8241
Beatos virtuvė

Kaip Lapė patarėja žaliavalgystę išbandė

(18)

Lapė patarėja toliau po restoranus vaikšto ir išbando nebandytus dalykus. Paskaitykite! (Nuotrauka pasiskolinom iš puslapio, tikiuosi, šeimininkai neužpyks.)Beata

Pasibaigė karščiai, o taip norėjau spėti pasiūlyti nebandžiusiems žalio maisto restoraną Vilniuje „RawRaw“. Žalias šiuo atveju reiškia ne spalvą ir net ne ekologiją, o termiškai neapdorotą, arba kaip sako patys restorano šeimininkai, – gyvą maistą.

Pati nesu kraštutinumų mėgėja, o, sutikite, mityba tik iš žalių produktų – šioks toks kraštutinumas, gal net labiau iššūkis, ypač mūsų klimato zonoje, todėl lenkiu galvą prieš restorano šeimininkus Olgą ir Viktorą, nusprendusius atidaryti šeimos restoraną ir paskleisti žalio maisto idėją platesniam ratui. Viena susidomėjusi platesnio rato atstovė labai komiškai atrodė, stovėdama gatvėje ir skaitydama „RawRaw“ meniu vitrinoje, nes rankoje laikė stamboką hamburgerį…

Dar prieš atsidarant „RawRaw“, įsidėmėjau porą interviu su ponia Olga, kur ji pasakojo apie tokios mitybos privalumus (argumentai atspausdinti restorano meniu ir skelbiami tinklapyje — pasiskaitykite). Juk tikrai – kas lieka iš tos virtos bulvės? Vienas krakmolas, ne daugiau. Be to, be visų vitaminų-šminų naudos man ypatingai, gal net labiausiai, imponuoja dar ir poveikis figūrai ir odai, ir tam puikus pavyzdys – pati ponia Olga, mačiau restorane. Kol su drauge laukėme patiekalų, nusprendėme, kad mielai prisijungtume prie žaliavalgių, jei gautumėm gatavą lauknešėlį ir nereiktų pačioms sukti galvos, kaip gi virtuvėje išsivertus be ugnies. Internete mačiau, kad „RawRaw“ rengia ir žalio maisto gamybos pamokas, matyt, tam, kad įjungtų žmonėms fantaziją. Bet, kaip sakiau, iš esmės žaliavalgystė man atrodo kraštutinumas ir, nors ir pritariu pačiai idėjai, norėčiau jai ir paprieštarauti.

Anot „RawRaw“ šeimininkų, „nei vienas gyvas organizmas, gyvenantis gamtoje, niekada nekepa sau valgio. Pats laikas susimąstyti, kad iš esmės nėra jokios naudos iš termiškai apdoroto maisto, o žmonės verda ir kepa maistą tik iš įpročio arba baimindamiesi parazitų bei mikrobų“. Tikrai, nei lapė, nei genys sau laužo neužsikurs, ha ha ha. Jei rimtai, technologijos ir progresas dažnai kaltinami, jog dėl jų žmogus prarado ryšį su gamta. Tačiau žmogus atrado ugnį labai seniai ir išmoko pajungti jos galią savo naudai. Galvoju, jei jau žaliavalgystė yra toks gėris, kodėl gi prieš daugelį amžių žmogus sugalvojo ugnį naudoti ir maisto gamyboje? Tik dėl kovos su mikrobais? Tai viena.

Antra – žaliavalgystė Lietuvoje ir žaliavalgystė, tarkime, Italijoje yra du skirtingi dalykai. Mano galva, žaliavalgystės filosofija neatsiejama nuo mitybos tik iš vietinių produktų, priešingu atveju rizikuojame kartu su vitaminais gauti ir neblogą chemikalų kiekį. Derlinga Lietuva, bet kiek gi gėrybių galime išlaikyti per žiemą ir kokia išlieka jų maistinė vertė?

