8241
Beatos virtuvė

Verkiu dėl saldainių

(38)

Kaimynė sėdinti vos už metro kažką valgo. NOMEDA. Net nesuku galvos, nes žinau, kad tai ji, mano vaikystės saldainis NOMEDA, bet kadangi nuolat esu įpratusi save tikrinti ir esu nepagydomai smalsi – pasitikrinu. Tai aišku, kad ji, nesumaišysi „Nomedos“ kvapo su niekuo. Vienintelis saldainis kuris su marmeladu ir riešutais, ir šokoladu, ir vafliais. Visa skonių gama. Vaikystės kvapai ir skoniai, kur jie?.. Ar mano vaikai užaugę atpažins savo vaikystės saldainių kvapus? Kur mano pačios vaikystės saldainiai?? Karakumai, triufeliniai, raudona aguona, meška šiaurėje, kaukė, sostinės  ir žinoma griliažiniai – visi jie ten, mano vaikystėje ir priminimuose (dar ir dabar iš tų, kurie išsilaikė, renkuosi tik klasikinius).

Beatos virtuve_saldainiai

Aš visada buvau saldžiamėgė. Saldainiai nuo mažens man buvo šventa, oi oi, palaukite, pamiršau – dar paukščių pienas!.. Kaip aš jį galėjau pamiršti??? Aš vaikystėje buvau tikra detektyvė beigi saldainių seklė, dėl saldainių galėdavau padaryti viską. Žinote, ką darydavau? Saldainių dėžutes atidarydavau iš kampo ir ištraukdavau kampinius saldainius. Nesvarbu, kur mama būtų juos padėjusi, aš juos surasdavau ir jie būdavo mano. O tu šventas saldume! Dar puikiai atsimenu tuos mažus šokoladukus: Veliuona, Dubingiai, Raktažolės. Galėčiau dabar pat apsiverkti ir norėčiau papurtyti visą „Vilniaus pergalės“ direktorių tarybą? Kur jie??? Kodėl juos nužudėte? Kur dingo mano mėgstamiausi vaikystės šokoladukai?? Buvau jiems ištikima iki pat universiteto laikų ir būtent per juos mielai ir artimai susidraugavau su savo Jurgio krikšto tėvu ir savo kursioku Martynu. Mes abu buvome nepataisomi meškinai ir tarp paskaitų iš Maironio gatvėje esančio žurfako sėlindavom į Pergalės firminę parduotuvę, buvusią už kampo. Ta „Vilniaus pergalės“ parduotuvė mus viliodavo savo kvapais, su Martynu ten varydavom pirkti šokoladukų ir laimingi, prisikimšę žandus grįždavom atgal į paskaitas. Kursiokai visi juokdavosi iš mūsų – va, meškučiai tie, vėl varo šokoladukų pirkti. Tada dar „Vilniaus pergalė“ nebuvo nužudžiusi mažųjų šokoladukų, ir buvo toks netgi modernus ir šiuolaikinis, mėgstamiausią vaikų TV programą atliepiantis Tele Bim Bam… Dabar mažų šokoladukų nėra. Nėra Raktažolės, – ji pasimirė gal prieš kokius keturioliką metų, nes dar kai buvau kokiam antram kurse po vakarienės varydavau į kioskelį Pilaitėje pirkti tokio.

Dabar mūsų vaikai gali džiaugtis vokiška produkcija. Ir tik vokiška. Lietuviškos mažomis porcijomis nėra. Nes yra viską savo plačiom šypsenom ir pieno pažadu užėmęs kinderis, pradedant siurprizais, baigiant tais mažais šokoladukais, tai su kviečiais, tai su pienu. Na, dar yra amerikietiškos kilmės monstrai: snikeris, marsas ir bounty. Jei prieš dešimtemtį dar kovėsi su jais Manija ir kiti jos palydovai, kurie iš tiesų tebuvo kopija tų, jau anksčiau išvardintų, bet, matyt, atviroje rinkoje nesugebėjo atsilaikyti toje ypač lepioje ir TV reklamos lengviausiai manipuliuojamoje mažų vaikų rinkoje.

