8241
Beatos virtuvė

Baklažanų troškinys beveik ratatouille

(3)

Nežinau kaip kitur, bet čia, UK, turbūt prieš gerus metus prasidėjo toks didelis taupymo vajus… Ne paslaptis kodėl – kai ekonomika pradėjo buksuoti (klimpti ir vietoje šnopuoti, kitaip tariant) ir kišenėse pradėjo vėjai pūsti, labai greitai visi prisiminė, kaip išvirti sriubą iš kirvio. Ir, tiesą sakant, visi kaip sėdo į tą „ekonomizavimo“, t. y. taupymo vagoną, tai kai pajudėjo traukinys iš vietos, tai staiga visi maisto žurnalai ne tik kiek kalorijų kokia vištos kulšelė turi, bet ir kiek kainuos ja pamaitinti šeimą pradėjo rašyti. Staigiai knygynuose pasirodė bent keletas knygelių taupaus maisto gaminimo tema ir net gerbiamas premjeras pradėjo kalbėti, kad oi, per daug maistelio keliauja į šiukšlių dėžę… Žinoma, prie gero gyvenimo pripratusiems kapitalistams tokios mados buvo nauja, bet ir labai miela, užmiršta sena. Taigi, visi plačiai atlapojo glėbius ir, kiek tik rankos neša, apkabino naująjį ekonominį gyvenimo būdą.

Man, tiesą sakant, nėra nieko smagiau, nei sunaudoti tai, kas jau ant išgyvenimo ribos arba išsiversti su tuo, kas yra šaldytuve ir šaldiklyje. Ir jau, tiesą sakant, ne kartą aš čia esu uždainavusi šitą dainą  apie tai, kaip pagaminau kažką iš to, ką radau šaldytuve, pavyzdžiui, casarecce su špinatais ir grybais.

Naujausias eksponatas šita tema būtų baklažanų troškinys, beveik kaip prancūziškoji klasika ratatuille, bet be pipirų, nes nebuvo, ir, turiu pasakyti, kad man be pipirų irgi labai gerai. Taip gerai ir lengvai šitas troškinys pasidaro ir toks skanus, ir plačiai naudojamas yra, kad tik gamink ir gamink…

Ir iš viso, baklažanas – tokia labai įdomi, paslaptinga daržovė. Aš bandysiu užauginti šiais metais, bet, tiesą sakant, didelių vilčių nededu, nes šiltnamio neturiu, o kokios karštos angliškos vasaros, tai patys žinome. O baklažanas, kaip žinia, mėgsta šilumą ir saulę, ir viduržemio jūros klimatą. Todėl gi patiekalų iš baklažano pilna pietinės Europos ir šiaurės Afrikos bei Artimųjų rytų virtuvėse… Štai, kad ir minėtas ratatulis ar sicilietiški pasta a la norma ar baba ganoush… ir t.t., aš ir pati, inspiruota gi to stiklainėlio graikiško užkandžio, labai skanius baklažanus (ot, pagyrūnė, siaubas) padariau… Taigi šitas irgi visai nieko, labai panašus, kaip ir ankstesni baklažanai pomidorų padaže, tik daug lengvesnis (aliejaus prasme) variantas, ir, žinoma, labai skaniai valgosi karštas (pvz. su pasta/makaronais) ir šaltas su kuo tik nori, pvz. ant ciabatos, ir su juoda duona labai gerai. Aš vakar taip išgelbėjau vieną baklažaną, o šiandien darysiu dar vieną užėjimą iš kito baklažano. Žinoma, kai užderės pomidorai Kėdainiuose, tai darysiu su šviežiais pomidorais, o kol kas pasitenkinu konservuotais itališkais. 

Nežinau kaip kitur, bet čia, UK, turbūt prieš gerus metus prasidėjo toks didelis taupymo vajus… Ne paslaptis kodėl – kai ekonomika pradėjo buksuoti (klimpti ir vietoje šnopuoti, kitaip tariant) ir kišenėse pradėjo vėjai pūsti, labai greitai visi prisiminė, kaip išvirti sriubą iš kirvio. Ir, tiesą sakant, visi kaip sėdo į tą „ekonomizavimo“, t. y. taupymo vagoną, tai kai pajudėjo traukinys iš vietos, tai staiga visi maisto žurnalai ne tik kiek kalorijų kokia vištos kulšelė turi, bet ir kiek kainuos ja pamaitinti šeimą pradėjo rašyti. Staigiai knygynuose pasirodė bent keletas knygelių taupaus maisto gaminimo tema ir net gerbiamas premjeras pradėjo kalbėti, kad oi, per daug maistelio keliauja į šiukšlių dėžę… Žinoma, prie gero gyvenimo pripratusiems kapitalistams tokios mados buvo nauja, bet ir labai miela, užmiršta sena. Taigi, visi plačiai atlapojo glėbius ir, kiek tik rankos neša, apkabino naująjį ekonominį gyvenimo būdą.

Man, tiesą sakant, nėra nieko smagiau, nei sunaudoti tai, kas jau ant išgyvenimo ribos arba išsiversti su tuo, kas yra šaldytuve ir šaldiklyje. Ir jau, tiesą sakant, ne kartą aš čia esu uždainavusi šitą dainą  apie tai, kaip pagaminau kažką iš to, ką radau šaldytuve, pavyzdžiui, casarecce su špinatais ir grybais.

Naujausias eksponatas šita tema būtų baklažanų troškinys, beveik kaip prancūziškoji klasika ratatuille, bet be pipirų, nes nebuvo, ir, turiu pasakyti, kad man be pipirų irgi labai gerai. Taip gerai ir lengvai šitas troškinys pasidaro ir toks skanus, ir plačiai naudojamas yra, kad tik gamink ir gamink…

Ir iš viso, baklažanas – tokia labai įdomi, paslaptinga daržovė. Aš bandysiu užauginti šiais metais, bet, tiesą sakant, didelių vilčių nededu, nes šiltnamio neturiu, o kokios karštos angliškos vasaros, tai patys žinome. O baklažanas, kaip žinia, mėgsta šilumą ir saulę, ir viduržemio jūros klimatą. Todėl gi patiekalų iš baklažano pilna pietinės Europos ir šiaurės Afrikos bei Artimųjų rytų virtuvėse… Štai, kad ir minėtas ratatulis ar sicilietiški pasta a la norma ar baba ganoush… ir t.t., aš ir pati, inspiruota gi to stiklainėlio graikiško užkandžio, labai skanius baklažanus (ot, pagyrūnė, siaubas) padariau… Taigi šitas irgi visai nieko, labai panašus, kaip ir ankstesni baklažanai pomidorų padaže, tik daug lengvesnis (aliejaus prasme) variantas, ir, žinoma, labai skaniai valgosi karštas (pvz. su pasta/makaronais) ir šaltas su kuo tik nori, pvz. ant ciabatos, ir su juoda duona labai gerai. Aš vakar taip išgelbėjau vieną baklažaną, o šiandien darysiu dar vieną užėjimą iš kito baklažano. Žinoma, kai užderės pomidorai Kėdainiuose, tai darysiu su šviežiais pomidorais, o kol kas pasitenkinu konservuotais itališkais.

Print Friendly, PDF & Email
Dalinkis:
Komentarai (3)
Komentarai
  1. Saulė parašė:

    Sugundėte, tamstele, o kur receptas?..

  2. fijalka parašė:

    Aha, aš irgi pasigedau recepto…

Palikite komentarą




Mūsų draugai:
Visos teisės priklauso Beatai Nicholson. | Pagaminta beLEDO.