8241
Beatos virtuvė

Arklinis skandalas arba kodėl gaminti maistą geriau namie

(13)

Su nostalgija prisimenu tuos laikus, kai rytais žiūrėdavau BBC „Labas rytas“, viską žinodavau. Dabar tai mano didžiausia žinių porcija ateina per BBC Radio Two. Aišku, dar paskaitau tai Guardian, tai Times, tiesa, vėl privalau būti atvira – nepalinkstu prie straipsnių viena tema valandai… oi tikrai ne. Taigi dabar nepateiksiu jums analizės skandalo, kuris jau keletą savaičių nedingsta iš pirmų puslapių ir breaking news. Ogi arkliena mėsainiuose ir lazanijoje, kitaip tariant, paruoštuose iš anksto patiekaluose, mes, man rodos, net neturim lietuviško termino tam, bet angliškai – ready made meals. Jau ir Lietuvoje rašyta apie tai, ir suprantu, kad jau ir LT ši žinia ne naujiena.

O buvo taip, pirmiausia aptiko arklienos mėsainiuose Tesco Value range (čia iš serijos „pigiau nebūna“), tada musulmonams kaliniams skirtuose ready made dalykuose rado kiaulienos bei gi arklienos, o dabar paskutinis aptiktas patiekalas su arkliena yra lazanija… O taip taip. Dabar jau sako, kad tos arklienos galėjo būt daug kur, nes niekas nežino kaip ir kur, bet sako, kad čia dar ne pabaiga, ir tikrina bei gi ieško arklio DNR visur, kur tik gali.  Na nežinau, vieniems gal suka vidurius, kitiems gal iš viso apetitas dingsta apie tai pasiskaičius. Mane taip pat jaudina ši tema. Šis arklienos skandalas į paviršių išplukdė oi kiek nešvarių ir apgailėtinų dalykų, ne tik apie gamintojus, kurie yra industrijos milžinai, didžiulės korporacijos, kurioms pirmiausias – nieko čia blogo, ir taip turi būti – yra pelnas. Ir viena pusė rėkia įsispyrus prie tvoros – industrialistai, goduoliai, dėl pelno žmonėms beleką duoda, ar tik nebus ten dar kokių kitų gyvūnų?

Pasirodo, kad ta lazanija, kuri kainuoja apie penkis litus, apeina pusę Europos, kol galų gale nusėda Lidl ar Tesco parduotuvėse pigių šaldytų pusfabrikačių šaldytuvuose, gaminama Prancūzijoje. Prancūzai mėsą importuoja iš visur, kur tik gali, ir ne iš kur kitur, o iš vargingesnės Europos dalies – Rumunijos. Ir dabar vieni į kitus pirštais tik rodo, kas gi čia kaltas, konspiracijos ir kriminalinės netgi teorijos, kad čia:

a) taip siekta pelno, suprask – rumunai arklieną kaip jautieną pardavė, todėl anglai ir prancūzai nekalti, jie nežinojo, juos apgavo,

b) kažkas čia iš viso susimokė prieš mėsėdžius, supraskit, pasaulio vegetarai yra susibūrę į tokią slaptą organizaciją, kuri taip nusprendė tuos nevispročius mėsėdžius pamokyti, ir prikišo arklienos, o dabar mėsėdžiai žiaukčioja ir vimčioja, ir lekia iš direktorių postų mėsėdžiai vadovai…

Bet juk nebus dabar taip, kad atsiras vienas, kuriam galima būtų suversti visą kaltę, juk ieškoti kaltų yra kai kurių mėgstamiausias užsiėmimas, ir tikrai nebus surastas vienas koks piktas paniuręs dėdė, kuris mėsinius jaučius kuinais keitė. Atsakingas kiekvienas.

Aš manau, kad jei nori valgyti pigią lazaniją, tai būk pasiruošęs, kad ten galima aptikti bet ko ir iš bet kur. Tas nesibaigiantis troškimas viską gauti pigiai arba geriausiai už dyką. Mano įsitikinimu, mėsa privalo būti brangi, jei jau renkamės valgyti mėsą, ji turi būti užtikrintos kokybės, iš ten, iš kur žinome, kas ją užaugino, todėl visi tie užšaldyti ir iš anksto pagaminti maistai man yra visiškai nesuprantamas dalykas. Aš jau mieliau stalo atsikąsiu gabaliuką arba eisiu žolės pievoje parupšnosiu, negu valgysiu tą plastmasinę baisią lazaniją.

Taigi gera pamoka visiems tinginiams ir apsileidėliams, kurie mano, kad geras maistas yra jiems savaime priklausanti privilegija, kad lazanijoje už penkis litus yra geriausia jautiena ir pomidorai iš Italijos. Galbūt daugiau žmonių bent jau čia, UK, padarys išvadas. Nors, aišku, Jamie kovoja ir ragina, ir jau tikrai daug žmonių jo ir kitų dėka išmoko pasigaminti savo lazaniją, bet jei vis dar yra to maisto prekyboje, vadinasi yra dar daug tokių, kurie mieliau prie teliko lišną valandą pagulės, nei virtuvėje morkas su svogūnais supjaustys.

