8241
Beatos virtuvė

Omanas – tikri Vidurinieji Rytai kvepiantys frankincensu, I dalis

(8)

Apie Omaną svajojau dar Lietuvoje. Man ta šalis atrodė tokia mistinė ir paslaptinga, juo labiau buvau mačiusi ypatingo grožio dokumentinį filmą apie Omano sostinę Maskatą per “Travel” kanalą.

Maskatas_2

Maskatas

Skrydis iš Dubajaus į Maskatą truko nepilną valandą. Keliavau su nuostabia pakeleive, 6 metų Noora, kurios mama – stiuardesė, ištekėjusi už arabo. Noora mokosi Dubajuje, kalba puikia anglų kalba ir labai myli Omaną.

Maskatas_3

Maskatas

Pusę kelio Noora klausinėjo manęs apie Lietuvą, nes žemėlapyje parodyta Lietuva jai atrodė per toli ir iš viso ji nesuprato, kaip taip toli gali gyventi žmonės. Dar Noora sakė, kad už viską labiausiai ji norėtų turėti tokius kaip mano plaukus, nes mano labai švelnūs, o jos kieti ir šiurkštūs. Noora yra mulatė.  Taip pat sakė, kad ir jos puseserės, kuri sėdėjo šalia plaukai yra šiurkštūs, bet nesimato, nes ji yra užsidengusi galvą skarele. Tai aš tikrai pastebėjau…

Dar Noora labai prašė, kad aš jai padainuočiau Lietuvos himną. Aš neišdrįsau lėktuve to padaryti. Tuo tarpu ji man padainavo Emiratų himną. Išlipus iš lėktuvo mūsų laukė ne viena minutė dramos. Vaikas taip apsiverkė oro uoste, kad reikia išsiskirti. Žodžiu, pradžia Maskate buvo su išsiskyrimais ir ašaromis.

maskatas

Maskato architektūra

Kitą pusdienį praleidau tyrinėdama Maskatą. Pirmiausiai, išėjau pėstute iki senamiesčio, kuris žemėlapyje atrodė yra už vos kelių šimtų metrų… Paėjusi pusvalandį ir nesutikusi nei vieno pėsčiojo, supratau, kad mano pasirinkimas yra visai ne į temą. Žmonės nevaikšto. Žmonės važiuoja. Nepaisant to, kad šaligatviai yra, bet atstumai Maskate yra tokie dideli, kad nuo taško A iki taško B be transporto nei pro kur. Be to, eidama tomis gatvėmis supratau, kad būti nematomai čia nepavyks. Daugiau mažiau visi pravažiuojantys automobiliai pypsėjo arba stojo klausti, ar nereikia pavežti… Nuoširdžiai prisipažįstu – buvo nejauku. Nors ir žinodama Omano konservatyvumą, buvau pasiruošusi atitinkamai ir vilkėjau juodą iki žemės suknią, kuri praktiškai priminė jųjų abajas, deja, tai negelbėjo.

as _prie Sultono rumu

Prie sultono rūmų

Galiausiai sustojo taksi ir aš net nedvejodama įšokau ir paprašiau, kad vežtų jau mane į tą senamiestį. O senamiestis reiškia miesto centrinę vietą, kur įsikūręs senasis Muttrah turgus (Muttrah souq). Jau taksi supratau, kad omaniečiai yra ypač paslaugūs žmonės.

Sultono_rumai

Sultono rūmai

Taksistas iš karto pasisiūlė surengti trumpą ekskursiją po Maskatą. Taigi prieš važiuojant į senąją miesto dalį, prasukome pro Sultono rūmus, kur įvyko pasifotografavimas (taksistas primygtinai reikalavo, kad būtų fotogarfuojami ne tik rūmai, bet ir aš jų fone), prasukome ratą pro miestą, o tada jau pasiekiau ir senąjį turgų (Old Muttrah souq)

Iejimas i turgu

Įėjimas į turgų

 

Turgus_nakti

Turgus naktį

Senasis turgus man jau nebuvo naujiena, nes panašų buvau aplankiusiu ir Dubajuje, bet vienareikšmiškai jis yra vienas iš pagrindinių traukos objektų visiems besilankantiems Maskate.

turgus_MAskate

daikati turguje

Prekės

Siauros gatvės-labirintai, aukso ir sidabro dirbiniai, nacionaliniai drabužiai, namų apyvokos daiktai, margaspalvės mažos parduotuvės, svetingi pardavėjai ir kvapai, kvapai, kvapai.

