He he he atidarom blynų sezoną. Tiksliau na toks jau čia ir sezonas – kelios dienos ir bac (jei kas dar nežinote, Užgavenės jau kitą antradienį, kovo 4 d.). Kaip žinia, geras blynas yra vertas poemos, tad leiskite man prisiminti 3 paskutinius ryškiausius mano gyvenimo blynus.
Bulvinis. Prisipažinsiu, namie bulvinius blynus kepu retokai, mano šeima kažkaip į juos žiūri su atsargumu, taigi jų užsisakiau Stiklių aludėje. Na ir nepaisant to, kad visi kiti šios aludės patiekalai žibėte žibėjo, mano pasirinktiems bulviniams blynams nelabai pasisekė… Nes jie buvo pralaimėję kovą su aliejumi. Tikrai ne vienas žinome, kad ta kova yra negailestinga ir kas laimės priklauso nuo daugelio dalykų, bet blynas persisunkęs aliejumi nėra gerai. Šiaip aš mėgstu bulvinius blynus, tik jiems reikia skirti daugiau dėmesio ir tarkavimui laiko nepagailėti…
Namuose, praėjusį savaitgalį,vaikams kepti amerikietiško stiliaus blynai. Pasipūtę, minkštučiai, iš speltos miltų ir su padidintu cinamono kiekiu. Oi kokie fantastiški blynai gavosi! Juos kepiau tik vos vos aliejumi suvilgydama keptuvę – tikrai blynams iškepti nebūtina aliejumi pripildyti keptuvę, kad tykštų viskas per kraštus… Savaitgalio blynų receptas yra labai panašus, tik vietoje kvietinių naudojau speltos miltus.
Genialus pusryčių blynas/vaflis, su kukurūzais, feta ir chili…. Na ir pagaliau blynai, tiksliau blynas, kurį valgiau dar praėjusiais metais, bet atsimenu iki šiol. Tai atsitiko per pusryčius, kuriuos valgėme gruodžio vidury Londone Modern Pantry. Tai jūs net neįsivaizduojate – kokio gerumo tie blynai buvo! Valfiai, apie kuriuos pagalvojus man vis dar linksta keliai… Ir žinote kodėl? Todėl kad a) buvo nuostabiai šviežia b) jaudino visus skonio receptorius: saldu, aštru, sūru, rūgštu.., Genialūs: Aš jau apie juos rašiau, bet dar pasikartosiu – tai buvo saldžių kukurūzų, fetos, kario lapų ir čili blynelis – vaflis su šonine ir klevų sirupu. Aš nemeluoju, dabar pat noriu lėkt į oro uostą ir skrist į Londoną dėl tų blynų… Na gerai nustokime čia svaigt ir geriau pasiruoškim Užgavėnėms kartu. Aš šią šventę tikrai kaip reikiant atšvęsiu su daug blynų ir kitų gėrybių. Prašom rinkitės ir jūs iš mano blogo – tikrai rasite blynų kiekvieno skoniui. Net ir žalių žemaitiškų blynų su kepenėlių įdaru čia surasite ir lietinių apkepą… O šiandien mano bloge ir visiškai šviežias blynų receptas iš mano „Šeimos kalendoriaus”, kuris, kaip žinia, taip visas šiais metais blynų temai dedikuotas.
Taip, bulviniai blynai yra Stiklių aludės prasčiausias patiekalas. Ne kartą ir ne du tenai juos valgiau, nes vis tikėjausi, kad tiesiog tą praeitą kartą nepavyko… dabar jau bus kokie 6-7 nepavykę kartai mano praktikoje.
