8241
Beatos virtuvė

Omanas, dėl ko buvo verta skristi, II dalis

(3)

Pirmoji pasakojimo dalis.

…Atvažiuojam prie restorano. Važiavom kokius 6 km. Restoranas nedirba. Aš sakau, o gal tada vežk mane atgal ir aš jau viešbutyje pavalgysiu. Tada Nessir, toks jo vardas, klausia – o tu mėgsti mėsą? Sakau, taip, kartais.  Jis paskambina kažkam, kažką pasako ir važiuojam toliau. Privažiuojam prie namo, Nesser sako – palauk truputį aš užeisiu į namus. Grižta su puodu.

Nasser su troškiniu

Sako, čia mano mamos gamintas ožkienos troškinys. (Dabar su ta ožkiena – jis žmogus, su savo anglų kalba susipainiojo, mano įsitikinimu, ten buvo aviena, bet jis sakė  goat…o aš tai ir galvojau, kad valgiau ožką, bet vėliau man  kolegos pasakė, kad jau niekaip negalėjo būti goat). Ožkiena (aviena) yra jų Eid šventės patiekalas kaip pas mus šlyžikai, turbūt. Per Eid jie skerdžia ožkas (avis) ir gamina jas įvairiais būdais. Tai žodžiu, dabar aš sėdžiu tame baltame dideliame “Lexus” automobilyje su troškintos ožkienos puodu ir maišeliu šviežiai keptos duonos. Nesser sako, tu važiuok į viešbutį, pavalgyk, o puodą palik recepcijoje ir aš ryt atvažiuosiu jo paiimti. Aš buvau be amo. Nežinojau ką čia jam ir besakyti, išskyrus, kad labai esu dėkinga, bet kad man nei šis nei tas su tuo puodu į viešbutį dabar grįžti. Tai sakau, gal mes galime kur nors tame kaime sustoti ir gal yra kokia vieta piknikui, kur galima pavalgyti. Jis sako, gerai važiuojam į paplūdimį.

Piknikas_su avienso troskiniu

Piknikas paplūdimyje

Paplūdimys šalia, nes kaimas yra ant jūros kranto. Pliaže pasidarėm pikniką. Aš valgiau nuostabaus skonio naminį troškinį ir kalbėjau su nauju draugu. Jis man papsakojo daug visokių dalykų apie savo šeimą, brolius, seseris. Apie tai kaip jau trečią kartą jo žmona praranda kūdikį, apie brolį, kuris mirė nuo kepenų ligos, apie tėvą, kuriam Vokietijoje atliko galvos operaciją, bet dabar jis jau sveikas ir apie gerą gyvenimą Omane. Nesser dirba “Omantel”. Yra ofiso darbuotojas.

Įveikiau mažiau nei pusę to patiekalo, nes Nesser mama jo tikrai nepagailėjo. Jis sakė, kad aš labai mažai valgau, aš sakiau, kad man jau nebetelpa. Pikniko metu kažkur tolumoje vis girdėjosi kvietimas vakarinei maldai. Aš klausiu Nasser, ar jam nereikia melstis? Tai sakė reikia reikia, bet jis turi dar laiko iki kito kvietimo maldai, kada pasimels ir už praleistą kartą. Baigėm pikniką ir Nasser parvežė mane į viešbutį.

Keltis reikejo anksti. 3  valandą ryto su keliais kitais viešbučio svečiais važiavome prie Indijos vandenyno stebėti kaip didieji žalieji vėžliai deda kiaušinius. Tai buvo neužmirstama patirtis.

Vezliai_3

Begaliniai įspūdingas gamtovaizdis, vandenynas, pradžioj neitikėto žvaigzdiškumo dangus, kylanti saulė ir tie dideli vežliai, kurie dėjo kiaušinius, paskui juos užkasė 1 metro gylyje. Kiekviena vėžlė padeda po 120 kiaušinukų. Jie smėlyje prabūna apie 60 dienų, o tada iš jų išsirita mažiukai mažiukai vėžliukai.

