Na nemanykite, kad dabar pulsiu agituoti, kad valgytume daugiau mėsos. Mėsos valgome ir taip daug, bet rinktis reikia. Žinote į kurią pusę, ogi į jautienos, nes jos suvalgome tragiškai mažai. Ir atsitinka taip, kad greitai užaugančios riebokos kiaulės ir vos mėnesio tereikalaujančios vištytės ant mūsų stalo karaliauja. Mes su savo pomėgiu kiaulienai keliagubai atsiliekame nuo visos Europos ir jautienos vartojame labai mažai (lietuviai, pvz., 30 kg per metus, tuo tarpu airiai suvartoja 90 kg žmogui).
Taigi apie jautieną ir jos vartojimą Lietuvoje. Buvau praėjusią savaitę restorane „Terrazza“ vykusioje labai įdomioje apvalaus stalo diskusijoje, po kurios užsimaniau pati pradėt auginti mėsinius galvijus, o iš tiesų, tai labiausiai nuo pat stogo viršūnės noriu šaukti ar net garsiai rėkti – mylėkime ir vertinkime tai, kas užauga mūsų pievose… O užauga, patikėkite, kokybiškiausia jautiena, kokią tik galite rasti pasaulyje. Tokia kokybiška, kad net šveicarai, apsidairę po tikrai daug jautienos užauginančias kaimynines šalis, suprato, kad būtent Lietuvoje ir Pabaltijo pievose jiems užaugins vertingiausią mėsą…
Oi, bet apie viską iš pradžių, nes čia tiek visokiausių klausimų ir problemų, kad aš dabar užsimaniau kovoti už jautienos suvartojimo kėlimą Lietuvoje ir net sakiau, parašysiu receptų knygą ta proga. O kaip man čia susisuko protas? Ogi taip: Lietuvos gamtos fondas pakvietė mane į seminarą-diskusiją apie tausojantį žemės ūkį skatinantį atsakingą vartojimą ir natūraliose pievose išaugintą jautieną. Plačiau norintys pasidomėti ras daugiausiai informacijos Lietuvos Mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos puslapyje.
Kadangi čia didelio traktato reikalaujantis rašinys, tai aš pasistengsiu jums kaip galima glausčiau paaiškinti, kas ir kaip. Mėsiniai galvijai yra pakankamai nauja ūkio šaka Lietuvoje. Bet turbūt jau visi girdėjote įvairių legendų apie tai, kaip geriausia lietuviška mėsa išvažiuoja į Ispaniją arba net patys esate matę plačiapečius drūtakojus mėsinius galvijus, bulius ir karves, kurie šen bei ten ganosi derlingose Lietuvos pievose. Taip pat net neabejoju, kad tie, kuriems ne tas pats, ką deda į savo ir savo vaikų lėkštės, ir valgo mėsą, nori jos kokybiškos, tikrai yra girdėję, jei ne dviem, tai bent viena ausimi, kuo pranašesnė yra natūraliai besiganančio ir natūraliu pašaru, tai yra pievų žole, mintančio gyvulio mėsa. Bet ar girdėjote, kad taip augindami tuos įspūdingus gyvulius ūkininkai dar ir daro naudą gamtai? O jūs valgydami tokią mėsą darote paslaugą ne tik sau, bet ir Lietuvai, tėvynei mūsų, jos kloniams ir pievoms žalioms, kad jos gyventų, būtų sveikos ir klestėtų visos ekosistemos… Sakysite, kad „oi norime, oi vartojame, bet kur mums tą jautieną pirkti?“ arba „oi ji labai brangi“… Taip, čia jau toks labiau kompleksinis klausimas, bet aš manau, kad patys domėkimės, norėkime, pirkime, ir paklausa mums garantuos pasiūlą… Ir jos tikrai galima gauti: yra mobilūs ūkininkų turgeliai, yra viena kita parduotuvė. Aišku, dar toli iki gero pasiekiamumo, bet mes kaip vartotojai turime žinoti, ko yra, ir pareikalauti beigi norėti įsigyti tos jautienos. Revoliucijos nebus, bet lašas po lašo, žinote, net ir akmenį pratašo…
Taigi va, mielieji mano vartotojai ir gero maisto mėgėjai, sukilkime ir su šakutėmis bei peiliais pasitarnaukime sąžiningų Lietuvos ūkininkų, savo tėvynės gamtos ir galų gale savo sveikatos labui. Taigi aš dabar noriu jūsų pasiklausti keleto dalykų. Ar valgote jautieną? Kaip ją renkatės? Ką su ja dažniausiai gaminate? Ar žinote, kur gauti lietuviškose pievose užaugintos jautienos? Žodžiu, pasidalinkite savo patirtimi ir potyriais? Nes iš tiesų, kur čia šuo pakastas? Ar kad nėra geros jautienos, ar kad nežinote ką su ja daryti? Ar ji per brangi? Ar tiesiog visi dabar žaliavalgiai?
