Tik negalvokite, kad esu tokia patikli, jog visur puolu su perdėtu entuziazmu. Stengiuosi išlaikyti blaivią galvą, nors, pripažinsiu, šiokį tokį polinkį tam turiu…  Tad kai vienas sviestas pradėjo belstis pas mane ir pasakoti apie save, aš pagalvojau – ooooo sviestas, čia gi mano mėgstamiausias ingridientas! Nagi, nagi, prašom, pakalbėkite, ką jau čia tokio nuostabaus Lietuvoje turime.

Iš tiesų nesu abejinga sviestui. Ir jei kulinarija būtų Versalis su savo rūmais, sodais ir nesibaigiančiom svitom, tai sviestas būtų Karalius Saulė… Tikrai tikrai! Nes sviestas yra visagalis, visur kviečiamas, pageidaujamas ir aukštinamas… Kai aš pradėjau savo mokslus kulinarijos mokykloje, tai supratau, kad sviestas ir dar kartą sviestas vaidina pagrindinį vaidmenį visame kame. Mes gamindavome ne su bet kokiu, o su tokiu prancūzišku cilindro formos sviestu, kuris mano vietinėje delikatesų parduotuvėje kainuoja dvigubai daugiau nei paprastas sviestelis… Ir koks nusivylimas perbėgdavo visų veidus, kai tas gerasis sviestas pasibaigdavo ir reikėdavo naudoti standartinį.

Joooo… Sviestas iš bulvės padaro šedevrą, o iš mėsos malonumą, manų košei suteikia namų jaukumo, o jau geri kepiniai be jo išvis sunkiai įsivaizduojami.

Turiu prisipažint, kad paragavau to naujo sviesto, kurį mane įtikino paragauti, ir įsidėjau jo į savo lagaminą… Va taip va, oficialiai esu sviesto kontrabandininkė. Bet ko gi nepadarysi dėl gero sviesto. O to sviesto vardas yra Dvaro sviestas.

Kas čia per stebuklai su tuo lietuvišku sviestu atsitiko? Greit griebiau telefoną, paskambinau į „Pieno žvaigždžių“ Mažeikių pieninę ir štai ką su jos vyriausiąja technologe Vilma Laukyte –Staniuviene išsiaiškinau.

Paragavau jūsų gaminamo „Dvaro“ sviesto ir jis tikrai man patiko, nors sviesto esu įvairaus ir daug ragavus. Kas per stebuklas yra ta jūsų naujoji gamybos linija, kuri sviestui suteikia to skonio ir teplumo??

Seniai norėjome Lietuvoje pagaminti tokios kokybės sviestą, kokį valgo, pavyzdžiui, prancūzai, vokiečiai ar skandinavai, ir kokį jūs tikriausiai esat išragavus. Jie turi ypač senas sviesto gamybos tradicijas ir kasdien mėgaujasi natūraliu aukštos kokybės sviestu. Įdomu ir tai, kad per amžius, pas juos visiškai nepakito sviesto gamybos principas – geras sviestas mušamas tik iš grietinėlės ir į jį nieko nėra dedama. Tiesiog grietinėlės brandinimo, sviesto mušimo ir kiti gamybiniai procesai yra subtilesni ir reikalaujantys daugiau žinių. Taigi, išvažinėję Vakarų Europos ir Skandinavijos šalis, nusprendėme, kad būsime pirmieji ir kol kas vieninteliai Baltijos šalyse, kurie įsigys tokią sviesto gamybos įrangą ir gamins aukščiausios kokybės sviestą.

Taip  „Dvaro“ sviestas tapo dar skanesnis, jis lengviau tepasi, stipriau jaučiasi natūralus šviežios grietinėlės skonis.  Patikėkite, kartą pabandę jo, nebenorėsite jokio kito sviesto. Taip drąsiai kalbu, nes tokių atsiliepimų jau esame gavę iš daugybės paprastų žmonių, virtuvės meistrų. O ne per seniausiai ir Vokietijos Maisto kokybės institutas aukščiausiais balais įvertino „Dvaro“ sviesto skonį, aromatą, tekstūrą ir bendrą išvaizdą bei patvirtino, kad jis atitinka aukščiausius kokybės standartus.

Net neabejoju, kad jūs gerą sviestą užuodžiat iš tolo… O paprastas žmogelis galėtų atskirti aukščiausios kokybės sviestą?

Tikrai gali. Reikia tik paragauti, pauostyti ir gerai apžiūrėti. Todėl kai kitą kartą tepsite sviestą, nebijokite skirti kelių sekundžių pauostyti ir paragauti jį. Tikras sviestas kvepia šviežia grietinėle, paragavus jaučiasi švelnus saldumas, šviežumas – gerame svieste neturi jaustis jokių kitų skonių ar kvapų. Be to, jis turi natūraliai blizgėti ir pakankamai lengvai teptis. Savaime suprantama, kad jame negali būti jokių augalinių riebalų – tikras sviestas gaminamas tik iš šviežios saldžios grietinėlės. Būtent toks ir yra mūsų „Dvaro“ sviestas.

Na turbūt Lietuvoje žmonės dažniausiai mėgsta sviestą ant duonos teptis, o kam nėra pasitaikę kovot su sviestu, kai jį ištrauki iš šaldytuvo  ir nori užsitepti ant duonos, o jis lūžta gabalais… Ir ne slysta riekės paviršiumi, bet krenta kaip koks ledo luitas į upės krantą – nei šis, nei tas… 

Štai čia ir priėjome prie aukščiausios klasės sviesto esmės – net ir išimtas ką tik iš šaldytuvo jis turi pakankamai lengvai teptis. „Dvaro“ sviestas įtiks nekantriausiems, visiems skubantiems, nes iškart gerai gula ant riekės. Visgi rekomenduočiau šiek tiek anksčiau prieš vartojimą išimti sviestą iš šaldytuvo, kad atsiskleistų jo gerosios savybės, kurias suminėjau prieš tai.

Kam labiausiai tinka jūsų gaminamas sviestas?

Mes su kolegėm bandėm ir ant sumuštinių tepti, ir visokius kepinius namų sąlygom kepti. Visi, kas ragavo gaminių su naujuoju sviestu, visiems buvo skaniau nei su įprastu sviestu. Mums Mažeikių pieninėje patinka receptai, kurie nereikalauja daug laiko, o su naujuoju sviestu labiausiai mėgstam gaminti taip vadinamąjį firminį „Dvaro“ tinginį.

Vilma taip skaniai ir nuoširdžiai papasakojo apie šį mažeikiškių skanumyną, kad supratau – turiu šį receptą išbandyti ir su jumis pasidalinti, nes kas gi Lietuvoje nemėgsta Tinginio? Mėgsta, dar ir kaip! Pažadu, netrukus jus pasieks firminis  „Dvaro“ tinginys…