Vezliai_peri_1

Kadangi sezonas kiaušinių perėjimo jau visai į pabaigą, tai vėžlių buvo tik keli krante, bet sezono metu jų į krantą išlipa dešimtimis. Grįžom į viešbutį 7 valandą ryto. Ir aš galvoju, kad jau vien dėl šio patyrimo buvo verta atskristi į Omaną.

Vezliai_peri

Tą pačią dieną grįžau į Muskatą. Sur viešbutyje prišs man išvykstant laukė dar vienas siurprizas. 2 indai su omanietiška chalva. Nasser atveže į viešbutį. Chalva visai kitokia nei mūsiškė. Tokia kažkokia želinė. Nutariau, kad bandysiu chalvą parvežti į Dubajų ir antradienį nusinešiu į darbą. Tikiuosi, kad pavyks tai padaryti saugiai.

Šiandien ryte ir vėl kėliausi anksti. Šios dienos planas buvo apalnkyti žymiąją mečetę. Didžiausią pasaulyje. Iki 11 valandos ryto į vidų leidžiami turistai. Kaip priklauso pagal instrukcijas, apsirengiau ilgąją juodąją suknią, pasiėmiau šalikėlį pridengti galvą. Vėl taksi ir vėl pusvalandį važiuojame. Galiausiai atvykstame. Ateinu prie pagrindinio įėjimo , o man ponas apsauginis sako, – your dress is too short – jusu suknia per trumpa… Nu klausykit… Šito jau man buvo per daug. Aš atšaukiau pasiplaukiojimą su delfinais vien dėl to, kad aplankyčiau mečetę, o manęs neįleidžia, nes matosi kojų kauliukai… Žodžiu, labai nuliūdau iš pradžių, o paskui pagalvojau nu gal ir gerai. Dar viena nauja patrtis. Kol aš dar bandžiau aiškinti, kad suknia yra tikrai ilga ir mes su vienu iš jų diskutavom apie tai, į mečetę neįėjo tuntas europiečių. Aš ir galvoju, nu gi galėtų jie ten už papidlomą mokestį duoti visoms abajas ir nebūtų jokių diskusijų. ir pinigų užsidribtų:  mečetė ir truristai būtų laimingi. Žodžiu, dar reikia Omanui pasimokyti verslumo iš kaimyninio Dubajaus…

Kadangi laiko jau buvo likę nedaug, kad grįžčiau namo persiregti ir užsimauti kelnes bei spėti atvažiuoti iki uždarymo, tai, pasilikau mečetės aplankymą kitam kartui.

Iš Omano išvykau su dvejopais jausmais apie šalį, “Amuage” kvepalais ir porą šilkinių kilimų, kurie atrado savo vietą miegamajame prie lovos:)

Austant_prie Indijos vandenyno

Man dar reikės čia grįžti ir daugiau patyrinėti. Muskate dar reikia aplankyti Karališkąjį operos teatrą, mečetę ir paplaukioti su delfinais. Dar labai norėčiau daugiau pakeliauti ir pamatyti Omano gamtą. Beje, už visus labiausiai Omaną yra atradę vokiečiai ir prancūzai. Čia jų labai daug. Visi važiuoja organizuotomis ir didelėmis grupėmis.

Vienareikšmiai, žmonės Omane tikrai paprasti, malonūs ir begaliniai paslaugūs.

Grizinejam_is vezliu

Aš jų Eid (religine svente) praleidau Omane. Nu gal patikslinčiau Muskate ir Sur, nes Omanas yra didelis ir kad pasiektum kai kurias vietas jau pačioje šalyje, tai gali reikėti ir paskristi kokias porą valandų vietiniu skrydžiu. Beje, Oamne gyvena tik 2,5 mln gyevntojų, o koks šalies dydis…

Print Friendly, PDF & Email
Dalinkis:
Komentarai (3)
Komentarai
  1. Ieva parašė:

    Oi kaip idomu! Aciu uz straipsni! Prasom daugau!

  2. Alvilė parašė:

    Labai labai įdomu, super!

  3. Giedre parašė:

    geras reportazas:)

Palikite komentarą

Taip pat skaitykite:


Mūsų draugai:
Visos teisės priklauso Beatai Nicholson. | Pagaminta beLEDO.