Dvi mamų draugės: Knyga ir Unija

Mano širdyje ir lentynoje – artėjantis gimtadienis! Pernai, kaip ir svajojau –  prieš pat Mamų dieną iš spaustuvės į gyvenimą atėjo „Beatos virtuvė: Mamų knyga” ir va, tuoj tuoj jau galėsime sveikinti jauniausią sesę iš penkių sulaukus pirmojo jubiliejaus. Iš tiesų, kaip užrašas mano knygelėje ji gimė gerokai anksčiau, – 2012 metų lapkričio 21 dieną ir štai kiek turėjo bręsti, vystytis kol jau tapo gražia, saulėta knyga – patarėja! Visos žinome, kad reikliausiems valgytojams dažniausiai yra iki kokių dešimties metų. Arba dar mažiau. Ir kad nėra paprasta jiems įtikti. Ir dabar jau, po tiek laiko galėtumėte jūs man pasakyti, ar knyga pateisino lūkesčius, ar tapo ta miela patarėja ir patyrusia, bet nepamokslaujančia drauge, kurios žinios lengvai ir neįkyriai praturtino jūsų šeimos stalą?

Žinote, mamos apskritai daug lengviau ir greičiau susidraugauja, nes vaikai – tas didelis bendras dalykas, apie kurį kalbėti niekada ne per daug. Taip ir „Mamų knyga” labai greitai rado sau draugę – Mamų uniją. Šis paramos ir labdaros fondas rūpinasi onkologinėmis ligomis sergančiais vaikais ir jų šeimoms. Draugės stipresnės, nes turi viena kitą ir viena kitai padeda, o jei tos draugės – mamos, jos nori padėti ir kitoms mamoms ir jų vaikams, ypač, jei šie serga.

Tai jei kalbame apie mano „Mamų knygą”, turbūt žinote, kad visi įsigydami knygą prisidėjote ir prie Mamos unijos projektų, nes dalis lėšų, gaunamų pardavus knygą, skiriama būtent Unijai, o per ją – mažiesiems, sergantiems onkologinėmis ligomis. Ir šis knygos gimtadienis yra diena, kai noriu iš visos širdies padėkoti kiekvienam, pirkusiam „Mamų knygą” ir taip prisidėjusiam prie paramos vaikams. Mielieji, jūsų gerumas būtinai sugrįš, nes esu šimtus ir tūkstančius kartus tikra, kad dosnumas, gėris, meilė – tie dalykai, kurių nebūna per daug, jei jie tikri. Tai kaip gi galėčiau nedžiūgauti ir kiekvienam jūsų asmeniškai nepasakyti ačiū, jei pernai metais kartu skyrėme Mamų unijai 3003 eurus? Tikiu, kad ši suma ne galutinė ir kad dar kartu džiaugsimės surinkę daugiau.

Dabar dar būtinai noriu papasakoti apie naujausią Mamų unijos projektą, skirtą padėti mamoms ir tėčiams, einantiems tuo tokiu nelengvu keliu iki pasveikimo kartu su savo vaiku. Sunku net įsivaizduoti, kiek įtampos, baimių, sunkumų tenka jiems, ir tikrai reikia daug vidinių jėgų ir stiprybės, kad galėtum geriausiai padėti savo vaikui. Todėl Mamų unija sumanė tokioms mamoms ir tokiems tėčiams surengti įvairių užsiėmimų ir veiklų, kurios nors valandėlei atitrauktų, praskaidrintų nuotaiką, suteiktų naujų patirčių. Ir tikrai galime kiekviena pasakyti, kad bendravimas, ypač, jei jis dar praturtintas kokia veikla ar proga – ne tik pakelia ūpą, bet ir gydo sielą, įkvepia. Tai va, o aš jau tokį susitikimą Santariškių ligoninės onkologiniame vaikų skyriuje su čia besigydančiais vaikais ir jų tėveliais turėjau ir tikrai labai šauniai įprasminome „Mamų knygos” artėjantį gimtadienį, dar šauniau pabendravome ir susipažinom

Nusivežėme morkų pyragą su citrininiu glaistu, avižinių kokosinių sausainių su šokoladu iš „Mamų knygos”, švediškų kakavinių kamuoliukų, grikių tartą bei pyragą su varške, špinatais ir pomidorais. Žinoma, kiekvienas vaikas ir jo mama ar tėtis gavo dovanų knygą su linkėjimais.

Manote, ligoninėje žmonės negamina?? Ot ir klystate! Tikrai visi turi savo mėgstamų dalykų ir tėčiai bei mamos stengiasi vaikus naminiu maistu palepinti. Dar man pasakojo mamos, kad labai joms patiko makiažo pamoka, čia jau iš to Mamų unijos projekto užsiėmimas. Žinoma, kad nepamiršo jos per tą valandą dėl ko čia toje ligoninėje guli, bet mėgstami dalykai, truputis grožio, rankdarbių ar dėmesio sau, ar net tiesiog pokalbis su nauju žmogumi visuomet įkvepia ir palaiko. Ir tikrai galime ir privalome vieni kitiems padėti.