8241
Beatos virtuvė

Aš įsimylėjau kiaulę (arbatos) plius šis tas prie jos

(18)

Nesuprantu, kas čia su manimi atsitiko, bet labai įnikau į visokias žolelių arbatas, kažkaip va taip ėmė jos atsėlino ir pasklido  mano gyvenime. Niekada arbatos mano gyvenime nebuvo mažai, mėgstamiausia dažniausiai geriama iš ryto, ji yra angliška stipri ir su pienu. Įpratinus esu jau ir savo gentį Lietuvoje ją gerti, taigi visada turiu pasirūpinti atsargomis ir išsiųsti genčiai į Lietuvą, kad nepritrūktų… Arbata šiaip gali būti labai gourmet potyris, o Londono garsiausios popiečio arbatos ceremonijos  labai stengiasi ne tik pyragaičių ir sumuštinių lygose, bet ir arbatos rūšimis sublizgėti. Bet dabar apie tai neišsiplėskime. Pirmiausia aš norėčiau išsiplėsti tos arbatos, į kurią esu įjunkusi ir kuri mane įjunkino klausimu… Tai – tokia „arbatos kiaulė“. Tiksliau, tea pigs kompanija vadinasi. Ir tikrai – kiek bežiūrėsi, geresnės negali surasti, šita arbata yra tikrai išskirtinė,  ji ne tik kad turi aibę skonių, yra apdovanota visokiais skonio apdovanojimais, bet ir jos įpakavimas bei apipavidalinimas yra patrauklus, su misija. Bet svarbiausia – ji be galo kokybiška.

Žinote, kartais būna, kad paimi arbatos pakelį, jis toks varganas, toks kūdas, toks gyvenimo mėtytas ir vėtytas, žolelės ten tokios į miltus sutrintos, dulkėtos… Arba dar blogiau – tas pakelis suplyšta per siūles net nespėtas įdėti į puodelį… Tikrai visi žinote, apie ką kalbu. „Arbatos kiaulė“ yra visai kitas reikalas, maišelis toks kaip šilkinis, bet iš tiesų suyrantis ir gamtai draugiškas. Viduje – žolelės su pasididžiavimu žiūri į tave ir nesvarbu, ar tai būtų mėtos, ar ramunėlių žiedai, ar imbieras su citrina – jos į tave žiūri ir tu jauti meilę bei jų norą pasidalinti su tavimi tuo, ką turi geriausio. Jų daug ir jos dosnios, nesutrintos į miltus. Aš nebūčiau lietuvė, jei neužpilčiau to mėtų pakelio kokius tris kartus… Tiesiog tų mėtų tiek daug, kad reikia iš jų visą gerumą paimti ir sunaudoti, ir perniek jo neišmesti. Ir jos prilygsta draugės arbatai, kai ji pati pusę vasaros augina, džiovina ir dovanoja – va ten tai arbata būna, bet ir „arbatos kiaulių“ arbata yra tokia. Čia mėta kala iš esmės… Tai va, visą laiką norėjau pasidalinti, tai štai ir pagyriau savo mėgstamą arbatos brand‘ą… Lietuvoje žolelių arbatų irgi yra – nors vežimu vežk. Ir visokių ten rinkinių, mišinių… Ir toks vakaras, ir tokia pavakarė, ir atsikosėjimui, ir kvėpavimui, ir virškinimui, ir pilvui, ir ausims, ir svajonėms, ir ligoniams… Tikrai jos yra geros, bet ne be priekaištų – pakeliai kartais truputį plyšta, o tie pavadinimai vietomis tokie lėkšti ir be užtaiso. Aš dabar tokia vartotoja pasidariau visokių tų arbatų, kad kai pradėjau kalbėt, tai užsičiaupt negaliu.

Pasidalinkite ir jūs savo arbatiniais įspūdžiais. Šiuo metu aš džiaugiuosi atradus tokį puikų švelnų derinį: pakelis dilgėlių ir pakelis mėtų (bet čia jau tos paprastesnės, ne iš „tea pigs“, o iš „Waitrose“ supermarketo vietinio brando ). Labai gerai susidainuoja jos, nes viena dilgėlė man tokia pernelyg skonio ir aromato prasme drungna, o va mėta paaštrina ją truputį, bet tuo pačiu ir pati sušvelnėja…

