Savaitgalį buvau prie jūros ir mano basutėse vis dar smėlio kopos… Įdomu, kiek smėlio taip kiekvienais metais paslapčia lagaminuose komandiruojasi į kitus miestus, šalis, žemynus???
Vis dėlto po paskutinės savo kelionės supratau, kaip svarbu, ant kokio smėlio užaugai. Nors pažįstu žmonių, kuriems vienodai, ar paplūdimys – smėlis akmenuotas, ar juodas smėlis, ar uolos, ar žolė, jiems svarbiausia atostogos. Man atostogos tai visų pirma smėlis ir ne bet koks, o, pageidautina, baltas, švarus, toks, koks mūsų Baltijos kopose gyvena…
Na neišmuši, bent jau man ir mano draugei, tos meilės tam baltam smėliui ir laukiniams paplūdimiams. Aišku turime mes visko po nedaug, tad kiekvienas metras aukso vertas. Štai, pavyzdžiui, mano sutuoktiniui anglui Tomui tas mūsų pajūrio dievinimas yra visai nesuprantamas. Ir kaip gi supras, jei Anglija – sala, ją supa tūkstančiai kilometrų pakrantės. Bet gal kuo mažiau turi, tuo labiau vertini?
Bet leiskite pabaigti – mūsų paplūdimiai vis tiek yra man arčiausiai širdies.
Šįkart mano pasiūlymas skirtas piknikui. Nebūtinai kopose, galite sėkmingai šventiškai paiškylauti ir vidury savo pievos.
-
Natali parašė:
Beata, jūs kaip mano sena močiutė vis kaskart kartojate, kad Lietuva geriausia, gražiausia, Baltijos jūra nuostabiausia ir taip toliau… lyg kokią maldelę kalbate, kad va mūsų laikais ir saulė buvo skaistesnė… senstate ar ką?
Na nesuprantu nors tu ką, na ir kam taip reikia dievinti tą Baltijos pajūrį ir tas smėlio kopas?!
Na taip gražu, miela, nuostabu, bet juk ir kitur(net ir Anglijoje ar Airijoje) yra daug nuostabaus balto ir švaraus smėlio, nerealaus dydžio puikių smėlio kopų ir švaraus jūros ar vandenyno vandens kai toli toli ir gyliai gyliai matosi visi ant dugno esantys akmenėliai ir visas kitas vandens pasaulis!
Na ir aplamai pakrantės daug įdomesnės ir žavesnės nei Lietuvos pajūrio!Beatuk, neįsižeiskite, aš suprantu, kad tai jūsų dienoraštis, bet… ta pastovi euforija dėl Lietuvos grožio ir gerumo man nesuprantama…
-
oi aš tikrai neįsižeidžiu, ir kažkaip net nepastėbėjau čia lietmotyvo, bet kiekvienas mes matome ir interpretuojame tekstą savaip pagal tai kas mums labiausiai rūpi…o jūs Lietuvoje ar kur kitur gyvenate?
-
Beata, o šiemet vasara labai šilta ir faina ir Anglijoje, ir Airijoje… Dienos šiltos, malonios, netgi pasakyčiau, kad karštos, ir lietučio nėra tokio pastovaus… šiumetinė vasara visiškai neprimena tų drėgnų ir vėsokų vasarų kurios pastoviai vyrauja salyne…
Na o apsilankius Plymouth’e, Brighton’e pasijauti tarsi esantis Ispanijoje ar Lietuvoje- smėlėti didžiuliai pliažai, smėlio kopos, kalvos, pajūrio pušynai, kaimeliuose vynuogynai kaip Tuscany… 🙂
-
-
Gintas parašė:
O as suprantu, neseniai irgi is pajurio.
Ir apskritai, formuluote „bet juk ir kitur“ atsiranda tekstuose zmoniu kuriems negerai cia. Juk jei cia gerai, koks skirtumas kas ten kitur?
-
Gintai, gerai ir čia, Lietuvoje… ir kitur…, o skirtumas toks, kad, kaip ir Beata, gyvenam ir Lietuvoje… ir kitur… todėl nereikia nuvertinti grožio esančio „ir kitur“… grožis visur yra grožis… kaip ir gėris… supratimas… pagarba… koks skirtumas kur žmogau tu gyveni… visi mes esame Žemės vaikai ir visa žemė priklauso mums, jos vaikams… 🙂
-
-
Laura parašė:
gyliai gyliai
-
Sonata parašė:
ir aš nesupratau – ar čia gyliai (gelmės) ar giliai(kaip?) -prieveiksmis??? Be to, ne aplamai, o apskritai lietuvių kalboje.
-
-
miela Natali, aš galvoju ir galvoju apie jūsų komentarą, tikrai neįisižeidžiau, o tiesiog pasakysiu taip, kad aš visada džiaugiuosi tuo kas aplinkui
-
Ačiū Beatuk, žinojau, kad jus nuostabi ir tikėjausi, kad neužsigausite už mano komentarą…
Aš taip pat džiaugiuosi tuo kas aplinkui… gal būt todėl ir gimė toks mano komentaras…
Šiaip aš iš Lietuvos, bet dabar su šeima jau 14 metų kaip gyvename Airijoje, čia užaugo ir baigė mokslus vaikai, jau ir anūkės va tuoj tuoj liepos pabaigoje sulauksiu…
Daug keliaujame po visą šalį ir tolėliau todėl ir rašau, kad nuostabių vietų labai daug yra ir kitur… ir jos savo grožiu dažnai pranoksta Lietuvos grožį…
Žinau, kad Lietuva taip pat nuostabi šalis, bet yra bet…Myliu Tavo dienoraštį… dažnai skaitau… naudojuosi čia išspausdintais receptais… ačiū… 🙂
-
Gerbiamoji Natali, jūsų pačios žodžiai : „grožis visur yra grožis“, “ nuostabių vietų labai daug yra ir kitur… ir jos savo grožiu dažnai pranoksta Lietuvos grožį…“. Ar grožis gali pranokti grožį ???? Prieštaraujate pati sau… Tokie dalykai nelyginami. Jie mums savi, gimti, todėl ir mieli.
-
Miela Sonata, juk sakoma gražu, gražiau, dar gražiau, nuostabiai gražiai, nepakartojamai gražu, ypač gražu, super(tai yra labai labai gražu), fantastiškai gražu, dieviškai gražu … … … 🙂
Kas ginčija, kad ne savi… ne gimti… ne mieli… 🙂
„Jie mums savi, gimti, todėl ir mieli.“ Gal kalbame už save, o ne visų kitų vardu… 🙂
-
-
-
-
Kiekviena diena norisi paskaityti sita bloga – e parduotuve, straipsniu zurnala…Man jis toooks patrauklus.