Štai va neseniai Austėja užsuko į svečius. Ne virtualiai, o tiesiog šiaip susitikom, prie kavos ir varškės apkepo. Ir, sakyčiau, valandą prakalbėjom apie švietimą, vaikus ir siekimą dalykų. Tai turiu pasakyti, mes abi su Bronele buvom, tai net įsielektrinom ir mūsų plaukai pradėjo po truputį stiebtis į viršų nuo to jaudulio ir įsijautimo, ir temos aktualumo ir artimumo. Nežinau kaip jums, bet man vaikų darželio/mokyklų klausimas pradėjo darytis aktualus, kai vaikai persirisdavo per dvyliką mėnesių. Iš tiesų tai gal net ir anksčiau reikėtų pradėt tuo rūpintis. Bet aišku aplinkybės skirtingose vietose vis kitokios. Aš ir tokių sutikau, kurie Londone vos tik gimusius vaikus kitą dieną jau registruodavo į privačių mokyklų laukimo eiles. Angliškos ir lietuviškos švietimo sistemų lyginamosios analizės nepradėsim, nes ir nesu kompetentinga šiuo klausimu, bet tik vis dažniau girdžiu ir iš savo Lietuvos draugų Vilniuje, kad kokia sunkenybė gauti darželį ar mokyklą. Bet ir mūsuose viskas keičiasi ir juda pirmyn, turbūt didžiausia iniciatorė visų persvermų ir judėjimo, bent jau Vilniuje tai tikrai nesuklysiu taip pavadindama, – Austėja, kuria nepaliauju žavėtis. Bet jai Dievo duota, ir ne kiekvienas galėtų imtis tokio krūvio ir užmojo – tiek privačių darželių atidaryti, o dabar dar ir mokyklą sumanyti. Austėja, man taip įdomiai pasakojo, kad jai sakau, o gal tu nori parašyt??? Papasakok, kas ir kaip, ir kodėl, ir kaip tu sieki tos savo svajonių mokyklos. Siūlau perskaityti ne tik šešiamečių tėveliams, tetoms ir seneliams, bet ir tiems, kurie patys apie kažką svajoja ir galbūt nedrįsta, o galbūt bijo ir kažkas juos sulaiko. Skaitykite ir tikiu, kad entuziazmas Austėjos ir jums persiduos, kaip mums su Brone tie plaukai elektrinosi…
Kai atsirado Vaikystės Sodas, neabejojau, kad poreikis kitokiai ugdymo įstaigai Lietuvoje jau atsiradęs. Žinoma, buvo labai neramu, tačiau jaučiau, kad tėvai – ypač tie, kurie domisi vaikų ugdymu – yra pasiruošę kitokiam, alternatyviam ugdymui. Dėl mokyklos, ir ypač tada, dar stipriai abejojau, nes visų pirma tikiu tuo, kad pradėti reikia nuo pradžių. Vadinasi, ugdymą reikia pradėti nuo ikimokyklinukų – tada, kai dedami visi pamatai.
Dėl mokyklos abejojau ir todėl, kad dar daug kas tuo metu arba nebuvo, arba buvo labai mažai susidūrę su alternatyviuoju švietimu, o tam, kad įvertintum kitokią mokyklą, turi būti su ja susidūręs. Mokykla nėra peizažas – jos vertę pajunti ir supranti su laiku, o ne ap(si)žiūrėjęs.
Ir vis dėlto, kodėl žengiu šį žingsnį ir kuriu mokyklą?
Lietuvoje nėra tarptautinių mokyklų lietuvių kalba, o, žinia, ne visi nori, kad jų vaikai mokytųsi užsienio kalba, todėl mačiau tarptautinės mokyklos lietuvių kalba Lietuvoje poreikį.
Kuo skiriasi tarptautinė mokykla nuo ne tarptautinės? Savo požiūriu į vaiką ir ugdymo(si) procesą. Aš tikiu, kad švietimas gali pakeisti pasaulį. Suaugusiam žmogui jau labai sunku keistis, tiesiog vaikas turi augti kitaip.