Štai taip besvarstydamos su drauge sulaukėme savo patiekalų. Dar vienas nusilenkimas šeimininkams už jų fantaziją tiek kuriant receptus, tiek patiekiant į stalą. Tokiame restorane tikėtumeis meniu vien iš salotų lapų (aš nusišaučiau), o čia apetitą žadina tokie reikalai kaip cikorija su makadamijos riešutų sūriu, cukinijų spagetisu pomidorų marinara padažu, burokėlių ravioli su anakardžių riešutų sūriu, morkų pasta su marinuotais grybais ir moliūgų sėklų pesto arba riešutų sūris su pievagrybiais ir špinatais.

Aš valgiau paplotėlius su marinuotais burokėliais ir kalafiorų kuskusą su salierais ir džiovintais pomidorais, draugė — brokolių salotas su razinomis bei saulėgrąžų sėklomis anakardžių riešutų sūrio padaže (aha, va tau ir vienas kitas „vietinis“ produktas). Atrodo puikiai, o kas dėl skonio – čia jau subjektyvu. Draugės brokoliai buvo super, mano paplotėliai – neblogas užkandis, o štai kalafiorų kuskusas nuvylė, labai priminė prėskus ir beskonius iškrovos dienų patiekalus. Įveikinėjau per prievartą, dosniai vaišindama draugę, ir abi kikenom, kad valgom kaip triušiai. O štai laimų limonadą jau kelis kartus gaminausi ir namie – nuostabus gėrimas vasarai, ir, kaip teisingai pastebėjo mano nenaudėlė draugė, kad dar taip įpylus šlakelį romo…

Taigi, kadangi labai mėgstu makaronus, sriubas, kepsnius ir kitokius karštus patiekalus, nuolatine „RawRaw“ lankytoja netapsiu, bet visada ateisiu, kai norėsis ko nors lengvo ir gaivaus. Teisybės dėlei, matyt, tokiems kaip aš meniu yra įtrauktos kelios pozicijos šiltų patiekalų, bet nemanau, kad verta su jais prasidėti.

Print Friendly, PDF & Email
Dalinkis:
Komentarai (18)
Komentarai
  1. vaida parašė:

    Argumentas, kad „niekas gamtoje daugiau taip nedaro“, ar kalba apie valgio gamybą ar apie pieno vartojimą eina, man yra visada daugiau nei juokingas. Tikrai niekas daugiau taip nedaro, bet niekas gamtoje daugiau ir neturi nykščio, tokių išsivysčiusių smegenų ir daugelio kitų dalykų, ką turi žmogus.

    • vasara parašė:

      Pritariu. Del to (ir del daugelio kitu dalyku, kuriu gyvunai nedaro) zmones ir sukure civilizacija, o lapes – ne.

  2. vaida parašė:

    p.s. Bravo Lape, ir vėl 🙂 labai smagu ir įdomu skaityti!

  3. Ieva parašė:

    Žmogaus ir žmogbeždžionių virškinimo sistemos palyginimo pavyzdys: Žmogaus plonosios žarnos yra gerokai ilgesnės už žmogbeždžionių, o gaubtinė žarna – atvirkščiai: daug trumpesnė. Plonosios žarnos yra atsakingos už greitą lengvai virškinamo maisto įsisavinimą, o gaubtinė – už balastinių medžiagų šalinimą. Tuo remiantis, turėtų būti nesunku suprasti, kad žmogus sutvertas taip, kad galėtų suvirškinti didelį lengvo maisto kiekį ir gerokai mažiau neapdoroto, skirtingai nei žmogbeždžionės.Dar keletas skaičių: žmogaus smegenys – trigubai didesnės už šimpanzės, o virškinimo traktas – 40 proc. mažesnis. Žmogaus, pakankamai atitolusios nuo šilumos šaltinio, smegenys suryja ypač daug energijos, nes dieną naktį reikia jose išlaikyti 36-37 laipsnių temperatūrą ir aprūpinti jas energija.Taigi mums reikia virtuvės, kuri yra biologinis žmogaus požymis. Žmogbeždžionės niekada neturėjo viryklės, todėl jų žarnos prisitaikiusios prie didelio kiekio neapdoroto maisto. Ugnis, sugebėjimas virti yra tapsmo žmogumi pagrindas. Galų gale, nuo seno kultūra labiausiai klestėjo ten, kur buvo daug lengvai virškinamo maisto ir kur buvo įvaldytos maisto perdirbimo technologijos. „Mitybos specialistai, rekomenduojantys grįžti prie grūdų ar neapdorotų augalų, turėtų pirmiausia gerokai susimažinti savo dideles smegenis arba pasirūpinti dviem metrais gaubtinės žarnos“, – ironizuoja mokslininkai.
    Taip kad, mano nuomone, žaliavalgystė yra tik dar vienas būdas mitybos įvairovei palaikyti.