Aš galiu pasakyti taip: aš jautieną perku ir prekybos centruose, (bet seku, kas parašyta, atsimenate, rašiau apie tai, kaip vienas didelis prekybos centras tiekia lietuvišką mėsą), taip pat tikrai puikios kokybiškos jautienos, tikrai užaugintos Lietuvoje, įsigyju „Gegio Stalui“ parduotuvėje Užupyje. Apie ten randamus Žemaitijoje užaugintos jautienos, brandintos nugarinės steakus papasakosiu gal rytoj. Ir dar, mano tėtis, kadangi turi pažįstamų, kurie augina tuos populiariuosius limuzinų veislės jaučius, atveža man visokių kumpių.
Jautienai, aišku, yra labai svarbu, koks yra raumuo. Nes tie raumenys, kurie arčiau kojų, yra stangresni ir kietesni, o tie, kurie ant nugaros, tai jau minkšti – mažai dirbę, todėl skanūs greitai kepti. O mėsa, kaip kumpis, pvz., tai jau reikalauja ilgesnio troškinimo ir apdirbimo.
Taigi aš tos diskusijos ir naujų pažinčių įkvėpta tą patį vakarą grįžau namo ir kad puoliau daryti troškinio su jautiena, kad puoliau… ir toks jau jis skanus išėjo, kad tikrai, manau, nepadaryčiau gėdos Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijai.
Žodžiu, tema verta plėtojimo, tuo ir ketinu užsiimti, bet dabar pasidalinkite savo jautienos vartojimo ypatumais, o aš priminsiu keletą receptų su jautiena.
Netikėtai grįžus žiemai, visi padėkos už šilto ir klampaus troškinio porciją. Guliašas.
Ši mėsos ir pupelių sriuba puikiai tinka ilgiems tamsiems žiemos savaitgaliams, kai norisi sujudinti kraują gyslose. Tokiam pavasariui – kaip tik.
Beigi jautienos mėsainiai su naminiu barbekiu padažu
oooooooo, mano numylėtinės škotijos aukštumų hipės!!!! :)))
Puiku, labai lauksime receptų knygos 🙂 Mūsų šeima jautieną mėgsta ir bent kartą per savaitę gaminame. Nors jautienos pardavimo vietų mažiau, bet paieškojus, galima rasti skyrelį ūkininkų turgelyje ar tame pačiame pc 😉
Jautieną mėgstame ir stengiuosi jos paruošti šeimai, tačiau didžiausi stabdžiai šioms pastangoms yra:
1. Trūksta receptų. Gal aš nemoku rasti, bet kažkaip atrodo, kad paukštienai paruošti yra gerokai daugiau būdų nei jautienai. Aš įsikandusi 2 receptus: befstrogeno ir troškinio su džiovintomis slyvomis, na, dar kartais paprastą troškinuką su bulvėmis, morkomis paruošiu. O štai iškepti skaniai jautienos nemoku ir, tiesą sakant, nelabai ir bandau, nes sykį gavus guminį rezultatą, atrodo paprasčiau troškinti…
2. Trūksta vietų, kur galima nusipirkti kokybiškos už prieinamą kaina. Vėlgi, gal jų netrūksta, gal tik informacijos apie jas trūksta? Mobiliuose turgeliuose, kurie netoli namų, man kolkas nepavyko aptikti jautienos, tad perkame prekybos centre…
O apie jautienos naudą teko daug girdėti, net ir mūsų pediatrė labiausiai rekomendavo šią mėsytės rūšį…
Mes jautieną labai mėgstame, valgome jos retai, nes ji tiesiog per brangi, o mano vyras iš tų, kurie „be mėsos nei dienos”, tad tenka suktis dažniau perkant pigesnę mėsą. Dažniausiai gaminu troškinius, nes kaip ir Alvilei kažkada kepant gautas guminis rezultatas džiaugsmo nesukėlė 😀
aš sutinku, kad vartoti reikia protingai ir būti gudriems vartotojams.. nepirkti to, kas iš tiesų nekokybiška, prasta… o dėl jautienos vartojimo?.. jautienos negaminu, nemoku pagaminti ir jau beveik apsisprendžiau atsisakyti mėsos nuo šių metų.. nepaisant to, jautienos reikalai išlieka įdomūs.. nes mintys visiškai sveikos.. sveikinu..