Prieš keletą dienų buvau susitikusi su žmogumi, kuris pasakojo, kad jam buvo sudėtinga pereiti iš prancūziškos ugdymo sistemos į tarptautinę. Sunkiausia jam buvo suprasti, kad mokiniui reikia ne atkartoti informaciją, o turėti savo nuomonę ir ją pagrįsti. Jis pasakojo, kad vieną dieną mokytojas pasakė nesąmonę ir, jam nesureagavus, atsisėdo šalia ir paklausė: “Nejau tu leisi žmonėms aplink save sakyti nesąmones ir to nepasakysi?”. Užtruko, kol išmoko, tačiau šiandien tas žmogus labiausiai džiaugiasi būtent tokiu, kaip jis pats įvardina, savo vidiniu pokyčiu.
Mes labai daug kalbame apie teises ir pareigas. Ir šiandien labai daug kas sako, kad vaikai žino vien tik savo teises, bet nereikia pamiršti, kad demokratija yra teisių ir pareigų žinojimas. Ugdymo įstaiga moko vaikus ieškoti šios pareigų ir teisių dermės, moko pagarbos sau ir kitiems.
Kartais tėvai sako: “O kaip žinios? Kaip žinios?”. Žinios YRA svarbu. Žinios yra įrankis, kuris mums padeda realizuoti savo gebėjimus, tačiau jeigu neturėsime gebėjimų, jokios žinios nepadės. Gebėjimai ir vidinė motyvacija yra tai, ko labiausiai reikia XXI amžiaus vaikui.
Vienas svarbiausių gebėjimų yra gebėjimas kritiškai mąstyti. Kaip jau minėjau, informacijos ir faktų yra nepaprastai daug. Be to, ir surasti juos šiais laikais yra labai lengva. Esmė – ką mes su jais darome.
Štai nesenai paskelbto Unicef tyrimo duomenys rodo (o ir be jų ganėtinai aišku), kad Lietuva pirmauja patyčių ir savižudybių skaičiumi. Paplitęs ir paauglių alkoholizmas bei smurtas. Tuo tarpu mūsų mokiniai užima aukštas vietas tarptautinėse olimpiadose. Viena vertus reikia džiaugtis, kad turime puikių mokytojų ir talentingų vaikų. Kita vertus, turime susimąstyti, ar tikrai mums rūpi tik IQ. Manyčiau, kad Lietuvoje yra didžiulis poreikis ugdymo įstaigų, kuriose rūpintųsi ne tik IQ, bet ir emociniu intelektu. Atrodo, paprasta, deja, realybė byloja ką kita.
Nereikia nė mokslinių tyrimų, mes patys puikiai žinome atvejų, kai vidutinis (bet ne prastas) mokinys mokykloje gyvenime pasiekia daug daugiau, nei pirmūnas. Kodėl? Todėl, kad pirmūnas galėjo pasigirti žiniomis, o anas akivaizdžiai turėjo įgijęs ne tik žinių, bet ir gebėjimų. Pasikartosiu dar kartą: žinias įgyti – ne raketų mokslas. Pasėdėjai ir turi. Tačiau jas taikyti, vertinti gali toli gražu ne kiekvienas. O galėtų, na, gal ne kiekvienas, bet, kadangi žinome, kad gebėjimai yra įgyjami, galėtų tikrai daug kas.
Šiandien jau žinome ir tai, kad vaikai, kurie šiandien yra pirmokai, kai baigs mokyklas, rinksis tokias profesijas, apie kurias mes šiandien nė neįsivaizduojame. Tad kaip mes juos galime ruošti ateičiai, apie kurią nieko nežinome?!
Tikiu, kad vienintelis būdas paruošti ateičiai yra paruošti juos laisvais, drąsiais, kūrybingais, kritiškai mąstančiais ir tikinčiais, kad viskas yra jų rankose. Tokie vaikai, manau, gebės panaudoti įgytas žinias, nebijos kaitos ir drąsiai ieškos sprendimų problemoms, su kuriomis susiduria.
Tokią mokyklą ir kuriame!
Sveikinu iniciatorę Austėją ir linkiu daug stiprybės ir palankumo, kad visi užmojai pasisektų. Tokių žmonių Lietuvai labai reikia!!!
