8241
Beatos virtuvė

Auksas auksaaaaaassssss ir nuotaikingas karštis

(7)

Romantiškos gėlėtos pievos prie stadiono

Aš antradienį pirmą kartą nukeliavau į olimpinį parką. Pasiruošiau kaip gera mokinė: prisikroviau pilną krepšį literatūros (olimpinių knygų) ir netgi savo diplominį darbą, kurio kopiją man maloniai padarė Kristina iš Komunikacijos fakulteto. Taigi, kol važiavau, skaičiau ir galvojau – oho, kaip aš čia taip parašiau apie tas transliacijas ir bendrą TV bei Olimpiados santykį. Tas santykis tikrai yra labai tamprus. Televizija kaip kokia valdinga, bet labai stipriai įsimylėjusi žmona po padu gerbiamą sportą pakišusi. Tai puikiai iliustruoja skaičiai: sportininkų apie 10 tūkstančių, transliuotojų ir žaidynių nušvietėjų – dvigubai daugiau.

Aš pasiruošiau ne tik literatūrą, bet ir nusipirkau prieš keletą dienų itin patogius batus, kurie kvėpuoja ir beveik dainas dainuoja. Ir ką jūs sau galvojate? Pirmūnės uolumas pasibaigė pūslėm ant kojų… Bet man tai nė motais, nes man geriausias vaikščiojimas yra basomis. Tai taip ir vaikščiojau visą dieną, basa. Kolegos žurnalistai atkreipė dėmesį, o argentiniečiai netgi pasiūlė man pinigų… Cha cha cha cha  – supraski, lietuviai jūs, vargšiukai… Cha cha cha cha. „Na palaukime sekmadienio“, – aš pagalvojau, tada kalbėsimės.

Apie kabinetuką, kuriame įsikūrusi LRT komanda, parašysiu kitą kartą. Man tik atlėkus į IBC, pastebėjom ilgiausiuose koridoriuose ilgą eilę… Operatoriai, žurnalistai – visi stovėjo prie salės, kur demonstruojami buvo medaliai. Tai Lukas (operatorius, su kuriuo man teko laimė dirbti Olimpiadoje) pamaldžiai atstovėjo eilėje ir patekome prie medalių… Nežinau, ką tas auksas ir trofėjai daro su žmonėm, bet tikrai tikrai spaudimas pakilo dvigubai ir susijaudinimo buvo pilnas kambarys… Operatorius ir žurnalistus prie tų medalių leido ribotam laikui (gal dviem minutėm), visi poškėjo telefonais, aparatais ir kamerom.

Mano entuziazmas ir susijaudinimas, pamačius medalius, buvo turbūt akivaizdus, nes tuoj pat sulaukiau dviejų interviu pasiūlymų…Vieni klausinėtojai buvo iš nežinau kur, bet spėju, iš Europos, ir Dubajaus sporto žurnalistas. Aš paskui jo irgi paklausinėjau, kaipgi tie medaliai iš arti…

būriuojasi prie medalių

Po medalių apžiūros iš karto išvažiavom į kaimelį, apie jį taip pat atskirai papasakosiu kituose įrašuose. Ten viskas po devyniais užraktais, nes ten gyvens sportininkai ir jokie žurnalistai su savo mikrofonais nepageidaujami, bet mes turim specialius kvietimus, nes važiuojam filmuot, kaip pakils Lietuvos vėliava. Vėliavos kėlimo ceremonija – su šokėjais ir dainininkais, ir pasveikinimais. Aišku, širdį užlieja malonus virpėjimas, kai kyla Lietuvos vėliava.

Ateina Lietuvos Olimpinė delegacija su vadovu Algirdu Raslanu prieš akis

Lietuvos olimpiečių nedaug, bet tuoj tuoj bus daugiau… Žodžiu, užgaišinau visus, nes kalbinau visus. Olimpiečiais rūpinasi savanoriai lietuviai. Visi lietuviai! Ar galite patikėti? Na ir vienas italas, dėl įdomumo… 🙂 Giuzeppe. Jis jau mokosi lietuviškai ir gali pasakyti keletą esminių žodžių. Visų, kuriuos kalbinau, nespėsiu aprašyt, tik paminėsiu, kad viena savanorė papasakojo, kaip gi ten iš tikrųjų viskas yra įrengta sportininkų kambariuose (o kur jie gyvena, galima spėt iš vėliavų, iškabintų balkonuose).

Su šauniomis savanorėmis dirbančiomis Olimpiniame kaimelyje

Šiandien turėjau galimybę eiti į generalinę atidarymo repeticiją, bet vis tik pasirinkau pabūti su šeima… Ir taip matau, kad sunkiausia bus suderinti mamos ir reporterės vaidmenis… Šiandien filmavom interviu  su tikrai legendiniu fotografu Antanu Sutkumi, aš jo pavardę žinau nuo vaikystės. Kiek daug atradimų ir įspūdžių, o Olimpiada dar net neprasidėjo… Gali būti, kad paskui nespėsiu iš viso nieko parašyti, bet pasistengsiu…

Nuo penktadienio per LRT – speciali laida tokiu įdomiu ir lietuvių kalbos ypatumus iliustruojančiu pavadinimu „Londoniada“… Ten ir bus rodomi mano reportažai…

Olimpiada – dalykas ne eilinis, bet aš ne sporto žurnalistė, bet visuomet, manau, nereikia bijoti paprašyti pagalbos ir nevaidinti viską žinančio. Taip vakar mane labai gerai apmokė ir su olimpiniais ypatumais supažindino draugė Rita. Skype’u pravedė man tą pamokėlę, tiesiai iš Vašingtono. Rita yra šauniausia sporto žurnalistė, bet rašo ir kitomis temomis „Lietuvos rytui“ iš Amerikos. Rita dalyvavo Pekino Olimpiadoje ir  Vankuverio žiemos Olimpiadoje… Taigi, dabar turiu šiokios tokios vidinės informacijos, kas būna ir ko tikėtis. Va štai taip.

Gero olimpinio užsidegimo visiems.

Print Friendly, PDF & Email
Dalinkis:
Komentarai (7)
Komentarai
  1. Liūtas parašė:

    Reiks rytoj įsijungt tą „Londoniadą“, jei jau Beatos reportažai bus. 😉

  2. Kristina parašė:

    Labai smagu ta Olimpiada, nezinau ko tie zmones vaitoja ir dejuoja, taigi idomu gyvent mieste kuriame vysta istorinis ivykis! Neseniai skaiciau vienos lietuves straipsni apie Olimpiada ir jos atributus, taip negraziai aprasyta su baisiais zodziais ir visas Londonas i suns dienas isdetas… o man smagu tas visas surmulys 🙂 Laukiam tolimesniu reportazu 🙂

  3. […] metai Autorius: Giedre 2012/07/27 Per televizorių skambant Beatos Nicholson reportažui iš olimpinio Londono skaičiavau savo […]

Palikite komentarą

Taip pat skaitykite:


Mūsų draugai:
Visos teisės priklauso Beatai Nicholson. | Pagaminta beLEDO.