Sveiki, kadangi man bulviniai blynai yra kažkas tokio – plius/minus kažkelintas pasaulio stebuklas :), tai aš jų daug kur ragavus. Šiuo metu Vilniuje galėčiau rekomenduoti vienintelę vietą – Gusto blyninės. Riebaliuko tai gal net, sakyčiau, truputuką pritrūko 😀 juokauju, aišku 😉
Bet kokiu atveju – Beata, Jūsų pernykščiai mieliniai blynai garuos ir šiemet pas mus ant stalo 😉
Laba diena, miela Beata,
norėjau paprašyti Jūsų patarimo. Bendradarbiai „spaudžia’ per Užgavėnes atnešti į darbą blynų (esu vienintelė moteris kolektyve, tad visos viltys sudėtos į mane). Norėjau paklausti, kokius Jūsų kepamus blynus (turiu visus Jūsų publikuotus blynų receptus!):) galėčiau „pakelta galva” pasiūlyti bendradarbiams? Nes bėda ta, kad galimybės kepti blynų ofise galimybės nebus, atnešiu blynus iškeptus iš vakaro, tad jie turbūt nebus tokie skanūs, kaip kepti „čia ir dabar”…. O gal kokie nors blynai šalti būna dar skanesni? Iš anksto dėkoju už pagalbą.
Pripazistu viso straipsniuko neskaiciau. To priezastis paprasta. Jei kulinariniu laidu vedeja, knygu autore nezino kas yra bulvinis blynas ir, kad jis ant aliejaus nekepamas, tai neverta ir skaityti. Linkiu pasidometi kas yra blynai lietuviskoje virtuveje.
Bulviniai blynai kepami pusiau ant sviesto ir kiaules tauku. O aliejuje kepa tie, kurie nemoka. Jums reiktu geriau pasimokyti, juolab, kad kilusi is Kedainiu krasto esat, kur tikri bulviniai blynai ir pradejo savo istorija Lietuvoje. O tiesa nevisada maloni.
Oi, nu juokingi čia tokie priekaištai 😀 Tie „tikrieji” bulviniai blynai dar ir su raugu būdavo kepami, jei ką, tai negi dabar pulsim autentika uzsiiminėt. Aš irgi iš Kėdainių, jei ką, ir kepdavo močiutė ir mama visaip, ko turėdavo, ant to ir kepdavo, ir ant taukų, ir net ant nerafinuoto aliejaus…
p. Vilma, juk net „nemalonią” tiesą galima mandagiai parašyti. Tiesiog, mes dabar (gal net ir be reikalo) beveik viską kepam ant aliejaus. Istoriškai lietuviams buvo pigesni ir ranka pasiekiami kiaulės taukai. Dar, avių ir jaučių lajus. Žinoma, dar sviestas, kurį dažniausiai parduodavo turguje. O aliejaus paprasti žmonės neįpirkdavo. Todėl ir kepdavo daugiau ant taukų.
Kaip moku, taip parašau. Aš nemoku gražiau, jei įžeidžiau, atsiprašau. Aš visada tiesiai šviesiai.
O dėl blynų, kepkit kaip norit, kaip jums skaniau. Tik manau rašantiems knygas, ne šiaip blogus (tokių apstu), vertinga pasidomėti kulinariniu lietuvių paveldu. Ir bent jau kokį sakinį kitą apie tai parašyti. O gal kur rašėt? Tada atsiprašau 🙂 Ponia Beata turi daug gerbėjų, todėl kepant blyną ar sklindį parašykit kas tai iš tikro yra. O paskui jau varijuokite su receptais kiek širdis geidžia. O šiandien mane papiktino, kad bulvinis blynus skandinate tame aliejuje. Gelbėkit blynus 😀
Iš kur bulviniai blynai atsirado – trumpai. Nes kas norės susiras daugiau informacijos, ne aš gi išgalvojau. 😉 XVII a. pirm. pusėje Kėdainiuose evangelikų liuteronų vienuoliai auginti pradėjo bulves sau ir Radviloms. Iš čia Lietuvoje bulvės ir išplito. Ponia Nijolė teisi, tikras lietuviškas bulvinis blynas kepamas su raugu. Blynams kepti reikia kiaulės taukų ir sviesto. Aš nerašau recepto, nes kalbam apie principą. 🙂 Ir dar tas blynas kepamas visos keptuvės dydžio, būtnai. Išbandykit, tikrai nebus persigėręs toks blynas riebalais. Nereiks vargšelių skandinti aliejuose. O laikui bėgant ir plintant pasikeitė ne tik blynų dydis, bet riebalai. Nenurašykime kulinarinio paveldo palikimo užmaršin, tegu žmonės žino kas ir kaip buvo gaminama.