    • Augustas parašė:

      O pagal ką remiesi, kad virtą maistą žmogui virškinti yra lengviau nei žalią/neapdorotą? Mat, pavyzdžiui didieji žaliavalgystės propaguotojai teigia, kad neapdorotas maistas kuriame yra enzimai virškinamas daug lengviau.

      • Ausra parašė:

        maista virskina ne tie „enzimai“ (fermentai), kurie yra maiste, o tie, kurie yra tavo pilve (ir seilese, ir zarnyne); termiskai apdorotas maistas yra jau dalinai suskiles – ilgos baltymu molekules „isvyniotos“ ir fragmentuotos, taip pat ilgos angliavandeniu/krakmolo grandines suskaldytos i smulkesnius fragmentus, kuriuos maista virskinantys fermentai gali iskart ciupti ir perdirbineti i energija (ATP), „statybinius blokus“ (baltymus), arba atsargas (riebalus); todel termiskai apdorotas maistas lengviau virskinamas, geriau pasisavinamas ir butinai, neisvengiamai reikalingas visiems, ir fiziskai dirbantiems, ir raumenis auginantiesm, ir daug protaujantiesms (laikantiems egzaminus, rasantiems knygas ir pan.); o svarbiausiai – gerai isvirtas maistas BUTINAS vaikams; ; lygiai taip pat, kaip jiems butina MESA, PIENAS ir visi kiti svarbus maisto produktai;

    • Eglė parašė:

      laukiniai (pvz., indėnai), kurie perėmė vakarietišką mitybą, perėmė ir jų ligas (širdies ir kraujagyslių, vėžio) – apie tai yra daug mokslinių tyrimų. mokslininkai, ilgai tyrinėję žmogaus ir mitybos evoliuciją, sako „esi tai ką valgė tavo protėviai“. pasak jų, kūno biologiniai-fiziologiniai prisitaikymo pokyčiai vyksta per milijardus metų, o ne per tokį trumpą šuolį kai pradėta virti, kepti ir technologijas naudoti, todėl būtina grįžti prie natūralesnio maisto.

  4. Kristina parašė:

    O man Raw labiau asocijuojasi su zuvies ir kitu juru gerybiu restoranu, o ne su neapdorotom darzovem… as jau buvau nusiteikusi skaityti apie sushi ir kitus gardzius ‘raw’ patiekalus. Esu sveiko maisto salininke ir jei bus proga, uzsuksiu i restorana paskanauti 🙂

  5. Vile parašė:

    Jei aš nesuklydau, tai kalba ėjo apie marinuotus burokėlius ir grybus. Bet marinuojant ką nors, mes jau juos termiškai apdorojam. Tai kas visdėlto yra tas žalias maistas?

    • karoliukai parašė:

      Termiškai reiškia aušktos temperatūros pagalba. Marinatas yra užpilamas šaltas, arba net jei ir karštas, jis greit atvėsta ir maistas marinuojamas šaltai.

    • Eglė parašė:

      žaliavalgiai pripažįsta maisto apdorojimą iki 45 laipsnių temperatūra.

  6. ji parašė:

    Na gerai, desertai iš vaisių, salotos tai gal ir nieko šalti, bet vien šaltą maistą išvien valgyti tikrai nėra nei sveika nei skanu.
    Tai ką taip išeina pagal jų filosofiją kad nei duonos, nei arbatos ar sriubos negalima :)))
    Dėl įdomumo galima pabandyti paragauti šio bei to, bet taip ruoštis maistą namie tai jau ne ne ne. Juolabiau pas mus būna šalta didžiąją metų dalį, tai mum reikia šilto ir riebaus maisto.

