, nors žvakę ir padariau, vis tiek jaučiausi meška…

Taigi, prie tos pastos/makaronų..

Print Friendly, PDF & Email
Dalinkis:
Komentarai (0)

Palikite komentarą




Mūsų draugai:
Visos teisės priklauso Beatai Nicholson. | Pagaminta beLEDO.