Vežimėlių reikalai

Šiandien gavau vienos bičiulės paklausimą apie vežimą, na ką, galvoju, gal tikrai atėjo metas ir man parašyti blogo įrašą apie vežimą. Ir bus puiki proga visoms pasidalinti vežimų istorijomis. Tai iš karto nusiraminimui – tikrai čia ne jokia reklama, nes net nežinau kur parduoda vežimus Lietuvoje, jeiguka….Ir šiaip manes nedomina, visokie kvaili mainai mes jums gintaro karolius ar pampersų pakuotę, ir tada jau prašom ir  dėkite ant savo kūdikio „reklamuokite mus”, net jei ir gaunu dovanų ką nors, tai visiškai nereiškia, kad pulsiu tuoj apie tai rašyti, rašau tik apie tai kas man iš tiesų patinka, ką panaudoju ir tinka…tai dabar apie ratus, visų mano vaikų vežimą..

Kaip dabar matau, stovim mes su Tomu „John Lewis“ ( čia toks kultinis angliškas „univermagas“, gaila, Lietuvoje tokių jau nebeliko), tai va „John Lewis“ yra labai gerai, ten viskas atrodo jauku, miela ir middle class. Jokių pavojų, viskas šilta, padoru ir mandagu, aš norėčiau gyventi „John Lewis“ pasaulyje, bet nenukrypstam, gerai? Tai va, stovim mes ten prieš vienuolika metų, tada, kai Izabelė buvo mano pilve, ir renkamės vežimą. Tuo metu tai buvo „the vežimas“, nes visos celebritės turėjo tik vieną vežimą, ir tai buvo „Bugaboo“. Taip taip, ir vėl europiečiai, nes vis tik, jei ir sugalvoja kas nors, ką nors kieto, tai būna arba švedai arba olandai. Tai šį kartą olandai. Kaina buvo fantastinė (tuomet ir tas svaras buvo riebesnis), už vežimą ir kėdutes paklojom arti tūkstančio svarų, tai automobilis Lietuvoje tiek kainavo, toks dar visai važiuojantis. Aš norėjau tik to vežimo ir jokio kito. Man jis buvo gražiausias, o kai kalba eina apie pirmąjį kūdikį (beje, lygiai taip pat būna ir su trečiu), tai NIEKO NEGAILA. Kritinis protas būna išėjęs, nes yra tik vienas dėmesio ir investicijų vertas objektas – kūdikis. Jis dar pilve ir niekas jo gyvai nematė, bet jis jau valdo tėvų protus ir pinigines. Tai va, nekurk, kaip sakant, raketų, o sukurk gerą brand’ą kūdikiams.

Ir ką jūs sau galvojate, Londone su „Bugaboo“ važinėjo visos mamos. Ok, na ne visos, bet jei turėjai „Bugaboo“ Londone, tai reiškė, na, vis tiek šiokį tokį priklausymą Londono Yummy Mummy tribe. Mano geriausios draugės mamos Lotta ir Sarah irgi turėjo „Bugaboo“. Tiksliau, Sarah pradžioje buvo nusipirkusi kažkokį kitokį, bet kai jos Amelija buvo gal dar tik kelių savaičių, Sarah nubėgo į „John Lewis“ ir nusipirko „Bugaboo“… Tai va, ir dabar tas vežimas kainos nesumažino. Manasis buvo Cameleon. Ir ką aš jums galiu pasakyt, tai tas vežimas buvo geriausia investicija. Tai iš pradžių pagirsiu, paskui apžvelgsiu. Tai spėkite, kiek vaikų jame užaugo??? Pavardinsiu: po Izabelės buvo Jurgis (tiesa, neilgai, nes aš tuo metu perėjau ant „Phil and Teds“, čia toks, kur du vaikus gali stumti vienu metu, irgi LABAI GERAS. Visos mamos Londone po „Bugaboo“ peršoka ant „Phil and Teds“…). Tada vežimas išvyko į Lietuvą ir jame sėkmingai užaugo du mano sesės vaikai. Kai jie užaugo, tada augo draugų dukrytė Dominyka ir jos gražuolė mama gastroliavo sau su vežimu po Vilniaus Gedimino prospektą. Na, o dabar Haris miega tame pat vežime, va taip. Vežimui vienuolika metų, o jis neišėjo iš mados ir iš ratų. Tiesa, buvo kažkoks remontėlis atliktas, bet nežinau, koks, čia Ieva galėtų pasakyti, ji gal kokią tai padangą pakeitė? Na, ir kadangi jau orginalus oranžinis užvalkalas apsiblausė, tai mes nupirkome vežimui naują stogą. Va ir va kaip.

Šiaip, mieste jis labai patogus, susilanksto nebūtinai labai patogiai. Reikia kartais ir pasikeikti. Ir nelabai tinka miškui, bet šiaip tai, aš didelė jo fanė ir negaliu atsidžiaugti, kokia gera investicija buvo ir kaip man gera, kad daiktas tarnavo tiek šeimų ir tiek vaikų. Nes mes ir taip gyvename daiktų pertekliuje, o vienam kūdikiui tikrai nereikia visko naujo, tausokime planetą. Tai va, prašau, dabar klausau jūsų rekomendacijų apie vežimus, nes net neabejoju, kad jų yra labai daug, ir tų vežimų visokių…