Karolina parašė:

Laba diena, Beata. Kdangi jau apie duona, tai turiu Jums labai man rupinti klausima, tikiuosi, galesit man padeti. Is vaikystes atsimenu, kaip mama darydavo rauga, ,,augindavo“ ji kvapniai duonelei keleta dienu, veliau kepdavo ta duonele, dali likusio reikedavo atideti kitam kartui, o likucius isdalindavo zmonems, kas kart vis kitiems. Tai vat noriu paklausti, kaip cia su tuo raugu? As turiu Jusu kepiniu knyga, kur yra duonos su raugu receptai. Kaip reiketu elgtis, kepant ta duona, ir ka daryti, kad to raugo uztektu kitam kartui ir jo visad butu? Kaip ji laikyti? Skaiciau, kad kai kurios seimininkes ne rauga atideda, o jau su raugu sumaisyta duonos tesla, ir ja laiko saldytuve iki sekancio duonos kepimo. Kaip reiketu elgtis ir ka daryti, jei noriu ta duonele kepti kiekviena savaite? Labai prasau Jusu pagalbos, kadangi neturiu daugiau ko paklausti 🙂

Giedre parašė:

Aciu, puikus receptas!
As tik dejau truputi maziau seklu, nes man daug labai nepatinka.
ir dejau apie trecdali salyklo miltu, tai gavosi tamsense.

Mirkiau seklas vandeni apie 2 valandas, tai gavosi terlione jas iminkant, bet super duonele iskepe, minkstute!