Lina parašė:

Konkurso „gaminu su vaiku“ nugaletoju taip ir nesulaukeme 🙁 gaila ne nelaimeto prizo, bet tiesiog demesio/pagarbos dalyviams. Sekeme konkursa, turejome favoritus, bet finalo tikrai truko.

Mama Ieva parašė:

Rytoj bus 1 metai ir 3 mėnesiai kaip esu naujai „iškepta“ mamytė, tad natūralu, kad į vaikų gimtadienių ir švenčių rengimo sūkurį nėriau staigiai ir tikrai stačia galva 🙂 Tiesa, turėjau patirties rengdama įmonės šventes, kur taip pat būdavo atskiros skiltys mažiesiems, o saldumynų gaminimas dar nuo mokyklos laikų buvo mano didžiausia silpnybė 🙂 Taigi jau surengiau mažosios Krikštynas, pirmojo gimtadienio šventę (galvoje jau kirba mintys ir apie antrąjį gimtadienį…:)), bei krikštasūnio labai meiliai paprašyta (po mažosios šventės) ir krikštasūnio visai neseniai vykusį 9 metų gimtadienį.
Visos šventės vyko pas senelius namuose, kur tilpo ir suaugę ir maži.. Bet apie viską iš pradžių..
Krikštynos lyginant su gimtadieniu buvo minimalesnės kūrybine prasme, nes joms ruoštis turėjau mažiausiai laiko (mažylei dar nebuvo nė trijų mėnesių), tačiau pasitelkus į pagalbą krikšto mamą, kuri paruošė šventines dekoracijas (drugelių girliandą), pati galėjau skirti daugiau laiko šventės akimirkų įamžinimo klausimams. Paruošiau svečių pažadus mažajai (kiekvienam svečiui atskirai), po jais kiekvienas pasirašė. Po vieną palikau dukrytei, kad paaugusi galėtų kontroliuoti pažadų įgyvendinimą 🙂 Taip pat pasirūpinau dovanomis seneliams ir krikšto tėveliams. Dėdė ir tetulyte paruošė labai gražias vandens lelijas-servetėles, kurios labai papuošė šventę..
Pirmasis gimtadienis buvo pavadintas Katinėlių puota. Pakvietimus ruošiau pati ir įteikiau juos dar gerokai prieš šventę – likus mėnesiui iki gimtadienio, kad sumažinčiau galimai nedalyvaujančiųjų skaičių – t.y. apribojau kiekvieno tos dienos planus 🙂 Buvo kviečiami katinėliai – taigi kostiumus ruošėmės visi (suaugusieji, tiesa, apsiribojo katinėlių ausytėmis). Kambarį puošėme katiniškais ir ne tik balionais, pom-pom burbulais – šįkart puošti pagelbėjo teta 🙂 Pagaminau ir girliandą su informacija apie vykstančią puotą! Vienkartinius stalo indus užsakinėjau specializuotoje internetinėje parduotuvėje „Party Inbox“, tačiau pati papildomai dekoravau puodelius ir kepuraites mažiesiems mažylei tuo metu geriausias emocijas kėlusiais dviejų katinėlių lipdukais (taip pat pačios pasigamintais iš anksto), šiaudelius ir smeigtukus taip pat gaminau pati. Nors svečiai buvo įspėti pasipuošti katiniškai, bet jiems dar papildomai buvo pagaminti skiriamieji šventės ženklai – lipdukai su katinėlių puotos katinėlių atvaizdais. Daugiausia mano laiko atėmė didžiojo prisiminimo dukrytei ruošimas – fotoalbumas, kuriame užfiksuotas beveik visas dukrytes metukų gyvenimas (sakau beveik visas, nes buvo keletas dienų, kada jos nenufotografavau:)), taigi ruošiau fotonuotraukas, dėliojau koliažus, rašiau šalia nuotraukų svarbiausius