Frankinsence_paradvejas_turguje

Frankincenso pardavėjas

Maskate buvau suplanavusi labai trumpą pabuvimą, nes kelionės tikslas buvo pamatyti perinčius vėžlius prie Indijos vandenyno. Todėl trumpo vizito metu norėjau padaryti ir pamatyti maksimum. Viena is būtinų kelionės dalių – apsilankyti knygyne ir papildyti savo daugiakalbę knygų “Mažasis princas” kolekciją. Maskate yra vienas knygynas. Vietoj “Mažojo princo” gavau Frances Hodgson Burnett knygą “Mažoji princesė”.  Knygyno darbuotojas užtikrintai aiškino, kad čia beveik ta pati knyga… Taigi nuo šiol savo kolekcijoje turėsiu šiokią tokią naujieną.

Dar apsilankiau firminėje kvepalų Amouage parduotuvėje. Apie Amouage kvepalus jau žinojau Lietuvoje ir jaučiu tam tikrą priklausomybę šiam kvapui. Amouage – arabų tradicijų įkvėpti ir prancūzijos parfumerių tobulai sukurti pačių prabangiausių igredientų kvepalai. Ypatingi kvepalai pilstomi į sidabru puoštus buteliukus, kurie pakuojami į tikro medžio dėžutes. Todėl sužinojusi, kad Maskate yra jų gamykla bei firminė parduotuvė, apsilankymą ten isirašiau i savo kelionės planą.

Kitą rytą manęs laukė kelionė į Sur Ash Sharqivah regiono sostinę Omano šiaurės rytuose. Miestas nutolęs apie 150 km nuo Maskato, Persų ilankoje prie Indijos vandenyno.

Gamtovaizdis_pakeliui_Sur

Pakeliui į Sur

Mane vežęs taksi vairuotojas indas pasipasakojo jau 9 metus gyvenantis Omane ir planuojantis iš čia uždirbtų pinigų pradėti verslą gimtojoje Indijoje. Man Omano kraštovaizdis iki Sur pasirodė ganėtinai vienodas, tačiau girdėjau, kad kitoje Omano dalyje kraštovaizdis labai keičiasi, atsiranda gausybė žalumos… Daug daug kalnų. Pliki didingi kalnai su tarpekliais ir oazėmis. Mano įsivaizdavimu, tokia yra tikra Vidurinioji Azija. Beje, Omanui priklauso ir 1700 km Arabijos jūros pakrantės. Ne visa, aišku, yra prieinama, bet potencialas tapti turistų traukos vieta yra didžiulis. Bet tai dar tikrai užtruks, nes daugelis omaniečių tose dykinėse gyvena kaip viduramžiais. Čia vis dar galima sutikti pačių tikriausių beduinų, kurie gyvena taip, kaip žmonės dykumose gyveno prie šimtus metų.

Sur kaime susipažinau su britais mokytojais, kurie gyvena čia jau keletą metų. Jie taip pat sakė, kad Omano esmė yra gamta – kalnai, tarpekliai, salos, snorkelingas (nardymas su vamzdeliu), nardymas ir t.t. Čia atvyksta labai daug žmonių, mėgstančių vaikščioti po kalnus, gyventi palapinėse ir apskritai tų, kuriems labai patinka laukinė gamta ir minimum civilizacijos.