Manau, kad tos mokyklų – darželių kokybės nekokybės klausimas priklauso nuo dėmesio vaikui. O ne kokios auklėjimo sistemos. Mano vaikai lanko paprastą Lietuvos kaimo vaikų darželį. Persikėlėm prieš metus, iš Vilniaus. Tai galiu palyginti. Kaimo mokykloje- darželyje, nors vaikų grupė taip pat nemaža, (gal didesnė nei Vilniuje) į ją eina įvairaus amžiaus vaikai, dėmesio vaikui yra 100 kartų daugiau, negu Vilniaus darželyje. Jokio pateksit nepateksit klausimo net nebuvo. Vaikai kiekvieną dieną ne žaidžia kieme paprastai, o eina pažiūrėti traukinio, avyčių, šuniuko, gaisrinės. Vilniuje auklėtojos sau plepėdavo ir joms nelabai rūpėjo tie vaikai. Nematydavo kai jie mušasi, spardosi…Ai, dar nepaminėjau, kad juos autobusiukas gali nuvežti ir parvežti kiekvieną dieną. Jei vaikai nesuvalgo pavakarių, jiems auklėtoja juos įdeda į maišelį. Kas tik labai retai būdavo Vilniuje. Ten net tualetinio popieriaus vaikams reikėjo prašyti, kai eina į tualetą, todėl vaikas sakydavo, kad nenori, ir neidavo ten darželyje. Auklėtojos turi kepuraičių nuo saulės, jei vaikai pamiršta atsinešti 🙂 Kelkitės gyventi į kaimą ir turėsite gerą vaikų darželį. Darželiai ir mokyklos yra paskirstyti neproporcingai, Vilniuje – Kaune reikia, o kaime uždaromi…Mūsų vaikų darželis yra Saldutiškio, pagarba auklėtojoms, kad jos taip moka užsiimti su vaikais.
Gera girdeti , kad ir Lietuvoje dar yra tokiu iniaciatyviu ir ismintingu zmoniu. Su senojo kirpimo svietimo istaigomis konkuruoti tikriausiai nelengva. Sekmes ir sviesiu ideju !!!
Sveikinu su Morta 🙂 bet man vis tiek norėtųsi konkretumo. Kuo konkrečiai ta mokykla bus kitokia? Nes „paruošti juos laisvais, drąsiais, kūrybingais, kritiškai mąstančiais ir tikinčiais, kad viskas yra jų rankose” turbūt įrašyta visų mokyklų, net pačių blogiausių mokyklų įstatuose ar nuostatuose, ar kur ten. Ir Austėja dažniausiai kalbėdama apie dabar egzistuojančią sistemą, nurodo tik pačius blogiausius atvejus. Bet juk yra visaip. Yra labai neblogų mokyklų, su atsidavusiomis, mylinčiomis savo darbą, nuolat besimokančiomis, novatoriškomis mokytojomis. Net mūsų laikais tokių buvo – turbūt kiekvienas gali atsiminti bent vieną mokytoją, kuris kažkuo įkvėpė savo laiku.. Su darželiais tas pats, mes turim tokią auklėtoją, iki kurios entuziazmo, dėmesio vaikams yra tikrai ne kiekvienai net privataus darželio auklėtojai. Man norėtųsi konkretumo, o ne vien pažado, kad bus kitaip.
Tikrai labai gera išgirsti apie nuostabius naujus pokyčius Lietuvos švietimo sistemos srityje. Nepaprastai džiugu,kad atsiranda tokių šviesiai ir optimištiskai mąstančių iniciatyvių žmonių kaip Austėja. Manau, kad tokių mokyklų labai reikia. Man šis straipsnis pasirodė labai aktualus, nes šiuo metu ruošiamės persikraustyti iš Airijos i Lietuvą kartu su dukra. Mano mergaitė Airijoje lanko valstybinę mokyklą (šiuo metu baigia pirmą klasę), kuria esame labi labai patenkintos, todel su dideliu nerimu mąstau apie tai, kas laukia Lietuvoje. Labai sudomino ši naujoji Karalienes Mortos mokykla. Zinoma, mums būtų nelengva važineti , nes gyvensime Trakuose, bet manau, kad imanoma 🙂 Labiausiai domintų, kiek kainuoja mokslas šioje mokykloje? Ar tai įkandama mažas pajamas turintiems žmonėms?
