8241
Beatos virtuvė

Apie ridikėlius ir… eklerus

(1)

Parašyk apie tai, kad vasara jau ant nosies, bet suplonėti niekaip nepavyksta“, – genialių minčių iš gyvenimo nešykšti man draugė. Na, tik nesakykite, kad aš viena tokią draugę turiu. Galiu lažintis iš savo prieskonių spintelės, kad pavasario viduryje pas dietologus ir į sporto klubus reikia alkūnėmis brautis,  jei nori patekti.  Štai kita bičiulė, kai jau susikaupė  susitikti su dietologu, užsiregistravo pasimatyti tik… po dviejų savaičių. Teko laukti, o laukiant dar galima vienu kitu ekleru pasimėgauti. Nes paskui,  t. y. po susitikimo, viskas bus kitaip…

O dėl sporto, tai nežinau, kaip jūsų klube, bet kai aš pradėjau lankytis kaimyniniame, buvau supažindinta su eilėmis į tam tikras treniruotes. Tiksliau, eilėmis užsirašyti į treniruotes. Aš ateinu ramiu žingsniu, nusiteikusi lengvai pasportuoti ant bėgimo takelio, ir susitinku bičiulę – ši mane kone nutraukia nuo jo ir primygtinai liepia lėkti registratūron užsirašyti į dviračių pamoką… „Tu juokauji?“ – „Ne, nejuokauju. Jie septintą pradeda registruoti, tai be dešimt septynios jau atsiranda eilė…“ Negali būti… Akivaizdu, kad aš naujokė, nesusipažinusi su pavasarinėmis sporto klubų realijomis. Nieko ieškoti nelekiu – toliau treniruojuosi bėgdama ristele. Nueinu septintą valandą į registratūrą ir netikiu savom akim: eilė! Ne šiaip sau eilutė, o visa normali eilė moterų ir merginų, tampriai laikra apsitempusių ir su rankšluosčiais ant sprandų laukiančių išganymo – vietos į daugiausia kalorijų sudeginančią treniruotę. Ką jau čia kalbėt: ir galvoje, ir ant liežuvio visoms ta pati mintis…

Eilės prie sporto klubų registratūros – tikros pavasario pranašės. Lygiai taip pat, kaip man… ridikėliai. Aš, galiu sakyti, esu ridikėlių ežioje užaugus. Ir dabar polietilenas ant lysvių primena malonias vaikystės akimirkas. Mano močiutė juos augindavo profesionaliai. Pradžioje po plėvele, vėliau, jau tikrai šilumai atėjus, į saulę atsuktom ridikėlių skiauterėm. Paskui juos raudavo, plaudavo, rišdavo į ryšulėlius – ir į turgelį su žalia tačke, kurioje ir aš su sese tilpdavau. Ridikėliai. Ridikėliai. Ridikėliai. Tokie gražūs, taip maloniai akį džiugindavo po žiemos rudų ir pilkų pustonių. Ir anuomet (ne taip kaip dabar) valgėm griežtai sezoniškai: žiemą ir ankstyvą pavasarį – konservuoti dalykai ir rauginti kopūstai, paskui – svogūnų laiškai, užauginti šiltnamyje, tada – ridikėliai ir salotos iš lauko.

Kai savo skaitytojų plačiuose socialiniuose tinkluose paklausiu, kaip valgo ridikėlius, jos viena per kitą pasakoja, koks tai stebuklingas dalykas. Ir su grietine, ir su svogūnų laiškais, ir su salotom, tokiom minkštom, šviežiom iš daržo, ir tik ant duonos su sviestu bei druska… Ir į šaltibarščius įmesti vieną kitą, ir tiesiog pakramsnoti… Žinau, kad ridikėlius pas mus įprasta valgyti supjaustytus ir gerai su grietine išmaišytus. Bet kartais nereikia kištis į tobulą gamtos darbą, pjaustyti ir makaluoti. Jei padėsite ant stalo, tarkim, kekę pomidorų, gal ir atrodys keistoka… Tačiau ridikėliai gražiausi nesmulkinti. Darykite, kaip daro madingi ir susilieję su gamta Londono restoranai, – patiekite maistą ant medinės lentelės. Neruoškite jokių salotų ir nepraleiskite pusės valandos pjaustydamos. Štai kaip aš darau, kai noriu parodyti, kokia esu išmintinga ir madinga.

Paimkite didelę medinę lentelę (žiūrėkite, kad būtų švari ir nekvepėtų jokiais česnakais, svogūnais ar šonine). Kriauklėje nuplaukite gausybę ridikėlių, taip pat svogūnų laiškų, salotų lapų. Jei turite – ir agurkų (papjaustykite lazdelėmis). Ridikėlių lapus nupjaukite – palikite tik 4–5 cm ilgumo stiebelius, kad būtų patogu paimti. Nusausinkite – juk nenorite, kad viskas ant tos lentelės plauktų. Išdėliokite atsainiai, bet tvarkingai (dabar tokia atsaini tvarka yra populiaru) krūvelėmis, tik ne kvadratėliais ar tiesiomis linijomis.

Paruoškite padažą iš grietinės (labai geras jos pakaitalas šiuo atveju – graikiškas ar turkiškas jogurtas), didelės saujos krapų, pusės skiltelės česnako (arba visos, bet ne daugiau), keleto lašelių citrinų sulčių ir druskos (jos negailėkite). Sudėkite į indelį (ne patį mažiausią). Ant viršaus dėl kvapo, grožio ir skonio užlašinkite keletą lašų alyvuogių aliejaus.

Nuneškite štai tokių pavasario salotų savo draugėms, kurios ką tik susirinko po sporto klubo aptarti naujienų. Ir gražu, ir kiekviena porcijos dydį bei padažo kiekį pasireguliuos, ir dietologė bus patenkinta. Mėgaukitės ridikėliais ir gyvenimu. Ir eklerą būtinai suvalgykite, jei labai norisi.

Print Friendly, PDF & Email
Dalinkis:
Komentarai (1)
Komentarai
  1. Ech, ridikėliai ridikiukai ir ne tik :) parašė:

    Čia, kur aš nutekėjau (prieš 9 metelius :D), viename iš pirmųjų, svečioj šaly, pasisvečiavimų, ant stalo buvo padėta kelios lėkštės tokios užkandos -šiaudeliais pjaustytos morkos, agurkai, ridikėliai … ir padažas. Pagalvojau (gerai, kad tik pagalvojau, o nepasakiau :)), ar jiems negėda tokį „prastą“ maistą siūlyti kviestiniam vakarui, pas mus LT taip nedaro … 😀 Ir taip visus tuos metus, beveik kiekviename pasibuvime … Bet kaip aš klydau! Super! Rekomenduoju :).

Palikite komentarą


Taip pat skaitykite:


Mūsų draugai:
Visos teisės priklauso Beatai Nicholson. | Pagaminta beLEDO.