Gero vakaro.
mano močiutė bulvinius blynus (kaip kad sakė Vilma) kepdavo vieną per visą keptuvę. Aišku, visa tai buvo kepama krosnyje, prieš tai keptuvę ištepdavo lašiniais+sviestu, ir nieks nepridegdavo ir nesimurkdė aliejuje, o skonis buvo pasakiškas… 🙂 viską atiduočiau, kad dabar paragaučiau bent vieną tokį blyną 🙂 beje, matyt, tai nėra labai lietuviška ar kaip, nes močiutė nors ir turėjo lietuviškų šaknų,bet blynus aš tokius valgiau Baltarusijos kaime.
😀 gali buti kokios nori bulviniu blynu kepimo ‘taisykles’, man jie skaniausi kepti ant nerafinuoto saulegrazu aliejaus, kaip mama, kad kepdavo, kai pasirinkimas tada budavo kepimui tik kiaules taukai arba nerafinuotas aliejus. dabar galima kepti ant ko tik nori, bet as, jei neturiu nerafinuoto saulegr. aliejaus, bulvimiu blynu net nekepu, nes man jie neskanus. kavinese ju irgi nevalgau, nes jose kepa ne tokiuose riebaluose kokiu man reikia.
p.Oksana primine man apie bulvinius blynus kepamus krosnyje. Man labai pasiseke, as tokius esu ragavusi.Mano mociute, kuri gyveno Veisieju miestelyje, (Lazdiju raj.) kepdavo juos krosnyje ant dziovintu kopustu lapu- jokio riebalo, viena kart metuose-rugpjucio menesi (tam naudojo tik svieziai uzaugintas bulves). Is vakaro paruosdavo kibira bulviu, paryciui kurdavo krosni, bulves tarkuodavo rankomis, ir velyva sekmadienio ryta mes juos ragaudavome pasidazydami i grietine ar spirguciu padaziuka. Skonis nerealus…
Beata, nors man dar tik 14 as labai mėgstu gaminti. Beveik visus tavo patiekalus esu išbandžiusi. Visi buvo begalo skanus. 🙂
Beata, sekmės einanat į priekį ir nekreipk dėmesio į tokius kaip Vilma. 🙂
P.s. Vilma , jei čia tau kažkas nepatinka gali tiesiog susikurti savo bloga ir ten rašyti apie savo glynus kepamus tik ant sviesto ir taukų…:*
Miela Beata,
Skaitau jūsų straipsnius, domiuosi jūsų gaminamu maistu, nuomone apie jį. Mano manymu, tai ką jūs sukuriate yra kažkas nuostabaus, neįprasto, viliojančio. Tiesiog trykštate kūrybiškumu, meile žiūrovams ir skaitytojams. Dėl jūsų besąlygiško nuoširdumo aš su entuziazmu laukiu jūsų jau greit pasirodančių laidų, kuriose iš paprastų produktų, kuriuos kiekvieną dieną praeinu parduotuvėje, paverčiate meno šedevrais. Ačiū jums, kad esate. Jūs mane įkvepiate. Sekmės! 🙂
Laba diena,
Labai pavėluotas, aišku, komentaras, bet negaliu susilaikyti. Mano, amžiną jau atilsį, močiutė pasakojo, kai per 2 pasaulinį karą kažkokiu stebuklingu būdu gavo terbelę bulvių, mat gyveno mieste, ne kaime ir savo bulvių neturėjo. Tai iš to džiaugsmo sugalvojo išsikepti bulvinių blynų, bet aišku, nei taukų, nei aliejaus tuo metu neturėjo. Blynus kepė ant žuvų taukų (galit įsivaizduoti?). Mano mama, kuriai tuo metu buvo kokie 5 metai, visą gyvenimą atsiminė tų blynų skonį ir sakė, kad skanesnių nebuvo ragavusi.
Sveiki Beata, aš turbūt pati jauniausia kepėja pagal Jūsų knygas, nes man 18, o aš pradėjau kepti maždaug nuo 16. Apie blynus. Man ir mano šeimos nariams labai patinka lietiniai blynai. Gal žinote kokį gerą receptą lietiniams su Nutela? Ačiū.