Austėja atrodo išties iniciatyvus ir žiauriai energingas žmogus – kartais paskaitinėju jos blogą. Oho! Tik man vis akis užkliūna už to, kad tiek į Vaikystės Sodą, tiek į naująją mokyklą vaikus veda tik esą mąstantys ir susipratę tėvai, suprask, kitiems nelabai rūpi jų vaikų švietimas, kad vaikučiai eina į valstybines „nealternatyvias” įstaigas. Turiu pasakyti: žiauriai norėčiau savo vaikus leisti į Vaikystės Sodą ir į mokyklą, man tikrai atrodo, jog tai nuostabios ugdymo įstaigos – buvau jų bent keliose atvirų durų dienose, bet vidutines pajamas gaunantiems žmonėms tai absoliučiai neįmanoma. Na, sutikit, jei už dviejų vaikų ugdymą reikia susimokėti virš 3000 Lt per mėn… Visaip taupėm bent vieniems metams šiame darželyje, bet jau matau, kad niekaip … O labai gaila.
Būtų šaunu, jei Austėja prisidėtų prie valstybinės švietimo sistemos, tų, paprastųjų, darželių ir mokyklų. Suprantu, kad tai sudėtinga, bet gal sumanykim kokią visuomeninę iniciatyvą ar ką – prisidės tūkstančiai tėvų, kurie į jūsų darželius žiūrėdami tik varvina seilę …
Ačiū Beatai ir Bronei už puikius pietus ir smagų pokalbį!
Ir ačiū už komplimentus – laukiu nesulaukiu, kol apie mus jau lankantys mokyklą mokiniai ir tėvai kalbės, nes jų žodžiai bus geriausias įrodymas to, ką ir kaip mes darome.
Vaida, kaip ir minėjau įraše, mokykla – ne peizažas ir iš apsižiūrėjimo, pokalbio ir/arba tinklalapio apie ją mažai ką suprasi. Tai – procesas. Norėčiau paprieštarauti, kad aš „dažniausiai” nurodau blogiausius atvejus. Pasikartosiu ir čia: Lietuvoje yra puikių, tiesiog fantastiškų, pedagogų, tačiau jų…per mažai! Jie nėra jėga, kuri daro įtaką Lietuvos švietimo sistemai. Žinoma, kai turite nuostabią auklėtoją, bepigu džiaugtis. Ir – neabejoju – galima surasti ir tokią pradinių klasių mokytoją. Bet kai aš šneku apie VISĄ LIetuvos švietimo sistemą, visada pabrėžiu, kad tokių gerųjų pavyzdžių yra per mažai, ir tai nieko bendro neturi su KMM. Na, nebent tai, kad KMM tikslas – surinkti būtent tokių pedagogų komandą. PAŠAUKIMO PEDAGOGŲ KOMANDĄ. Kur jie įgyvendintų tas švietimo idėjas, kurios turi būti įgyvendinamos XXI amžiuje. Nes turinys (programa) – ne raketų mokslas ir, beje, labai panašus visame pasaulyje. Esmė – KAS tą daro ir KAIP tą daro. Tą ir darysime taip, kaip daro geriausi. DRAUGE.
Renata Marija, dabar daugiau apie mokyklą informacijos galite rasti:
a) čia: http://www.karalienesmortosmokykla.lt/ (šiomis dienomis atsiras atnaujintas, informatyvus tinklalapis – dar ne galutinis, bet vis dėlto:))
b) čia: https://www.facebook.com/KaralienesMortosMokykla
Taip pat organizuojame Atvirų durų vakarus. Artimiausias – gegužės 23 dieną (ir dar du bus birželio mėnesį). Kviečiame atvykti!
Mokykla iš tiesų nuostabi ir net drįsciau pasakyti- tobula. Bet kaina lengvai šokiravo . Lietuvos vidutinio atlyginimo mąstu ji tiesiog kosminė .
Taip, mokykla nuostabi, aš visa širdimi ir visu savo protu norėčiau, kad mano vaikai lankytų tokią mokyklą. Tačiau turiu pripažinti, kad ją lankyti išgali tik LABAI gerai uždirbančių tėvų vaikai. Deja. Vieną vaiką dar išgalėčiau išleisti (beje, taip ir darau, vyresnėlis lanko Vaikystės sodą), tačiau tris vaikus išleisti į tokią gerą mokyklą paprasčiausiai neįmanoma gaunant vidutines normalios lietuviškos šeimos pajamas. Nebent imti paskolą, tačiau suma būtų nemaža ir palūkanų išeitų irgi nemenkai 🙁 Todėl mažiukams darželio ieškom kito ir mokyklos būsimam pradinukui irgi ieškome kitos, bent kažkuo artimos KMM idėjoms. Ir vis neprarandu vilties, kad vieną dieną finansinės padėtis pagerės.
