Valgių struktūra
Kurdama receptus naujai knygai „Lengva kasdienybė: viskas suskaičiuota” siekiau, kad patiekalas būtų sudarytas iš 40 proc. angliavandenių, 30 proc. baltymų ir 30 proc. riebalų.
Baltymai – statybinė medžiaga, organizmo cementas. Be baltymų organizmas negali atsinaujinti ir augti, be to, jie virškinami ilgiau nei angliavandeniai, dėl to jaučiamės sotesni. Baltymų šaltinis – mėsa, žuvis, pieno produktai.
Angliavandeniai – greitasis maistas. Pasirinkti tinkamus angliavandenius ir juos kontroliuoti sudarant valgiaraštį reiškia susitvarkyti mitybą. Vengti greitų, mėgti lėtus – tik tiek. Greitai įsisavinami angliavandeniai yra visi produktai, kuriuos organizmas susiurbia kaip siurblys ir sparčiai suvirškina (bandelės, blynai, balta duona, saldainiai, sausainiai, pyragai, pyragaičiai, sultys, saldūs gėrimai ir t. t.). Lėtai įsisavinamų angliavandenių šaltinis yra vaisiai, daržovės, kruopos, juoda duona su grūdais ir sėklomis. Labai paprasta: viskas, kas lėtai, yra gerai, o viskas, kas stipriai perdirbta, nėra gerai.
Riebalai yra jėga, ir jų organizmui reikia. Žinoma, ne per daug. Riebalai iš sviesto, grietinės ar šoninės, avokadų ir alyvuogių aliejaus yra puikus dalykas. Tik nereikia pamiršti, kad tokie maisto produktai turi dvigubai ir dar truputį daugiau kalorijų, todėl jų valgyti reikia nedaug.
Jei dvi savaites laikysitės mano knygoje pateikiamo mitybos plano pažadu, kad:
- praturtinsite savo pusryčius;
- išmoksite planuoti ir pasiruošti pietus, todėl neprisivalgysite kugelio ir didžkukulių, kurių paslaugiai atneša kolegos;
- savo vakarienės repertuarą išplėsite 300 procentų;
- jausitės lengvi ir energingi;
- atsikratysite mažiausiai vieno kilogramo, o jei būsite stropūs, gal ir daugiau;
- pajusite maisto gaminimo ir valgymo džiaugsmą.
