8241
Beatos virtuvė

Apie gražius pavadinimus ir gardžias žuvis

(11)

Iš tiesų, dalykus galima pavadinti skirtingais vardais. Štai galima pasakyti: Ančiukas su apelsinais arba Duck à L’Orange…  Lašiša tešloje arba Salmon en Croûte… Bulvių košė, o gal geriau Pomme Purée?.. Lygiai taip pat galima pasakyti Upėtakis maiše arba Trout en Papillote

Prancūziški patiekalų pavadinimai yra kaip ir standartas, kuris atseit byloja, kad šiuolaikinės gastronomijos motina yra tikrai ne lietuvių,  o prancūzų virtuvė. Bet ar nebutume mes, liaudiškai tariant, savimi patenkinti, jei patiekalų pavadiniami ir Karibuose, ir Pietų Afrikoje būtų rašomi lietuviškai??? Patikėkit, kai pradėjau mokslus kulinarijos mokykloje, ne vieną prancūzišką recepto pavadinimą ir terminą reikėjo išmokti (ir vis dar jų nemoku, o jau tas mano prancūziškas tarimas…….. 🙂 bet tai ką dabar padarysi).  Nieko tokio, juk pagrindus mokomės. Bet madingiausi restoranai, kuriantys gastronomijos tendencijas, tolsta nuo tradicinės prancūzų virtuvės, ji laikoma senamadiška, riebi ir visaip nuobodi, tačiau nepaisant to, vistiek ji daugiau mažiau visų motina.

Bet įdomiausia, kad šalia prancūziškų terminų mokymosi, bent jau mokykloje, lygiagrečiai ir tarp mokytojų, ir mokinių eina toks leitmotyvas: prancūzų nuostabus maistas, bet rude aptarnavimas. Taip, jie išmano gerą maistą, gamina puikų vyną ir yra viso ko pradininkai, bet jie yra rude aš hell, kitaip tariant, bjaurūs, nemalonūs ir visaip kitaip verti apkalbėjimo (skirtingai nei mes, lietuviai…. ha ha ha.. kurie esam tiesiog nuostabūs). Tiesiog sakau, kad esu išgirdusi daug įvairiausių nusiskundimų ir pasipiktinimų, kokie arogantiški jie yra, ir kokia kančia ten važiuoti atostogauti, bet dėl to viso grožio, vistiek, sukandam dantis ir važiuojam. Kaip ten bebūtų, visas šitas  pabumbėjimas ne akmenimis, o stereotipais grįstas.

Grįškime prie upėtakio maiše. Jei tinkamai pagamintas, nėra nieko paprasčiau ir maloniau už šį patiekalą. Švelnus ir įtiks visų skoniui. Galbūt truputėlį nuobodokas kokiam nors aštrių pojūčių ištroškusiam gurmanui, bet tikrai turėtų būti visų virtuviniam repertuare.

Nežinia, kaip tiksliai vyko evoliucija, bet tikrai  neabejoju, kad mūsuose paplitęs “žuvis, ant viršaus svogūnas su morkom ir majonezas” yra tiesioginis Trout en Papillote palikuonis.

Aš savo pirmoje knygoje šia tema paimprovizavau ir nepykite, bet man tai atrodo, visai sėkmingai – ant tos pačios žuvies uždėjusi indiškų prieskonių ir, aišku, jokio majonezo. Man kažkaip tas majonezas nėra labai sexy ant žuvies.

O dabar apie klasikinę versiją: upėtakio suvožtinis, viduje smulkiai supjaustytos ir pakepintos/patroškintos daržovės, paprastai morkos ir poras, druska, pipirai, galbūt kokia nors prieskoninė žolė, viena ar dvi, ir šiek tiek rūgštelės – citrinos arba vyno forma, arba abu. Tiesa, nereikia pamiršti gerbiamo sviesto arba aliejaus.

Upėtakis maišelyje (arba kokia kita žuvelė) yra puikus, ir kviestinei, ir kasdienei vakarienei tinkamas patiekalas. Kada jūsų namuose žuvies diena?