Geram maistui reikia laiko ir meilės, ir namų šilumos, o mėsa yra brangus produktas, kuris turi būti aukščiausios kokybės. Pasakysiu, kaip aš vartoju mėsą. Taip, esu mėsėdė, bet nevalgau jos kiekvieną dieną. Mėsą perku tik ten, kur pasitikiu. Mes karts nuo karto užsisakome dėžę mėsos tiesiai iš ūkininkų. Nematau nieko blogo ir mėsoje iš supermarketų, bet visuomet renkuosi laisvėje augintų ir, jei galiu sau leisti ir jos yra, ekologiškai augintų galvijų ir paukščių, ir kiaulių mėsą. Todėl geriau mažiau, bet kokybiškesnės mėsos, nei prisikimšti pilvą bet ko… Ir geriau jau pačių išvirta sriuba, nei kažkieno kito pagaminta užšaldyta lazanija…

Manau, Lietuvoje nėra tokio opumo ir didumo problemos, bet vis tiek, ar nebūna taip, kad norisi patingėt? Tai aišku, kad būna… Man irgi, dar ir kaip, bet nereikia leisti tinginystei imti viršų.

Taip, skaičiau, kad tyrimas atvedė net iki Lenkijos, tikiuosi, į Lietuvą neužsuks, ir tikiu, kad mūsų mėsos gamintojai tokių triukų neiškrės… O namie gamintas maistas visada yra sveikesnis, skanesnis, saugesnis, mielesnis ir jis tikrai pamaitina jus visom prasmėm.

Na va išsikalbėjau, o dėl pačios arklienos? Tai aišku, ji juk nėra nei žalinga, nei pavojinga, nei kuo nors netinkanti. Jei galime ramiai krimsti jautį, tai kodėl arklys dabar kitoks??? Tik va, kai katę maiše vietoj ėriuko parduoda, tai niekas nebūna patenkintas. O kai patys pasidarysite lazaniją nuo A iki Z, tai žinosite apie ją viską. Valgysite patenkinti ir laimingi, ir jokios gamyklos, kurios gamina maistą pusei Europos, jums nebaisios.

Ir nežinau, kaip jūs, bet aš tai noriu, kad mano lazanija keliautų ne iš Prancūzijos per Rumuniją į supermarketą Liverpulyje, o nuo viryklės ant stalo.

Na o jei nei tradicinė su mėsa, nei vegetariška, nei moliūgų lazanija jūsų nesumotyvavo, tai gaminkite menkę – štai jums naujas receptas.

Print Friendly, PDF & Email
Dalinkis:
Komentarai (13)
Komentarai
  1. Emilia Maria parašė:

    Pritariu Beata, kad nera nieko nei skaniau-jaukiau-vertingiau nei namuose (su meile!) gaminamas maistas. Po pirmojo vaikucio gimimo i daug ka paziurejome is kitos puses – pradejome pirkti tik ekologiska maista (arba bent jau vietos ukininku isauginta), taip pat musu salyje gaminamus zaislus ir baldelius (o ne importuotus is visagales Kinijos…). Prisipazistu, kad del to tenka ir didesnius pinigelius moketi, bet mums svarbu ne daiktu ir maisto kiekybe, bet ju kokybe. Geriau maziau, bet sveikiau!

  2. Ruta parašė:

    Beata, jus TAIP taikliai apraset, as noriu tiesiog rekti TAIP TAIP TAIP TAIP TAIP!!!!!!!!! Ir niezti man viskas nes labai noriu isversti jusu straipsni ir ikisti i draugams Anglams pries nosis kurie nesupranta kuo skiriasi ready-made nuo patiekalo kuris pagamintas namuose. Jie NUOSIRDZIAI nesupranta!! Ir man tiesiog baisu kaip tai yra tokia didele ju maisto kulturos dalis, kaip jiems visiskai nusispjaut ir kaip juos zavi tas is dezutes istrauktas kisas su nudazytais pomidorais… Mane nuosirdziai siutina toks ju poziuris ir man taip noretusi kazkokiu budu jiems ta graziai pasakyti, kad jie patys susimastytu ir nenuodytu savo kuno – vienintelio tikro nuosavo gyvenme dalyko – visokiu visokiausiais E skaiciais, arklienom ir dar neaisku kuo.. ACIU jums Beata uz sita straipsni, labai pradziugino, kad as ne viena lazanija su arkliena valganciuju ir ‘nesiparinanciu’ liune!

