Jei jau turiu kokią maniją, tai ji vadintųsi “Knygų kaupimas”, ypač virtuvinių/ receptų knygų. Neseniai dariau pertvarką virtuvėje ir knygų lentynose ir vieną kampą namuose skyriau vien tik tom knygom sudėti… Ir iš įdomumo, sudėjus jas į lentynas, suskaičiavau, nežinau – ar daug, ar mažai – man tai atrodo, labai mažai, nes praktiškai nėra ten ką skaityti/gaminti… (čia iš tos pačios serijos, kai stovi fyfa priešais spintą, prigrūstą rūbų ir žliumbia – nėra ką apsirengti). Taigi jų yra apie 150 plius minus… Dabar turiu prisipažinti, kad jau visas naujas perku slapta nuo vyro ir mūsų bendrą Amazonės account’ą pakeičiau taip, kad emailai eitų į mano dėžutę…. žodžiu, kaip ir kiekvienas, turintis priklausomybę, mėtau pėdas ir neigiu …. nes šiaip tai visada, kai padarydavau kokį užsakymą, tai visada klausimas kildavo – kam tu tas knygas perki, juk vistiek neskaitai?….. Na, dėl to neskaitymo, tai nėra tiesa. Aš prie visų esu prisilietus tikrai, galbūt ne visas nuo pirmo iki paskutinio puslapio perskaičius, bet žinau tikrai puikiai, apie ką jos ir ką jose galėčiau rasti… Labai daug knygų ir senų žurnalų esu nukovusi visokiuose sendaikčių turguose. Vasarą, kai vyksta tas turgų sezonas, visada grįždavau iš Tomo mamos kaimo su pelesiais dvelkiančiomis šešiasdešimtųjų – septyniasdešimtųjų metų, senovinėm knygom. Pavyzdžiui, vieną ar net dvi turiu su autorių autografais… Taigi savo knygas galėčiau skirstiti į tris grupes: senos nemadingos, bet naudingos, lietuviškos  ir naujos madingos. Aš jau kurį laiką galvoju, kad man reikia truputį dažniau pakedenti tų knygų puslapius. Be to, dabar tai jau tikrai turėsiu nemenkai kedenti, nes turėsiu mokyklai savo ruošti visokius porfolio ir meniu ir t.t. O ten reikia bibliografijos ir panašiai… Tai va, aš dabar pristatau naują skyrių bloge, kuris vadinsis “Virėjų knygos” arba “Virėjų biblioteka” (?), kuriame trauksiu aš knygas ir gaminsiu iš jų –  pati naujienų mokysiuos ir su jumis dalinsiuos… Iš tiesų, tai vienintelė knyga, iš kurios gaminu daugiausiai ir po keleto mėnesių, tikiuosi, mokėsiu mintinai, tai mokyklos “Leiths kulinarinė biblija”.  Bet pasistengsiu per daug jūsų neužkrauti receptais…

Taigi pirma knyga jūsų dėmesiui:  Tessa Kiros “Falling Cloudberries. A World of Familie Recipies”

Man apie šią knygą papasakojo viena draugė ir labai išgyrė, tai aišku, aš ilgai nelaukiau ir nusipirkau. Ir turiu pasakyti, kad šią knygą vertinu dešimtuku, labai graži, jausminga knyga – maisto, gyvenimo istorijos persipina su labai plačios geografijos receptais. Autorės mama suomė, tėvas – graikas, jie gyveno Pietų Afrikoje, taigi tikra pasaulio pilietė. Todėl ir receptuose yra ir Skandinavijos, ir Viduržemio jūros… Galbūt netgi galima būtų pasakyti, kad tai valgoma biografija – knygos tokia ir tema – šeimos receptai….Tai berods yra trečia jos knyga, iš viso ji parašius turbūt 7.

Aš, kadangi vis esu tobulų bandelių su cinamonu paieškose, pirmas receptas, kurį išbandžiau, buvo Cinamono ir kardamono bandelės. Man dabar toks net apsėdimas įvykęs, kaip surasti tą tokį vienintelį super receptą, kaip iškepti tobulas bandeles su cinamonu. Taigi, išbandžiau Tessa Kirros receptą.

Turiu pasakyt, kad man naujiena buvo jų pjaustymas ir suspaudimas, bet tikrai labai geras – verta išmokti.  Šiaip tai aišku, anokie čia stebuklai: pagerinta mielinė tešla ir prieskoniai. Bet, kaip sakoma, stebuklai būna paprastuose dalykuose… Į tešlą, tiesa, dedame kardamono ir jis puikiausiai tinka,  o ant tešlos tepame sviesto ir pabarstome cukrumi bei cinamonu. Tiesa, autorė siūlo tešlą dalinti į keturias dalis, aš dalinau tik į dvi ir aš iškepiau truputį mažiau bandelių, nei ji žadėjo (35), bet manau, kad manosios buvo šiek tiek didesnės, nei jos… Viskas paprasta, kaip ir su kitom bandelėm. Padarom tešlą, leidžiam jai pakilti, kai tešla pakyla, padalinam į dvi dalis, iškočiojam (ištampom, jei nesikočioja ir šoka atgal) stačiakampį apie pusės centrimetro storio, jį ištepam minkštu sviestu, pabarstom cukrumi ir cinamonu. Suvyniojam į dešrą. Supjaustom truputį įstrižai, taip, kaip krokodilo dantis pieštume. Tada tą gabaliuką statome, kad stovėtu plačiuoju galu ant žemės (kaip krokodilo dantis) ir pirštu spaudžiam per vidurį, kad tie susukimai išvirstų gražiai lauk, kaip kokios varlės akys… ar aišku? Jei ne, tai darykite, kaip išeina. Papraščiausias būdas supjaustyti tą dešrą ir kepti susukimais į viršų. Tiesa, dar pries kepant, joms reikėtų leisti pakilti ir perbraukti su teptuku, pamirkytu į kiaušinio plakinį, ant viršaus dar cukraus pabarstyti… Detalus receptas čia.