Na, o balandžiui palydėti – keksiukas iš praėjusių metų kalendoriaus. Bet dar prieš tai – keletas anonsų apie dalykus ir renginius. Va štai mano draugė, su kuria ryte kalbėjausi, konstatuoja kad jos dar septynerių metų neturinti duktė jau paaugliškas manieras demonstruoja… Mano mažoji ponia mėgsta truputį padramatizuoti, o ir šiaip visas tas vaikų auklėjimo ir auginimo  „biznis“, tai yra laukas ne be minų… O kai ateina paauglystė, tai iš viso, matyt, reikia gerokai investuoti į amuniciją… Knygnešys Londone šį ketvirtadienį organizuoja diskusijų vakarą „Iš kur aš atsiradau bei kiti nepatogūs klausimai su rašytoju Ričardu Pagojumi.“ Aš, kaip visada, labai norėčiau dalyvauti, bet nesu tikra, ar pavyks…

Šiandien mano telefone priminimas suskambėjo, kad laikas pradėti organizuoti Jurgio gimtadienį, kuris bus už poros savaičių, ir tada prisiminiau, kad iš karto po Jurgio gimtadienio vyks nuostabus koncertas, į kurį būtinai būtiniausiai eisiu… Ir vėl Londone talentingasis žavingasis Kasparas Uinskas. Oi, aš dar praėjusių metų koncerto negaliu pamiršti. Ir laukiu jau šito… Tai visi šitie smagumai ir dar daug daug kitų laukia gegužės mėnesį, kuris be abejonės yra vienas topinių metų mėnesių… O balandžio palydėtuvėms ištraukiu keksiukų su „Nutella“ receptą iš praėjusių metų kalendoriaus… Ir linkiu jums visą gegužį kaip Barborai ant garuojančios arbatos suptis…

Print Friendly, PDF & Email
Dalinkis:
Komentarai (18)
Komentarai
  1. Vanile parašė:

    Kasparo Uilinsko koncertai tikrai verti dėmesio. Neseniai ir pati jame apsilankiau. Genialu. Ir tikrai verta.

  2. Kristina parašė:

    ir man patinka tie ‘arbatos kiaule’, labai skani ir tie pakeliai tokie simpatiski, ne siaip sau kokie popieriniai, tai jauciasi, kad tikra arbata geri:) Bet man mama is Lietuvos visokiu zoleliu prisiuncia is ‘Skonio Novele’ tai tokia ir geriu ir draugus vaisinu:) as arbatos is pakeliu nelabai megstu, isskyrus Twinings ramuneliu ir vaniles arbata, labai skani, svelni, malonaus vaniles kvapo ir virskinimui labai gerai, bent jau man padeda 🙂

  3. Rutaa parašė:

    Turiu keliata megstamu arbatu. Ko gero pirma mano sarase tai earal gray stipri su medumi ir gietinele, antroje vietoje – zemuogiu lapeliu arbata ir dar labai skani pipirmeciu ir levandu derinys 🙂

  4. Marija parašė:

    Oi, atsimenu, darbe (bare) šitą arbatą pardavinėdavom, tai aš puodais mėtinę maukdavau ir maukdavau (negi gaila, kai nemokamai, haha), dar su rudu cukrum ir į trasą, mmm.

  5. D :) parašė:

    Aš labai mėgstu Celestial Seasonings Tension Tamer arbatą. Tai įvairių žolelių mišinys, toks raminantis, kvapnus ir svaiginantis. Nors mane rytais pažadina kavos puodukas, bet vakare užmigdo būtent ši arbata.

  6. aha parašė:

    tai kaip ten visgi reikia, ar piena pilt i arbata ar arbata i piena? nes VBS, kad tradiciskai pienas uzpilamas arbata…

  7. Ieva Ja parašė:

    http://www.tetley.lt, Dilmah exeptional du skoniai su mėtomis: peppermint and english toffee ir arabian mint tea with honey (radau namuose pakelius su pavadinimais)… irgi geriu be galo daug mėtų arba juodos arbatos (kaip Marija, maukiu dideliais puodais), nes padeda virškinimui ir mažina pilvo pūtimą.. taip pat veikia ir anyžiai (sėklyčių galima įsiberti į pvz., juodąją arbatą).. geriu stiprią, dažnai po du pakelius (jei arbatos kaina iki 3 Lt).. – pomėgiai ir įpročiai kažkuo panašūs.. geriu ir žalią, bet rečiau.. taip pat plikau, tik ne arbatinuke, o sietelyje (rutuliuke)… – arbata ir visokie jos priedai labai grąžina į smulkmenų/mekniekių pasaulio žavesį..