    • Beata Nicholson parašė:

      Man labai patiko „vienintelio gyvenimo nuosavo dalyko“ na dėl anglų nebūčiau labai kategoriška, bet aišku yra visokių…

      • Ruta parašė:

        Tikrai is ikarscio kazkaip kategoriskai pavariau :] gal geriau taip issireksti – cia pusgaminiai daug populiaresni nei Lietuvoje ir daugiau yra zmoniu kurie i juos palankiau ziuri. Bet jus teisi, yra visokiu bet visokiu juk visur yra :]

  3. Liuce parašė:

    Beata, tas lietuviškas žodis, kurio tu neradai, tikriausiai bus „pusgaminiai“. Arba „pusfabrikačiai“. Būna, ir man uk gyvenant užkrenta koks žodis ir užmušk tuo momentu neatsimenu 🙂
    Aš nebūčiau tokia kategoriška dėl pusgaminių. Nesu didelė kulinarė ir pati, bet pagalvokit, kiek gyvena vienišų jaunų vyrų, ypač emigrantų, kurie tikrai grįžę namo sau lazanijų nekepa. Pasiūla turėtų būt visiems klientams, juk ir šaldyta pusgaminis gali būti kokybiškas. Niekad neišmoks visas pasaulis gaminti. Nors… tokie žmonės kaip Beata tikrai įkvepia, iš savo patirties sakau :)))

  4. Egle parašė:

    O kuo galėčiau pakeisti koncentruotą pomidorų piure lazanijai? Nesu tikra, kad rasiu pas mus mieste.

  5. Anonime parašė:

    Beatule,
    Ka ten arkliena… arkliena – tai geris… va mano pazistama valge Lietuvoje (tiksliau Kaune) beliasus ir rado kates danti… nunese i zoologijos katedra ir ten jai tiksliu tiksliausiai mokslu daktaras zoologas apibudino – kates dantis. Kaip tas kates dantis pateko i beliasa Kaune, galima tik spelioti…

  6. Anonime parašė:

    Dar prie to pacio,
    mano a.a. mociute niekada nevalgydavo jokiu pieno produktu pirktu parduotuveje… nes mate, kaip tais laikais (sovietiniais) buvo melziamos karves ir apdorojomas pienas kolukiuose… Miestas siaip ar taip visada suvalgydavo visa „suda“ (atsiprasau uz toki issireiskima;) Bet kai nezinai ka valgai, tai ir nieko…;)) Yra toks anekdotas, kaip pas viena ukininka krito karve ir taip jam gaila buvo ta karve uzkasti ir visa ta mesa ismesti, kad jis padare is tos dveselienos desras ir jas isruke… ir kaip tik tuo metu uzsuko pas ji pazistami miestieciai. Ir tas ukininkas idave tiems miestieciams tu desru… ir valge tie miestieciai tas desras ir dziaugesi… ir po kiek laiko vaziuodami pro sali vel uzsuko pas ta pati ukininka… ir tu desru dar turejo ir sumustiniu pasidare buvo… ir pavaisino ta pati ukininka… Ukininkas isgyre desras ir paklause, is kur tas desras gavo… tie ir sakys, kad tai jo pacio desros… Tai ukininkas labai apsirgo ir net pasimire suzinojes… o tiems miestieciams nieko neatsitiko, turbut iki siol tebegyvena;))

  7. Agne parašė:

    Na tyrimai dar tik prasidejo ir nereiskia kad tik pigiausiuose pusgaminiuose rado DNA, o kur visa kita zaliava is tu tiekeju nukeliauja, juk ne vien tik i vienos rusies gamini. Kompanijos perkamcios ir eksportuojancios malta jautiena yra priverstos tirkinti visus savo tiekejus, ir DNA jau rasta mokyklu patiekaluose. Ir ne visi gali sau leisti pirkti maltos mesos is ukininko uz beveik dviguba kilogramo kaina nei supermarketo. Tiesiog zmones nusipelno zinoti ka perka kad ir kiek tai kainuotu, ir vidutines kainos tesco malta jautiena neturetu buti prastos kokybes jei kainuoja £7.30/kg. Zinoma as uz gaminima namie visom keturiom bet kai yra pasirinkimo laisve ir dauguma pusfabrikaciu yra labai brangus, 100% informacija turetu buti pateikta ir deja taip nera. Galeciau issiplesti cia apie maisto pasirinkima kai pvz. mieziu kruopu ir juodos duonos galima rasti beveik tik sveiko maisto parduotuvese tai parodo zmoniu ziniu trukuma apie maista apskritai bet cia jau kita kalba…

  8. nuomininke parašė:

    Sakydama, kad mėsa turi būti brangi, jūs išreiškiate norą, kad mėsa daug kam būtų neprieinama..

Palikite komentarą

Taip pat skaitykite:


Mūsų draugai:
Visos teisės priklauso Beatai Nicholson. | Pagaminta beLEDO.