Gruodžio pirmą pradėjau ilgu išsimiegojimu. Pati negalėjau patikėt, neprabudau iki vienuolikos… Tai yra neįtikėtina, bet kai šeštadienį keliesi septintą ryto, tai sekmadienio miegas iki vienuolikos galbūt nėra toks nuodėmingas.

Tikrai, ši savaitė man buvo kažkokia labai turiningai sunki. Tikrai sunki. Praėjusi ne lengvesnė. Praėjusią daugiausiai iš manęs pareikalavo Kalėdinių dovanų filmavimo laida. Tikrai, jei norite kas nors būti vietoj manęs prieš TV kamerą, visada prašom,  visada siūlau pamėginti.

Tai štai, prašom, jums karoliai tik ką praėjusios savaitės, kuri mane visai nuo kojų nuvarė. Su visais imbieriniais namukais, tada thanksgiving karijų (pecan) pyragais ir angliškais mince pies. Juos vis dar valgau… Cha, cha, cha, cha…

Kadangi kas dieną fotkinu, tai be vargo galiu visą praėjusią savaitę sutalpinti į fotokarolius:

Pirmadienis prieš savaitę

Bonbon su manim. Kažkaip Tomas tą dieną vežė vaikus ir man taip pagailo Bonbon, kad pasiėmiau jį kartu su savimi. Sau ramiausiai gulėjo ant grindų, kai man buvo daromas manikiūras. Laukiu, kada mano nagai galės būti RAUDONI, dabar jie ramiai bespalviai. Manikiūras – dalykas privalomas, bet labai jau gaila jam mano laiko, ypač pirmadienį ryte…

O čia Bonbon visame gražume mėgaujasi namų šiluma.

Antradienis

Mano KNYGA MANO RANKOSE. Kai ją pamačiau, cypiau. Tikrai, tokia buvo mano reakcija. Ji yra nuostabi. Verta emocijų ir geismo.

Su Gražina Kadžyte kalbėjomės apie adventą.Laida apie advento virtuvę jau šį sekmadienį, ten rinkinys receptų nufilmuotų per visą sezoną kurie lengvesni ir ramesni, ir labiau tinka laukimo laikui.  Adventas – tai ramus laukimas, kai mes būnam kartu ir esam nurimę viduje. Svarbiausia, nesipykti ir skleisti geras emocijas bei mintis. Gražina minėjo, kad yra toks posakis: jei visi pasaulio žmonės per adventą nė karto nesusipyktų vieni su kitais, tai naujais metais pasaulyje įsivyrautų taika… Pradėkime nuo savęs.

Trečiadienis

Ilgiausia kupiniausia diena: kalėdinių dovanų filmavimas. Namų puošimas.

Židinio kūrimas ir imbierinis namelis. Gaminau pirmą kartą. Apie jį bus daugiau. Kai baigėsi maždaug dešimt valandų trunkantis procesas, jaučiausi taip, lyg per mane būtų prabėgus dramblių kaimenė… Bet verta.

Ketvirtadienis

Diena su Tomu ir vaikais. Ir diena, kai aš tikrai buvau pavargus ir išsekus… Ir dar diena, kai iškepiau savo pirmą gyvenime pecan pie, skirtą Padėkos dienai… Tai yra amerikietiškos Padėkos dienos tradicinis desertas. Va čia instragraminė fotke su kepurėm.

Penktadienis

Mince pies karalystėje. Man jie skaniausi, tobuli angliški vaisiniai pyragėliai.

Šeštadienis

Tarptautinė kalėdinė mugė. Ten gabenau pyragėlius.

Susitikau su Edgaru.

Ir prezidentė man paspaudė ranką. Man ji  patinka. Ir aš kaip išprotėjus fanė fotkinau ją ir visus iš eilės.  Su Edgaru papletkinom, kad kaip faina, kad ji taip gerai kalba angliškai.

Pasveikino visus angliškai, juk tarptautinė mugė. Aš, aišku, iš ten išgužėjau su maišais visokių gėrybių, pradedant kūčiukais, baigiant Vanna Talinn…

Tada Jurgos Baltrukonytės naujos knygos vaikams pristatymas: torčiukas ant debesėlio. Puiki knyga mažom princesėms ir jų mamoms, kurios visada bus princesės. Aš pasimatavau Jurgos gražius mėlynus akinius, kuriuos ji pirko H&M. Man labai tiko prie palto.

Tada namie popietė. O vakare – vakarienė karščiausiam naujam restorane Bistro 1Dublis, mes ten tik valandą buvom… ir tuomet skuodėm į Vilnius City Opera, Dalios Ibelhauptaitės režisuotą Gintaro Rinkevičiaus diriguojamą Mocarto „Visos jos tokios“. Palaima ausim ir akim.

Va štai po tokios savaitės, tai kas belieka????

Miegoti iki vienuolikos… Įjungti vištą kepti ir išeiti pasivaikščioti lietui lyjant ančių pamaitinti… ir vakare sėdėti žvakių ir lempučių šviesoje, aprašyti karolius ir padėkoti už viską…

O dabar jau galėsime drąsiai apie artėjančius malonumus kalbėti, aš jau laukiu, o jūs???