Beatos virtuve_vaikai

 

Aš valgiau Veliuoną, nes nebuvo pasirinkimo. Mes visi valgėme vienodus saldainius. Tai dabar aš tik dėkoju apvaizdai, kad dar tie senieji sunkiasvoriai: raudonoji aguona, meška šiaurėje, sostinės ir griliažiniai vis dar stovi, kaip kokia Trakų pilis. Jie yra ir atsilaiko. Silpnesni pasidavė ir užleido savo pozicijas Milkai beigi jau minėtam Kinderiui. Tiesa, jau senokai atsisveikinome ir su tokiuose geltonuose popieriukuose buvusiais triufeliniais, nerandu ir Karakumų, išgaravo visi jie kaip dūmas. O, mano svajonių saldainiai, kurių dėžutę vienu prisėdimu galėčiau suvalgyti: paukščių pienas turi kautis su visa plejada vokiškų ir lenkiškų klonų…

Tai va, norėjau aš apdainuoti lietuviškus senuosius saldainius, apraudoti pražuvėlius mažuosius šokoladukus, bet gavosi tik bendras liūdnas apsiverkimas ir liūdna išvada: lietuviški saldainiai po truputį miršta. Kaip gaila… Todėl prašau visų pasisakyti ir netylėti, ar prisimenat Veliuoną, ir Raktažolę, ir Dubingius, ir ar pasiilgstate jų? Gal pradedam rinkti parašus??? Kaip gaila, kad nėra šokoladukų su Trakų pilim, ir su Veliuonos pilim, ir su gražia lietuviška gėlyte Raktažole, yra tik vokiškas kinderis… Einu paverksiu.

Print Friendly
Komentarai
  1. Rita parašė:

    Bet Nomedas dar turim!!!! O aš pasiilgstu ledų, iš vežimėlių. Krem briule – įvynioti į popieriuką. Koki jie skanųs buvo…

  2. Rita parašė:

    skanūs 🙂

  3. Laura parašė:

    Aprašėte viską taikliai. Tik graudu tai, kad ir tie belikę tikrai suprastėję skoniu. Dukros patys mėgstamiausi buvę Meška šiaurėje net nebežavi. O gi kad tikrai suprastėjus kokybė. Šokoladas veliasi burnoje. Ir jau kuris laikas pasigedom Fortūnos.. ir apart Milkos ar Kinderio nebėra ką pirkti paprastam prekybcentry.

  4. Sonata parašė:

    Beata,

    o jūs pamiršote paminėti tokį šokoladuką „Atžalynas“, tai buvo pieninis šokoladukas su riešutais, apie 16 kapeikų kainuodavo, būdavo tokiame žaliame popierėlyje, vaikų labai mėgiamas… kaip aš jo pasiilgstu…bet gal ir gerai, kad nebeliko, nes dabartinis jau su visais e būtų greičiausiai „išsigimęs“ ir išnyktų tas vaikystės saldainio kvapas, kaip ir pati vaikystė… gavosi toks liūdnas komentaras….

    • Inesa parašė:

      Va, man atrodo kad šitas šokoladukas mano vaikystės mėgstamiausias. Koks prisimenu, o pavadinimo ne. Kam pasakoju, niekas nepamena.
      Tų mažųjų šokoladukų „Veliuona“, „Dubingiai“ ir aš pasiilgstu…

    • Giedrė parašė:

      „ĄŽUOLYNAS“ 18 kap. Kaip dabar prisimenu…

  5. Deimantė parašė:

    Aš iki šiol prisimenu kaip mama vaikystėje parnešdavo man ir broliui po Dubingio šokoladuką ir dar šilto batono. Sukrisdavome visi trys ant lovos ir skanaudavome 🙂 Ech, kaip norėčiau sugrįžti į vaikystę!!! 🙂

  6. Justinas parašė:

    Manau, kalti tik patys gamintojai, nesirūpinę savo produkcijos populiarinimu. Dabar taip pagalvojus pamenu tik nuobodžias Nomedos ir Jovaro reklamas, o kur kitos?

