Štai perskaičiau kad į vieno Lietuvos ūkininko kukurūzų laukus įsimetė šernai.  Jau tokios skanios  tos kukuruzų geltonos burbuolės, kad niekas jų nesulaikys. Jei pirmą kartą šernai iškniso ūkininko sėklą kukurūzų  iš dirvos, tai antrą kartą, jie pasirodė daug gudresni, ir leido kukurūzų hektarams užaugti, tik tam, kad galėtų paskui įsisukti ir suryti tuos skaniuosius kukurūzus. Ūkininkas visaip juos bandė  baidyti ir su mašina važinėjo, ir pypsino, bet šernai tik pajutę, kad vėl tylų ramu, kur buvę kur nebuvę įsisukdavo  atgal į kukurūzus. Aš iš karto prisiminiau, neseniai girdėtą laidą per BBC Radio4, kur buvo paruoštas nuostabus informatyvus ir visaip kaip malonus ausiai reportažas apie tai, kaip sodininkai, bandydami apsaugoti savo moliūgų derlių nuo elnių, ateinančių iš miško jais pasivaišinti, nuolat transliavo Radio4 programas. Kas nežino BBCRadio4 yra sielą atgaivinanti (bent jau man) radijo stotis, kurioje nėra jokios muzikos ir visi tik kalba kalba kalba ten. Žinios, laidos, radijo teatras. Taiva, galvoju, dabar kažin, ar šernus nuo kukurūzų nubaidytų žmonių balsai sklindantys iš radijos? Ar ne?? Jei elnius stabdo nuo apsirijimo moliūgais, gal taip pat paveiks ir šernus??? Gal reikėtų transliuoti Lietuvos radiją ten tame kukurūzų lauke šernam ??

Bet iš tiesų kukurūzai, ( dabar yra jų sezonas čia UK ir  jau link pabaigos, neseniai buvom kaime pas Tomo mamą tai visur iškabinėti plakatai kviečiantys įsigyti kukurūzų vietinių) Kukurūzai tikrai skanūs ir pasakiškai saldūs – nenuostabu, kad ir šernam patinka.  Tiesa, jei jie ne pirmo šviežumo, patariama juos virti įpylus truputi pieno, pienas padeda ten krakmolui kažkaiptai veikti, kad jie saldesni išeina, nes kaip žinia, kuo šviežesni jie – tuo saldesni, vėliau netenka to saldumo, nes kaip suprantu  vėliau tas cukrus juose transformuojasi į krakmolą, kuris jau nėra toks saldus. Mano vaikai juos mėgsta tiesiog taip išvirtus ir pravėsusius, man patinka sriubos nuostabiosios su lašiša išsivirti ar šiaip į daržovių sriubą įmesti, arba dar  nepaprastai geras būdas – išsikepti tokių blynelių su kukurūzais, čili pipirais, imbieru ir žirnių miltais. Thailandiečių restoranuose paprastai tokie sweetcorn fritters buna prie užkandžių skyriaus. Tiesa nežinau, kaip jie juos gamina tiksliai, ir pati netiesiau rankos prie knygos, nes ko gi čia nežinoti? Traškumui ir norint atitolti nuo blynų, nenaudojų paprastų kvietinių miltų, o lietuviškus žirnių miltus, ir tik  truputi paprastų kvietinių miltų, paskui tik kalendros ir saldaus čili padažo nepamiršti ir tikrai pamaloninsit savo vidinį šerną.