Kartais pagalvoju, kad čia kaip tam Gyvulių ūkyje, – yra lygūs ir lygesni už kitus…
Tik po daug daug metu galesim pasakyt kokie isaugo Vaikyste Sodo vaikai. Kolkas atrodo, kad tikrai verta skirti tokias sumas (nesakau, kad i privacia ugdymo istaiga gali lesti TIK labai labai daug uzdirbandys tevai, bet suma su visais papildomais bureliais ir kt susidaro tikrai nemenka o dar jei lanko daugiau nei vienas vaikutis, tai tikrai tenka pasispausti jei pinigais „nelyja”) uz galimybe lankyti Sodeli ir kitamet jau bandysime ir KMM. Ne tik manau, bet zinau, kad ir neprivaciose ugdymo istaigose buna labai atsidavusiu aukletoju ir mokytoju, bet visu pirma reikia tokia istaiga ir aukletoja surasti, visu antra patekti ir trecia turet kantrybes ten vezioti (jei ta ugdymo istaiga yra kitam gale miesto). Taip atsitiko, kad pasirinkome Vaikystes soda savo vyresnelei pries du metus. Tikrai nebuvau tikra, kad cia pati paciausia istaiga ir neviskas joje man patiko, bet Pedagogai!!!! (Negaliu nerasyti is didziosios raides) paliko puiku ispudi. Man buvo svarbu kog neverstu miegoti pietu miegelio ir skirtu demesio mano mergytei, kuri buvo ir yra labai jautri. Tiesa pirmais metais labai daug sirgome (siuo klausimu iki siol manau reiketu rimtesnes kontroles, nes visgi mokama uz ugdyma visa suma ar lankome ar nelankome… Gal ligu sezono metu butu puiku jog rytais apziuretu daktare vaikucius ir „itartinus” parsisutu namo jei ne visi teveliai yra pakankamai samoningi o aukletojai nedrista pasakyt jog vaikutis atrodo itartinas), bet nepaisant to po dvieju pusiau nelankymo/lankymo metu mano dukryte skiriasi nuo kaimynu vaiku savo zaidimais, nepaprasati lakia fantazija, nebijojimu turet savo nuomone ir ja pasakyti. Esu be galo dekinga pedagogams uz tai jog visus rupestelius greitai isspresdavome bendrom pastangom. Zodziu super 🙂 todel is musu plano vesti tik i privatu darzeli, visgi keliausime ir i privacia mokykla… Del to testinumo, zinomos tvarkos… Dabar turim plana KMM pradine (aisku jei uzteks jegu noro ir laiko vezioti, nes mokyklos vieta nera labai patogi kitam miesto gale gyvenantiems… O ir tas beprotiskai judrus kelias uz mokyklos lango yra didziulis minusas vien del uzterstumo…) bet gali buti ir taip jog baigsim KMM pagrindine :)))
Mane labai stebina toks mąstymas kaip, pvz Vaidos. Iš jos posto tiesiog sklinda nepilnavertiškumas dėl to, kad negali savo vaiko leisti į Austėjos darželį ar mokyklą. NA IR KAS??? Ar Jūs rimtai tikite, kad vaikas, nelankęs tokios ugdymo įstaigos bus prastesnis? Baikit. Viskas visada prasideda ŠEIMOJE. Ir šeimos ugdymo (kuris mano galva, tiesiog privalomas) ir auklėjimo neatstos jokios austėjos, mortos, birutės ar ievutės. Neprotinga būtų neigti jų naudos, aš pati irgi mielai leisčiau į tokias ugdymo įstaigas, bet tai tikrai ne panacėja vaiko raidai ir ugdymui, nors pati Austėja akivaizdžiai mano kitaip. Gerbiu ją už entuziazmą ir dar daug ką, bet negerbiu dėl to, kad nesugeba priimti kritikos, nors pati kritikuoja viską išsijuosus. Manau, didžiulis trūkumas yra galvoti, kad esi pats pačiausias, vienintelis neklystantis.