  7. Asta parašė:

    Paskaičiau ir prisiminimai užplūdo, taip „Atžalyną“ prisimenu, dar buvo šolodas „Sprintas“ super, kaip jie gražiai suguldamo ant prekystalio, ne bet kaip o figūromis…..

  8. Eglė parašė:

    Deja, bet tie sveriami saldainiai jau net ir vadinami „bobučių“: PUPA, Ananasas, Kregždutė. Juos perka tie, kas atsimena iš laikų, kai nebuvo iš ko rinktis.

  9. Daiva parašė:

    Gaila,kad neliko atskirų šokoladinių saldainių. Bet ir likę išsigimė – „Voveraitė“ tapo kaip muilas,besiveliantis tarp dantų,“Aguona“-vien cukrus.Receptūras taip „patobulino“, kad senojo gerojo skonio beveik nebeliko.Apmaudu,kai viskas susiveda į tai,kad daryti iš pigių produktų, o parduoti brangiai. Vien tik auksas valdo juos…

  10. Irena parašė:

    Dar esu pasigedusi tokių šokoladukų kaip Bingo, Fiesta, Bamblys, Karūnos saldainiai (toks žalias su raudonu popieriukas). Labai apmaudu….

  11. Sigita parašė:

    Veliuna ir Dubingiai buvo patys patys mylimiausi mano šokoladukai!! Per pertraukas, tik juos ir valgydavau, klaisokės mane dėl jų „šokolado maniake“ vadino. Bet kur atskirčiau tą ypatingą Veliuonos kvapą ir burnoj tipstatį skonį. Gražinkit šokoladukus!

  12. Virginija parašė:

    Dar buvo saldainiai Azalija … Oi skanumėlis 🙂 žiauriai gaila Veliuonos ir Dubingių ;/

  13. Giedrė parašė:

    Geras! Kokia gėda pelėda man, bet tik dabar man Beata priminė tuos šokoladukus, visai iš atminties buvo išgaravę, kankintų kas, niekaip neatsiminčiau pavadinimo – Raktažolė:) Bet užtat perskaičius skonį kuo puikiausiai atsiminiau. Ne veltui sakoma, kad maistas – tai prisiminimai:) Man dar vaikystės atsiminimas – Hematogenas ir kondensuotas pienas:) Džiaugiuosi, kad dar jų yra, tikiuosi, kad ir bus per amžius. O jei atvirai, aš tų šokoladukų nepasiilgstu, nors skonį pamenu. Būkim sąžiningi, iki kokybiško šveicariško ar belgiško šokolado (prieinamo ir mūsų parduotuvėse) jiems kaip iki dangaus, tik mūsų prisiminimuose jie toookie, nes tiesiog nebuvo skanesnių valgę, o iš tiesų ir dingo dėl to, kad pagal savo skonį jau neberado nišos. Liūdna, bet taip yra.

  14. Lina parašė:

    Mano mamos megstami saldainiai buvo Obelele. O mano pacios megstamiausi buvo visi!!! Meska siaureje ir ananasiniai man buvo isvis skonio aukstuma. Ir mazieji sokoladukai Veliuona ir Dubingiai buvo patys einamiausi! Dar pamenu mazus sokoladukus (tik pavadinimo nebepamenu) su idaru, kurie kainuodavo daugiau nei iprasti mazieji sokoladukai. Toki gaudavau tik jei budavau labai gera 🙂 O dar saldainiai-batoneliai tokie balti (dabar kazkas panasaus ku-ku, bet jau visai nebe tai). O dar mazi sokoladukai su trupintais vafliais, kada ji valgydavai ir burnoje lyg stiklo sukeles budavo. Kaip as juos megdavau!!! Ir „irisiukus“ saujomis rydavau ir tingini mes is ju darydavome.O dabar, deja deja,pro lietuviskus saldainius praeinu abejinga. Neisdaviau as ju su vokiskais. As tiesiog nebeperku. Liudna.