  7. Viltė parašė:

    Žmogus todėl ir tapo žmogumi, kad išmoko virti ir kepti – tai labai žinomos ir labai gerbiamos gydytojos pasakymas. Pritarčiau tiems, kurie mano, kad žaliavalgystė – ne panacėja nuo visų ligų, ne vaistas ilgam ir laimingam gyvenimui, o tiesiog meniu paįvairinimas. Pvz. vieną dieną savaitėje tikrai galima maitintis vien „žaliai“. Bet taip maitintis nuolat tai tikrai kraštutinumas ir visiškai netinkama mityba mūsų klimatui. be abejo, organizmą galima išdresiruoti ir jis prisitaikys prie bet kokių šeimininko įgeidžių, bet… kiek tas šeimininkas teisus pasimato tik po ganėtinai ilgo laikotarpio. gal sergant tam tikromis ligomis žaliavalgystė gali padėti… čia jau medikams spręsti. pati neeksperimentuočiau, kadangi tai tikrai kraštutinumas. o į restoranėlį vien iš smalsumo verta įkišti nosį :).

  8. Kodel gi ne parašė:

    As kartais nueinu i tokia Christopher’s kitchen esancia musu miestelyje (JAV). Mane visu pirmiausia ten zavi interjeras, jei atvirai. Nu labai skandinaviskas, jaukus toks, sviesus, visai ne amerikietiskas. Kainos ten TOKIOS. Darbuojas ten pats savininkas visad, jaunas toks vyrukas. Meniu gana skaniai atrodo. Yra net ledu, alaus, vyno… Bet kas karta ten pavalgius man buna negera. Toks lengvas pykinimas. Keista, bet turbut tas gyvas maistas nera toks jau „lengvas“… Beje kol kas ragavau tik sumustinius su tunu (duona nekepta, o suslegta is visokiu grudu, seklu, labai skani) daug daug visokiu salotu lapu ir tunas su avokadu ir dar kazkuo. Siaip skanu labai, bet kai pavalgai… kazkas ne taip. Dar kas saunu ten, kad kartais savininkas atsiveza koki aukstai reitinguojama drauga chefa is kokio New York ir padaro 5 patiekalu vakariene. Kaina apie 80 dol/zmogui. Kartais paorganizuoja tokio maisto ruosimo kursus. Siaip idomu ir smagu, kad tokiu vietu yra. Jei kam idomu – http://christopherskitchenfl.com/about

  9. Kristina parašė:

    Šiame restorane labai verti dėmesio yra desertai, ypatingai, obuolių napoleonas…. NIAM! Rodos, nieko ypatingo, bet taip skanu 🙂 o šiaip sutinku su p. Lape, manau žaliavalgystei visgi reikia didelio pasiryžimo, o mūsų klimato zonoje, manau būtų pernelyg sudėtinga pereiti prie termiškai neapdoroto maisto 🙂

  10. Ieva B parašė:

    As irgi ten buvau… alaus midaus negeriau, bet likau labai patenkinta! Buvo grazi vasara, pavakarys ir lengvai virskinama vakariene is keliu patiekalu buvo pats tas. Ragavau agurku sriubos (saldi ir gaivi), to garsiojo Napaleono torto is obuoliu (vienas skaniausiu mano gyvenime ragautu skanestu, o dar ir sveikas!), o ka geriau jau nepamenu, bet viskas buvo superiskai skanu. Drauge valge ‘saltibarscius’, kurie buvo nerealiai kaimiskai kvapnus ir serbeta. O vyras ragavo susi 🙂 Visi likom labai patenkinti, ypac mano kompanionai, nes jie abu – vegetarai, tai as nors karta pabuvau mazuma tokiame restorane, kur mesytes nei su ziburiu nerasi… bet ir nereikejo… 🙂

Palikite komentarą

Taip pat skaitykite:


Mūsų draugai:
Visos teisės priklauso Beatai Nicholson. | Pagaminta beLEDO.