Iš tiesų, dalykus galima pavadinti skirtingais vardais. Štai galima pasakyti: Ančiukas su apelsinais arba Duck à L’Orange… Lašiša tešloje arba Salmon en Croûte… Bulvių košė, o gal geriau Pomme Purée?.. Lygiai taip pat galima pasakyti Upėtakis maiše arba Trout en Papillote…
Prancūziški patiekalų pavadinimai yra kaip ir standartas, kuris atseit byloja, kad šiuolaikinės gastronomijos motina yra tikrai ne lietuvių, o prancūzų virtuvė. Bet ar nebutume mes, liaudiškai tariant, savimi patenkinti, jei patiekalų pavadiniami ir Karibuose, ir Pietų Afrikoje būtų rašomi lietuviškai??? Patikėkit, kai pradėjau mokslus kulinarijos mokykloje, ne vieną prancūzišką recepto pavadinimą ir terminą reikėjo išmokti (ir vis dar jų nemoku, o jau tas mano prancūziškas tarimas…….. 🙂 bet tai ką dabar padarysi). Nieko tokio, juk pagrindus mokomės. Bet madingiausi restoranai, kuriantys gastronomijos tendencijas, tolsta nuo tradicinės prancūzų virtuvės, ji laikoma senamadiška, riebi ir visaip nuobodi, tačiau nepaisant to, vistiek ji daugiau mažiau visų motina.
Bet įdomiausia, kad šalia prancūziškų terminų mokymosi, bent jau mokykloje, lygiagrečiai ir tarp mokytojų, ir mokinių eina toks leitmotyvas: prancūzų nuostabus maistas, bet rude aptarnavimas. Taip, jie išmano gerą maistą, gamina puikų vyną ir yra viso ko pradininkai, bet jie yra rude aš hell, kitaip tariant, bjaurūs, nemalonūs ir visaip kitaip verti apkalbėjimo (skirtingai nei mes, lietuviai…. ha ha ha.. kurie esam tiesiog nuostabūs). Tiesiog sakau, kad esu išgirdusi daug įvairiausių nusiskundimų ir pasipiktinimų, kokie arogantiški jie yra, ir kokia kančia ten važiuoti atostogauti, bet dėl to viso grožio, vistiek, sukandam dantis ir važiuojam. Kaip ten bebūtų, visas šitas pabumbėjimas ne akmenimis, o stereotipais grįstas.
Grįškime prie upėtakio maiše. Jei tinkamai pagamintas, nėra nieko paprasčiau ir maloniau už šį patiekalą. Švelnus ir įtiks visų skoniui. Galbūt truputėlį nuobodokas kokiam nors aštrių pojūčių ištroškusiam gurmanui, bet tikrai turėtų būti visų virtuviniam repertuare.
Nežinia, kaip tiksliai vyko evoliucija, bet tikrai neabejoju, kad mūsuose paplitęs “žuvis, ant viršaus svogūnas su morkom ir majonezas” yra tiesioginis Trout en Papillote palikuonis.
Aš savo pirmoje knygoje šia tema paimprovizavau ir nepykite, bet man tai atrodo, visai sėkmingai – ant tos pačios žuvies uždėjusi indiškų prieskonių ir, aišku, jokio majonezo. Man kažkaip tas majonezas nėra labai sexy ant žuvies.
O dabar apie klasikinę versiją: upėtakio suvožtinis, viduje smulkiai supjaustytos ir pakepintos/patroškintos daržovės, paprastai morkos ir poras, druska, pipirai, galbūt kokia nors prieskoninė žolė, viena ar dvi, ir šiek tiek rūgštelės – citrinos arba vyno forma, arba abu. Tiesa, nereikia pamiršti gerbiamo sviesto arba aliejaus.
Upėtakis maišelyje (arba kokia kita žuvelė) yra puikus, ir kviestinei, ir kasdienei vakarienei tinkamas patiekalas. Kada jūsų namuose žuvies diena?
O foto čia tas upėtakis? žiauriai skaniai atrodo! Ir kam dar kyla rankos tokį grožį niam niam kept 😀
Man taip pat labai labai skaniai atrodo 🙂 Aš ir mano vyras-žvejas labai mėgstam žuvį visokiausią, bet turim didelę bėdą – vaikai žuvies nė iš tolo! Vyresnėlis (14) tai dar kartais suvalgo besiraukydamas, nes augantis organizmas nuolat alkanas, tad niekur nesidėsi :), o mažesnioji (10) galėtų visą dieną žiūrėdama į lėkštę prie stalo sėdėti, gali net užmigti sėdėdama, bet žuvies į burną nė už ką! Vienintelis dalykas, kuris suėjo, tai toks pyragas – piene apvirta žuvis su daržovėm ir su bulvių koše (na ne toks primityvus patiekalas, kaip aprašiau, bet esmė aiški – žuvis šiek tiek pasislepia bulvių košėje 🙂 Receptas yra berods antrojoje Beatos knygoje, tik aš jį dar anksčiau kažkur buvau radus, tai maniškis šiek tiek kitoks. Pavydžiu mamoms, kurių vaikai valgo žuvį – tai tikra laimė! Arba tiesiog dar neatradau patiekalų, kurie ir maniškiams būtų priimtini. Bet jau vien tas žodis – žuvis, ir rūpestėlis veide žiūrint į lėkštę atsiranda 🙂
Zuvies kotletai yra tiesiog geris 🙂
Žuvis – gėris, ypač jūrinė, bet dabar tiek apie tą žuvį visi kalba, kad ji šiokia ir anokia… Baltijos jūra – viena užterščiausių jūsų, kitos jūrinės neva pilnos gyvsidabrio, tos, kur auginamos dirbtinai (ypač iš visokių vietnamų) – maždaug veisiamos baisiomis sąlygomis, kurių geriau nematyt… Kur gaut tos žuvies, kad jos vertė būtų didesnė už žalą?
Įdomu, UK žmonės kokią žuvį valgo ir ar dažnai?
Pas mane namuose pirmadienis yra zuvies diena!!!
Pas mus namie kas savaite po beatos diena 🙂
T.y. patiekalas is knygos