  8. Nese parašė:

    Esu etatinė arbatos gerėja ir konsumuotoja. Deja, mano anytos siaubui, pripažįstu tik „valdišką“, t.y juodąją. Čiobreliai, mėtos, ramunelės ir kitokios žolelės eina tik kai susergu, net ir žaliajai jau atšalau. Mylimiausia rūšis-Earl Grey. Ech, tas svaiginantis bergamotės kvapas:) Prieš metus gavau dovanų arbatas iš Fortnum & Mason, tai turbūt geriausios mano gertos, nors nesu pretenzinga gerėja ir puikiai man tinka Twinings arba Whittard.
    Arbata su pienu man dar kol kas neatrastas skonis. Pamenu, vaikystėje, Odesoje, viena tetulytė pavaišino pieniška arbata, tai labai nepatiko ir nuo to laiko nedrįstu savo patirties atgaivinti:)

  9. Natali parašė:

    Nėra pasaulyje nieko skaniau už šviežių žolelių arbatą. Įmeti į puoduką mėtos šakelę, arba ramūnėlę, raudoną dobilo žiedą arba levandos šakelę… dabar laukuose jau žydi žemuogės, raktažolės- tinka ir jos… mano namuose ištisus metus visos palangės žaliuoja su prieskoninių žolelių vazonėliais, o jau pavasarį ar vasarą… tik ir mėgaukis žviežia ir super kvapnia arbatėle… mėgstu ir dievinu tik tokias arbatas, jos skanios karštos šaltą dieną, ir šaltos su ledo gabaliukais karštą dieną… beje, super gražiai atrodo stiklinėje užplikyta šviežia mėtos ar kito augalo šakelė, žiedelis… nepatinka man tos džiovintos arbatos, jos tokios negyvos, neviliojančios… visai ne tas skonis… jau tada geriau grynas šaltas arba verdantis karštas(jei šalta) vanduo… 🙂

  10. Aš įsimylėjau kiaulę (arbatos) plius šis tas prie jos parašė:

    As tik uz zoleliu arbatas 🙂 Nera nieko labiau svaiginancio aromato kaip naturalios, pievomis ir misku kvepiancios arbatos. Dabar geriu Levandu arbata, kekvienas gurksnis man kalba, snabzda apie sauleje paskendusias Provanso lygumas. Lietingoje Belgijoje tai tikra atgaiva.
    Algirdas

  11. Dalia parašė:

    Man labai skanu mėtų arbata plius jazminai, ir dar kai užauga šviežias bazilikas, tai pora lapelių į puodelį ir aromatas ir skonis nepakartojamas :)….O vasara į pievas valso ritmu ir prisisrenku ten visokiausių kvepiančių gėrybių :).

  12. Inga parašė:

    Pritariu Nesei – Ech, tas svaiginantis bergamotės kvapas:)
    Hmm.. tėtis – laivo kokas dar gūdžiais sovietmečio laikas parvešdavo juodos Twinings Earl Grey, nieko geriau už ją iki šiol nesuradau, geriu visaip. Vasarą , žinoma, kartais nusiraunu šviežių mėtų (kai karšta labai skanu tiesiog šulinio vanduo su mėtos lapeliu ir daaug ledukų) , kartais čiobrelių iš laukų užsiplikau arbatai, nors dažniau juos naudoju kaip prieskonius 🙂
    P.S. Kas liečia Twinings Earl Grey Lietuvoje, hmmm, pastaruoju metu vis lyginu lyginu produktus, ir kažkaip ta arbata nebedaro tokio labai didelio įspūdžio, galvoju, ar ta sąmokslo teorija tikra ir Lietuvoje tikrai prastesni produktai parduodami 😉 ar tiesiog mano skonio receptoriai išlepo ir jau laikas kito arbatos gaminto ieškoti .

  13. Ramunė parašė:

    o aš neseniai atradau ekologišką bio-life arbatą. ji berods Rumunijoje rinkta ir panašu, kad visai natūrali, nes ir skonis puikus, ir išvaizda – į puodelį reikia merkti visą žolelės stiebą. labai įdomu žiūrėti kaip jis skleidžiasi. tikrai rekomenduoju. dar labai mėgstu marks&spencer arbatas – ypač žalią su jazminais.

Palikite komentarą

Taip pat skaitykite:


Mūsų draugai:
Visos teisės priklauso Beatai Nicholson. | Pagaminta beLEDO.