Sur nors ir kaimas, bet be mašinos – niekaip. Po dienos gulėjimo prie baseino, aš galiausiai vakare išsiruošiau į kaimą pasižvalgyti ir pavalgyti. Išėjau į gatvę prie viešbučio – nei vieno taksi. Viešbutis sakė, kad iškviesti taksi negali, mat neteikia tokios paslaugos. Galima susitabdyti gatvėje, bet vargu, ar pavyks, nes šventės… Į Omaną vykau Eid al Adha metu (aukojimo šventė). Matyt, tai nėra pats patogiausias laikas keliauti, nes šiuo metu musulmonų pasaulis švenčia, todėl daugelis nedirba.

Aišku, taksi pagauti nepavyko. Kaip ir Maskate, einu pėsčiomis, mašinos pypsi, stabteli, žiūri…. Galiausiai sustojo mašina ir vaikinas klausia, o kur gi aš noriu važiuoti. Sakau į indų restoraną “Spicy Village” (apie jį man papasakojo tie sutikti britai mokytojai).  Vairuotojas sako man: sėsk, pavešiu. Aš jau seniai buvau praradusi viltį susitabdyti taksi, sėdu į didžiulį baltą automobilį. Tiesa, ir pati nustebau dėl savo sprendimo, bet buvau daug prisiklausiusi apie nuostabius ir draugiškus Omano žmones, tai ir surizikavau…

Tęsinys kitą ketvirtadienį…

 

Print Friendly, PDF & Email
Dalinkis:
Komentarai (8)
Komentarai
  1. Lina parašė:

    Aciu, Odeta! Nekantriai laukiu tesinio.

  2. e. parašė:

    jo, įdomu, kas bus toliau. turėtų būti Nizwa, Sharqiya, Wadi Shab, Sohar, Salalah (nors šitas velniškai toli)…
    bet nuodėmė į Omaną žiūrėti pro taksi langą. Maskate sėkmingai galima vaikščioti pėsčiomis, atstumai nėra tokie dideli (bent jau nuo Muttrah iki Old Muscat). aišku, jei viešbutis yra fancy Ruwi rajone, tada taip. o keliauti po šalį galima ne taksistų vežiojamiems, bet išsinuomavus automobilį (ne per daug brangu, o degalai – pigiau už vandenį).
    man regis, kad Omanas yra ne Viduriniojoje Azijoje (jei tokia apskritai yra ;)) – yra Centrinė Azija, Artimieji Rytai… kodėl visi juos vadina Viduriniaisiais Rytais? skamba kaip kokia Vidinė Mongolija 😀

  3. Ieva Jatulytė parašė:

    nuotaikingas pasakojimas, bet niekada nenorėčiau keliauti į tokią šalį, tiksliau, niekada nesvajojau… ir iš viso keliauti nenorėčiau niekur, kažkaip įsėdau į namus.. nebent būtų viskas suorganizuota, apmokėta, nuvežta būčiau ir parvežta.. ir ne viena, o su pvz., vyru, kurio neturiu.. tada keliaučiau.. ir pirmiausia gal po Europą.. gal į Švediją pirmiausia, nes jie mano kosmetikos kūrėjai.. kas tas frankinsensas? kvepalų ingredientas?..

    • Jolanta parašė:

      Pabandykit, Ieva, kad ir į suorganizuotą kelionę – nepastebėsit, kaip gyvenimas namuose prabėgs, o paskui bus gaila , kad nepamatėt pasaulio…

  4. Brigita parašė:

    Saunu!Labai patiko. Pati be galo megstu keliauti, jau neuzilgo vel kelsiu sparnus, Iranas laukia. Galbut ir iki Omano nusigausiu 😀

  5. lehko parašė:

    Man labai patinka vidurinieji rytai, vis svajoju nukeliauti į Omaną. Tikiuosi šiais metais pavyks įgyvendinti savo svajonę.

Palikite komentarą

Taip pat skaitykite:


Mūsų draugai:
Visos teisės priklauso Beatai Nicholson. | Pagaminta beLEDO.