Nuo ko geriau pradėti, kad daugiau pasakyti. Pirmiausia, tai gruodžio mėnesi visko labai daug, todėl nelieka laiko užrašyt ką nors. Aš – optimistė – galvojau, kad oho. va tai gruodi tai prirašysiu milijoną puslapių apie visokias gėrybes Kalėdines. Sėskitės du: nieko nespėju, nėra laiko, ne tik neturiu laiko parašyt, bet ir neturiu laiko ir nufotografuot. Mačiau pas kolegas porą įrašų apie kalėdinius pyragus ir pudingus, labai gerai, bet aš kadangi šį kartą nespėju aprašyt, tai savo trigrašį pasilaikysiu iki kitų metų, arba iki niekados
Antriausia, tai Kalėdiniai maistai ypač šitoje šalyje yra kaip kaltu įkalti į akmenį – taip tradiciška viskas yra.. bet šiaip, tai Kalėdos – mano mėgstamiausias laikas, laikas, kai visko daug ir per daug ir kai galima sau leisti viską ir dar laikas, kai galima sau leisti nervuotis, kad nieko nespėji ir kad eglutė meta be laiko spyglius (nereikėjo pasipuošti gruodžio pirmą, nereikėtų ir bumbėti dabar)
Nežinau, ar man dar pavyks rasti laiko ką nors parašyti iki Kalėdų, apie silkę su morkom, razinom ir čiobreliais ir dar labai norėčiau pasipasakot apie Kalėdinį kalakutą (jau anyta kaime nupirko) ir visokius jam priklausančius priedus: spanguolių, duonos padažus, bulves žąsies taukuose, ir briuselio kopūstus svieste ir raudonus troškintus kopūstus, taip pat apie degantį pudingą ir brendžio sviestą ir ai… nu ką čia dabar….
Tai dabar parašau apie tokį dalyką kaip Mince Pies. Kalėdiškiau nebūna, tuos mince pies pyragėlius pradeda pardavinėti jau lapkričio pradžioje. Kad neišsiplėsčiau apie jų istoriją ir panašiai, tai esmė tokia. Trapios sviestinės tešlos pagrindas, viduje vaisiai džiovinti su prieskoniais visokiais užkepti su tešlos dangteliu arba su kokiu nors ornamentu. Visi juos nešiojasi visur, koks susibėgimas ar dar kažkas, tai tuoj kas nors iš maišelio išsitraukia kokį mince pie
nors sakoma, kad turi jų suvalgyt po vieną kasdieną, per visą Kalėdini sezoną, o kai valgai pirmą, tai turi sugalvoti norą… aš tiesą sakant, niekada gyvenime nesu užsinorėjus mince pie to, man, ypač pirktiniuose, yra per daug tešlos ir per saldūs neretai jie būna, bet va naminiai kita kalba, bet vėlgi…. pvz. kai kuriem valgytojam ant mano mince pies trūko tešlos, nes aš dėjau ne tešlos dangčius, o migdolus. Ir šiaip labai minimalūs jie išėjo ir mažučiai. Juos pasidaryti reikia tokios spec. formos, gal mažų muffinų forma tiktų?
Iš šito kiekio man išėjo devynios galybės tų mince pies…. užteko ir šventei, ir dar paskui tris kartus nunešti kitiem. Nes aš dariau šitaip: padariau juos, sudėjau į formas, užšaldžiau, kai užšalo, išėmiau iš formų sudėjau į maišelius, o kai reikėjo valgyt, tai vėl atgal į formeles ir iškepiau. Šilti jie geriausiai eina… galima dar visokių greitinėlių užsidėti, jei norisi…. bet aišku, visai nebūtina….
Aha, taigi pagrindinis dalykas yra Mince Meat, tai yra ta vaisių košė, kuri dedasi į pyragėlio vidų, va prašau, paskaitome čia, jei įdomu, kaip ir kodėl vadinamas šitas reikalas mince meat, net jei mėsos ten nei kvapo. Taigi tą vaisių įdarą būtų gerai pasiruošti prieš keletą dienų, nes turi alkoholis susigerti į vaisius…
Mince meat/ džiovintų vaisių įdaras:
400g džiovintų vaisių, (aš ėmiau razinas dviejų rūšių, džiovintas slyvas ir figas)
50 g cukatų (cukruotų apelsino ar citrinos žievelių)
1 apelsino žievelės tarkiai
cinamono, gvazdikėlių maltų, muskato riešuto truputį ir mixed spice (prieskonių mišinys meduoliams) po žiupsnelį ( aš kažkaip iš akies mieruoju proto ribose, bet ne per mažai)
50 ml brendžio
50 ml amaretto – vėlgi alkoholio, galima ir daugiau, ir jei nėra amareto, tai ji galima pakeisti kokiu nors kitokiu likeriu arba tuo pačiu brendžiu
taigi viską sumaišyti ir padėti į indelį kur nors šaltai, kad pasimarinuotų, karts nuo karto pakratyti, jei nėra laiko, tai bent jau kokia vieną dieną leisti pagulėti tam mišiniui….
dabar tą pačią dieną beveik kai jau norėsis kepti arba bent jau padaryti ir juos užšaldyti. Reikės tuos vaisius truputį pavirti su gerb. obuoliais, kad jų pasidarytų taip minkščiau ir lengviau, ir daugiau. Obuolius du didelius nulupti supjaustyti, įdėti truputį sviesto, šešis šaukštus cukraus ir troškinti, kol truputėlį suminkštės, tada įdėti tuos brendyje gulėjusius vaisius ir dar dešimt minučių patroškinti. Viskas, dabar jau praktiškai galima dėti į stiiklainį ir ramiai į šaldytuvą ir tuos mince pies daryti nors ir po savaitės.
Tešla:
350g miltų
80 g maltų migdolų
250g sviesto
1 apelsino ir 1 citrinos žievelės
4 šaukštai cukraus, smulkaus pageidautina
2 tryniai
2 šaukštai šalto vandens.
Kai atšals, kočioti tešlą, pjauti apskritimus, dėti į formeles, vidun dėti vaisių įdaro ant viršaus aš dėjau pjaustytų migdolų, galima iš tešlos tos pačios padaryti juosteles, žvaigžtutes, eglutes (labai populiarus dalykas) ir arba užšaldyti ir laukti kada prisireiks tų pyragėlių, arba kepti iš karto, skanu ir šilti, ir šalti, pabarstyti cukraus pudra, kad būtų gražiau.. na, čia jei labai norisi tą sniego efektą į virtuvę perkelti… kepasi jie apie penkiolika minučių karštoje orkaitėje (200C)
Taigiva, labai labai tradicinis angliškas Kalėdinis maistas tie mince pies…
Skanaus
P.S. Klausimas: ką paprastai valgote Kalėdų dieną? Ar silkę, kuri liko nuo Kūčių (man labai skanu) ar kažką specialiai gaminate, kepat kokį kepsnį ar paukštį? O gal užtenka tik šaltų? Nes prie stalo nesėdit?

Pingback: Kalendorius pristatytas ir aprodytas, rytoj pradedu turnė ir laukiu nauju pažinčių, ir susitikimų | Beatos virtuvė