Pastaruoju metu jautiena gaminu dazniau, nes atradau ekologiska uki, kur nusiperkam karts nuo karto limuzinu veisles laaabai skanios mesytes. Bet faktas, kad tai brangus malonumas. Tai manau, viena is pagrindiniu priezasciu, kodel zmones mazai suvartoja jautienos. Beja, siandien pazistamu tarpe kaip tik diskutavome apie jautiena, tai kai kas sake neperka, nes netiki, kad Lietuvoje ji kokybiska, girdeje, kad lietuvoje tik karviena parduoda…
Receptu nera daug, dazniausiai gaminu troskinius arba suktinukus su ivairiais idarais.
Limuzinų veislės jautienos nusiperku tiesiai iš ekologinio ūkio, kuriame šie jaučiai auginami. Nuostabi mėsa! Apskritai jokios mėsos prekybos centruose jau kokius tris metus kaip neperku. Provincijoje PC neteko pamatyti ne karvienos. Iš tikro limuzino niekada kepsnys neišeis guminis, žinoma, kepsniui reikalinga atitinkama mėsos rūšis (bent jau nugarinė). Kadangi nesu mėgėja daug kuistis virtuvėje, tai dažniausiai gaminu guliašo/befstrogeno mišinį. Niekaip negaliu laikytis receptūros, todėl visada improvizuoju: kartais troškinu raudonam vyne, kartais su įv. daržovėm (moliūgas, svogūnas, trinti naminiai pomidorai, morkos, cukinija, pastarnokas, tinka šiek tiek kmynų). Ypač patinka pamarinuoti nemaži gabalai, kaip kepsniui (vėlgi įv.: vyne, sojoje arba obuolių sultyse), ir sudedu į gilesnę skardą kartu su morkomis, bulvėmis, pastarnokais, cukinija (daržovės nemažais gabalais), nedideli pomidorai ir viską uždengiu folija, ir į orkaitę porai val. Fantastika ir tupinėti aplinkui nreikia 🙂 Ir viena pastaba – tikrai esame vidutiniškai uždirbanti šeima, bet, kadangi mėsos poreikio didelio nėra, galime sau leisti mokėti 30-35 Lt. už kg. šios eko jautienos. Daugiau suvartojame kalakutienos, kurios taip pat perku iš ūkininko.
O mes tik jautiena dazniausiai valgom. Turiu pastebeti, kad Lietuvoje situacija -tragiska ! Dziaugiuosi kai parduotuveje atrandu padoru sprandines gabaleli ir ji mano dziaugsmui sumala( vaikai kaip zinia megsta lengavai kramtoma maista ) 🙂 tad maitinames dazniausiai malta sprandine, nes kumpis (koki randu ) tinka tik ilgam troskinimui, kitaip tai gumos gabalas, nugarine … reikia vaziuoti kazkur, o norisi juk parduotuveje, dazniausiai vieno X netoliese atrasti ir vaziuoti greiciau namo . Perku kulnine sriubai ir viskas. Kazkaip labai sunku uztaikyti ta kainos ir kokybes santyki, o ir ziniu musuose tikrai mazoka kaip skaniai pagaminti. Zinoma , brandinta jautienos ispjova kepta ant karsto marmuro , man labai skani ir tobula, bet tai … labai jau sventinis patiekalas, ka kasdien gaminti seimai kuomet kiauliena smirda , o vistienos (parduotuvines) net princese musu kale nebenori , gelbeja zuvis ir ivairiam pateikime malta jautienos sprandine 🙂