Print Friendly, PDF & Email
Dalinkis:
Komentarai (11)
Komentarai
  1. Edita parašė:

    O foto čia tas upėtakis? žiauriai skaniai atrodo! Ir kam dar kyla rankos tokį grožį niam niam kept 😀

  2. Laima parašė:

    Man taip pat labai labai skaniai atrodo 🙂 Aš ir mano vyras-žvejas labai mėgstam žuvį visokiausią, bet turim didelę bėdą – vaikai žuvies nė iš tolo! Vyresnėlis (14) tai dar kartais suvalgo besiraukydamas, nes augantis organizmas nuolat alkanas, tad niekur nesidėsi :), o mažesnioji (10) galėtų visą dieną žiūrėdama į lėkštę prie stalo sėdėti, gali net užmigti sėdėdama, bet žuvies į burną nė už ką! Vienintelis dalykas, kuris suėjo, tai toks pyragas – piene apvirta žuvis su daržovėm ir su bulvių koše (na ne toks primityvus patiekalas, kaip aprašiau, bet esmė aiški – žuvis šiek tiek pasislepia bulvių košėje 🙂 Receptas yra berods antrojoje Beatos knygoje, tik aš jį dar anksčiau kažkur buvau radus, tai maniškis šiek tiek kitoks. Pavydžiu mamoms, kurių vaikai valgo žuvį – tai tikra laimė! Arba tiesiog dar neatradau patiekalų, kurie ir maniškiams būtų priimtini. Bet jau vien tas žodis – žuvis, ir rūpestėlis veide žiūrint į lėkštę atsiranda 🙂

    • Laima parašė:

      Tai ką jau ten kalbėt apie žuvies dieną – nepasiekiama svajonė 🙂

    • Emili parašė:

      Pabandykite traškius žuvies kąsnelius iš 1-os Beatos knygos – patinka visiems. Dariau ir su lašiša ir su jūros lydeka – abiems atvejais tiko.
      Mano šeimai dar patinka ir žuvies kotletai (žuvį susimalu pati).

      • Laima parašė:

        Ačiū už patarimus 🙂 Ko gero, pradėsiu nuo žuvies kotletų, nes šaldiklyje dvi ežerinės lydekaitės puikuojasi. Tik va klausimas – prieš malant ką reikėtų pašalinti – dėl vidurių ir žvynų tai aišku :), o po to – tik vidurinį kaulą ir pelekus? Ar dar pasiknebinėti? Na, jeigu kotletai vaikiams tiks, tai bus šventė! Tuomet kitą kartą bandysiu traškius kepsnelius – būtinai, tik reikės pirmąją knygą pasiskolinti, gėda, bet turiu tik antrąją 🙁

        • Emili parašė:

          Kai malu žuvį , jei tai visa žuvis, o ne file, tai nuėmusi pagrindinius kaulus, mažai jau ten besiknebinėju, patraukiu dar kas matosi, ir viskas, nes tie mini kauliukai susitroškina kažkaip tai.
          Dar toks patarimas pabandymui: nors esu miestietė , jokiu kalnų lašinių neturiu, bet kartą nugirdau kalbant, kad kas turi atliekamų lašinių (šviežių, t.y. tų riebių, kiaulienos) ir nežino kur panaudoti – labai tinka įmalti į šiuos žuvies kotletus. Tik jau tai turi būti sausa žuvis – jūros lydeka ir pan.
          Bandžiau su lašiniais , įmaišant jų apie trečdalį – labai patiko. Kartu dar įmalu morką, svogūną. dedu kiaušinį, manų kruopų, džiuvėsių (jei žuvis riebesnė)
          Buvo laikas , kai žuvies kotletus kepdavome kartą į savaitę, net mėsmalė pas mane buvo perkama kaip žuviamalė 🙂
          Ir pabandykite dar farširuoti nelabai didelę lašišą (~1,8 – 2 kg): kaip lengva ją iškaulinti , oda neplyšta , po to pridedate kiaušinio , manų, džiuvėsių, svogūno , morku, , prieskonių – žodžiu kaip kotletams, susiuvate ir į puodą virimui. Labai paprasta, o per šeimos šventę labai visi tą įvertina ir kokia stalo puošmena.

  3. NiCi parašė:

    Zuvies kotletai yra tiesiog geris 🙂

  4. aguona parašė:

    Žuvis – gėris, ypač jūrinė, bet dabar tiek apie tą žuvį visi kalba, kad ji šiokia ir anokia… Baltijos jūra – viena užterščiausių jūsų, kitos jūrinės neva pilnos gyvsidabrio, tos, kur auginamos dirbtinai (ypač iš visokių vietnamų) – maždaug veisiamos baisiomis sąlygomis, kurių geriau nematyt… Kur gaut tos žuvies, kad jos vertė būtų didesnė už žalą?
    Įdomu, UK žmonės kokią žuvį valgo ir ar dažnai?

  5. vireja parašė:

    Pas mane namuose pirmadienis yra zuvies diena!!!

  6. WEB parašė:

    Pas mus namie kas savaite po beatos diena 🙂
    T.y. patiekalas is knygos

Palikite komentarą


Taip pat skaitykite:


Mūsų draugai:
Visos teisės priklauso Beatai Nicholson. | Pagaminta beLEDO.