  15. Jurgita parašė:

    O as ilgiuosi Subateles, ji man buvo skanesne uz Nomeda 🙂 ir Vafliniu triufeliu noreciau…

  16. Justina parašė:

    Na „Veliuonos, „Raktažolės“jau nebe pamenu arba jau jų nebebuvo kai aš gimiau. Bet atmintyje yra išlikę mažyčiai ( gal ketvirtadalis normalaus šokolado) „Karūnos“ šokoladukai, kurių kaip lauktuvių tėtis visada parveždavo iš miesto. Dėja, jų jau nebėra, bet vaikystėje tai buvo didžiausias džiaugsmas, jau nekantriai laukdavom tos dienos kai tėtis važiuos į miestą ir jų parveš… Kažkas jau minėjo, bet vėl paminėsiu „Fortūnos“ vaflinius saldainius.kaip aš juos mėgau! Taip pat sunku yra rasti tikrų „Obelėlės“ saldainių.O kur dar „Miglė“, kurių jau reikia su žiburiu ieškoti. Taigi tokie, mano vaikystės saldainiai, kurie sukeldavo žymiai daugiau džiaugsmo, nei dabartiniai užsinietiški saldainiai. Echh…

  17. Ieva Jtl parašė:

    vis dar yra šokoladukas mažas Vilnius, jį gamina Laima, Latvija, jei neklystu (tai va, jie mus dar išlaiko), yra dar tokia Pupa, panaši į išvardintus, tikrai tikrai, buvo tokie Veliuona ir Dubingiai, tikrai yra Nomeda, yra Siesta (berods, Vilniaus Pergalės), su kokosais, lietuviška. viskas, ką išvardinau, yra paprastoje maximoje. na, gyvenimas keičiasi, žinoma, gal ir gaila, man taip pat daugelio dalykų iš jaukios praeities…

  18. Dalia parašė:

    Mielieji mano yra nuostabių lietuviškų saldainių. Tik jūs ieškokite ne dideliuose prekybos centruose, o firminėse parduotuvėse. Kas nori prisiminti tikro gero šokolado skonį, kuris net Belgijoje gavo šiemet parodoje medalį…
    Nepatingėkite ir apsilankykite, nes aš visai neseniai buvau ir spirgu iš susijaudinimo kiek daug sužinojau, kiek daug prisiragavau ir prisipirkau gero šokolado dovanom:
    http://www.sokoladomuziejus.lt/
    Vaikam yra tikrai puikių alternatyvų… O liofilizuotos uogos su šokoladu, o želė saldainiai su uogomis, o Meškiukas rudnosiukas…
    http://ruta.lt/produktai/saldainiai

  19. Gintare parašė:

    Kadangi gyvenu Šiauliuose, mums tokios problemėlės dėl šokoladukų nekyla..Nulekiame į Rūtos firminę parduotuvėlę, o ten gali ir vieną norimą saldainį nusipirkti…Visada švieži, kokybiški šokoladukai,saldainiai… Vaikai pusvalandį žiūri į vitriną ir renkasi po keletą paragavimui. Vien jau nuo kvapo laimingas išeini…

  20. Simona parašė:

    Puikiau visi aprašyti. Dar paminėčiau raudonaja kepuraite. As tik už peticiją , kad mažieji šokoladukai gryštu į lentynas 🙂

  21. Gabija parašė:

    Užaugau su „TIKO“. Net dabar atsimenu tą skonį…

  22. Agne parašė:

    Mmmm… Veliuona. Vis dar pamenu, kai po pamokų grįždama namo mažutį šokoladuką pirkdavau. Vis dar ieškau skanaus paukščių pieno, kiek esu ragavusi, niekas skoniu neprilygsta senąjam skaniąjam paikščių pienui. Dabar norėdama pasinerti į nuostalgijas, perku mažą šokoladuką Pupa.