Įsitikinau, kad dėl jautienos, perkamos parduotuvėje, net neverta stengtis, perkant brangesnę. Imu tą, kuri dailiau atrodo, kišu visą, maždaug kilogramo ar pusantro, dydžio gabalą į kepimo maišą (prieskonių naudoju minimaliai), pasirenku orkaitės temperatūrą maždaug 180 ir apie kepamą gabalą pamirštu bent dviems valandoms, o jau po to dar pusvalandį palieku išjungus orkaitę mėsą pailsėti ir atsipalaiduoti. Kai vakarai šalti ir norisi troškinio, mėsą susmulkinu kubeliais, dedu su kuo tuomet norisi ir fantazija sufleruoja (šakninės daržovės, svogūnai, nelupta galva česnako, pomidorai iš skardinės, pupelės ir t.t.) į didelį ketaus puodą, pudą dar sandariai uždengiu folija, o tik po to – dangčiu, tuomet vėl – orkaitėn ir pamirštu jau gal 3 valandom. Beje, kulinarijos guru Oliveris būtent taip siūlo elgtis su jautiena – neskubėti ir nesinervinti. Greitai pakepto kepsniuko iš karvės kumpio, deja, „išlaužti” nepavyks 🙂 tad jei tokio norisi, teks pakloti mažiausiai 69 litus už kilogramą išpjovos, na o jai paruošti didelio mokslo tikrai nereikia, labai teisingai viską čia jau yra parašiusi Beata. Tik aš dar mėgstu sviestuką išsukti su tarkuotu česnaku. Mmmmm… gardumėlis. Kartą metuose leidžiu sau pasilepinti. 🙂
Aš paporinsiu kaip vienoj „teisingoj” parduotuvėj pirkau „teisingą” mėsą. Išsirinkau mėsinės jautienos gabalą, nes net negalvojau, kad už tokią kainą galėtų būti kitaip ir klausiu pardavėjos, kokios veislės galvijų šita mėsa: šarolė ar limuzino ? O ji man ir sako, kad čia paprastos karvės ir mėsinio jaučio hibridas… Še tau boba ir devintinės 🙂
Na, matyt, labai mažai žinote apie aplinkosauga, kad norite jautienos vartojimą didinti. Galvijų pramonė yra didžiausia ekologijos problema. Iš visų veiksnių labiausiai įtakojantis globalinį atšilimą. Ir taip Lietuvoje mėsos vartojimas didžiulis, kam jį dar didinti? Be to, gyvulinės kilmės produktų vartojimas kenkia sveikatai (širdies ligos, vėžiniai susirgimai, diabetas, etc.). Last, but not least – tai yra labai labai žiauri pramonė, žudanti jaučiančius ir niekuom nenusikaltusius padarus.
Dziaugiuosi, kad parasete toki ikvepianti straipsni tiek augintojams tiek vartotojams aktualia tema. Zinant jusu populiaruma – daromas didelis darbas ieskant keliu surasti vieniems kitus. Pati esu Sarole galviju augintoja (matemes tame LGF renginyje). Zinau daug kolegu (fantastisku zmoniu) mylinciu gamta ir besididziuojanciu savo darbu. Taip tai tiesa – geriausiu musu galviju mesa iskeliauja i uzsieni 🙁 Bet atsiranda praktika parduoti mesa tiesiai is ukio. Mes skerdziam, brandinam, ispjaustom, fasuojam ir pristatom savo klientams. Tik zinoma klientai -vienaip ar kitaip paciu aplinkos zmones ar susije su jais. Reklama – is lupu i lupas. Grandine sudaryta tik is augintojo ir vartotojo. Taip uztikrinama kokybe. Galima atvaziuoti i uki, pasiziureti kaip viskas vyksta, kaip auga galvijai, kokiomis salygomis, pakalbeti su paciu ukininku, atsivezti vaikus 🙂 Tik atsakingai rinkdamiesi maista ne tik saugosime savo ir savo artimuju sveikata, bet ir Lietuvos pievose auganciu augalu, gyvunu ir perinciu pauksciu ivairove. ACIU 🙂 p.s labai lauksim naujos knygos, kur dominuos receptai jautienos tema 🙂
Ūkininkų parduotuvėlė PC Panorama, Vilniuje.
Dėl repetų tai džin. Jų pilnas internetas. Geriau pasakykite kur galima Kaune nusipirkti tikros geros Lietuviškos jautienos ?
O tai kai tik ką nors perki…. viena karviena.
Jautieną perku tik iš pačių ūkininkų. Kėdainių rajone yra Vaitelių ūkis ten gali įsigyti puikios kokybės mėsos. O receptas visada improvizacija.