  23. Neringa parašė:

    Atsimenu, būdavo tokie pieniški pailgi, įdubusių kvadratukų formos, šokoladukai su trupintais vafliais, geltona pakuotė su smulkiom raudonom aguonom ar panašiai, nebepamenu pavadinimo 🙂 O dabartės visi “senieji“ saldainiai yra tik kopija su šlykščiais šokolado pakaitalais, gerojo skonio ne ką belikę.

  24. inga parašė:

    Jus apraudat sokoladukus,o as Vilniaus centre buvusia parduotuve SVAJONE,kaip galima buvo tokios parduotuves patalpas atiduoti makdonaldui,juk istisos kartos su ja uzaugo,nuo saldainiu lietuvisku akys vaikams raibo,o kaip buvo galima panaikinti Pamenkalnio gatveje NYKSTUKO vaiku kavine,juk mes nebegalejom nuvesti savo vaiku i ten ir papasakoti kaip mus mazus i ten vede…….jus isivaizduojat nusivedi anukus ir pasakoji,kad sitoje kavineje valge tavo maza mama ir mociute ir senelis…..tai tokia saldi ir miela kartu atmintis

  25. Natali parašė:

    Pritariu Daliai, kuri sako, kad yra nuostabiu lietuvisku saldainiu 🙂
    Saldainiu fabrikas Ruta gamina tikrai nuostabaus skonio saldainius… 🙂
    http://ruta.lt/produktai/saldainiai
    Saldainiu fabrikas Pergale taip pat neatsilieka… mano vaikai megsta Sunny day,Pergale souffle- svelnaus pieno skonio saldainiai… man patinka saldainiai Vilnius, Pergale creamy, Voveraite ir daugelis kitu… 🙂
    http://www.pergale.lt/lt/category/naujienos/

  26. Jurgita parašė:

    Dar vienas geras šokoladukas būdavo – KARAVANAS, ryškiai geltonu vidum. UŽ tokį būčiau galėjusi daug ką paaukoti. O tas pieninis su riešutais kur kažkas rašė – mano prisiminimuose jis ĄŽUOLYNAS, bet galbūt ir klystu. Koks dar belgiškas šokolas, jūs juokaujate – saldu ir tiek 🙂

  27. Indre parašė:

    Labai labai gaila! Miela Beata, tikiuosi neklystu ir kvepia nauju Jūsų projektu!

    • Beata Nicholson parašė:

      Baikite, Indre, jokio projekto, nėra, vienintelis projektas yra toks, kad man nu labai labai gaila kad nėra tu šokoladukų, kokius 8 metus jau gaila, bet tik dabar parašiau apie tai…. manau kad nesu pakankamai didelė projektuotoja, kad galėčiau atgaivinti juos…O gal reikėtų? Gal kas nors pasiryžtų???
      ehh Veliuona…Eh Dubingiai…. pasiilgstu jūsų

  28. Jurgita parašė:

    Aš irgi labiausiai pasiilgau Fortūnos bei Dubingių

  29. Tomas parašė:

    Įtartinai netrukus atsirado „Veliuonos“ saldainiai vėl 🙂 gražus marketingo ėjimas?

  30. Aušra parašė:

    Jei čia berašant sugrąžino Veluoną, tai būkit geri, sugrąžinkite Subatėlę. Nerealus, išskirtinis, gal kiek mažiau paplitęs saldainis buvo. Oj kaip pasiilgau

Palikite komentarą



Mūsų draugai:
Visos teisės priklauso Beatai Nicholson. | Pagaminta beLEDO.