tos dienos mažosios pasiekimus (pirmoji šypsena, pirmasis dantukas ir t.t.) ir visa tai sutilpo į vieną didelį didelį albumą, pavadintą „365 Viltutės dienos“. Kitas mano „didysis“ laikas kaip jau minėjau buvo skirtas dekoracijų ruošimui, ir dar – smagiesiems žaidimams! Jų buvo keturi – vienas jų pagal nurodymus lenktyniaujant atrinkti ir ant skalbinių virvės sukabinti nurodomus dukrytes drabužėlius (tarkim surandame baltas kojinytes) – o tarp reikiamų atrinkti patikėkite buvo visa šūsnis drabužių „ne į temą“. Kitas žaidimas – į pintinę mėtyti skalbinių segtukus – kas sumes daugiau (buvo duodama kiekvienam po 10 vnt.), taip pat žaidimas su balionais – labai paprastas, tiesiog susprogdinę balioną (dekoruotą šypsenėle – kiekvieną – skirtinga) vaikai viduje rado po prizą 🙂 Vakaro vinis (dar pačioje pradžioje) buvo gimtadienio viktorina, kurią sudarė 20 klausimų apie Viltutę – o jie – patys įvairiausi, nuo „koks dabar Viltutės svoris, ūgis?“, „kiek dantukų turi mažoji?“ iki „kiek daugiausiai košės yra suvalgiusi Viltutė?“. Buvo smagu! Juolab, kad prizai atitiko atsakymus – tarkim atsakymui į klausimą apie ūgį buvo paruoštas prizas – liniuotė o atsakymui apie dantis guminukas „žandikaulis“ iš „Saldūs Majai“.. Tortą, kaip ir Krikštynoms užsakinėjome, tačiau kitais saldumynais rūpinausi pati.. Pagal tradicinį „Biskvitinių grybukų“ receptą kepiau popsiukus, puošiau juos kaip katinėlius, priekyje dėliojau popsiukus su šokoladinėmis raidėmis „Viltutei 1!”, pagal internete aptiktą „Kankorėžiukių“ receptą formavau mažyčius rutuliukus, talpius mažųjų rankytėms. Taip pat ruošiau ir karamelinius rutuliukus – triufeliukus, kokosinius sausainiukus (naudojau ir spalvotas kokoso drožles!). Stalą puošė ir keksiukai – katinėlių galvytės (puošybos idėją aptikau „Mamos žurnale“). Šalia torto įkurdinau naminiu „Rududu“ perteptą vaflinį torčiuką – katinėlio galvą (tokios formos vaflių lakštų aptikau „Assorti“ internetinėje parduotuvėje). Į kokteilines subėriau spalvotus žirniukus-šokoladinius saldainiukus ir į kiekvieną kokteilinę įsmeigiau po šiaudelį… O kadangi šventė sutapo su Velykų švente, paruošiau ir želė kiaušinius su vaisiais viduje ir be jų. Užkandžiams specialiai mažiesiems buvo skirti vynuogių vėrinukai su braške viršuje ir pik-nik sūrio-kivio-vynuogės vėrinukai bei mažyčiai sumuštinukai su formine duonele, lydytu sūriu ir iš kumpelio sausainių formų pagalba išpjaustytomis įvairiomis figūrėlėmis. Suaugusiuosius džiugino močiutės paruoštos vaišes… Išeinantys mažieji buvo palydėti specialiai jiems sukurtomis dovanėlėmis (saldžiomis su Viltutės nuotrauka viduje) su padėka už dalyvavimą. Manau tai svarbi mažųjų pagerbimo dalis, nes be jų taip pat nebūtų gimtadienio, o dorojant turinį tikiu jie prisiminė ir šventines akimirkas.. Suaugusieji gavo dovanėles – nuotraukas, močiutės – nuotraukas su kiekvieno mėnesio mažylės foto-koliažu, krikšto tėveliai gavo dar ir atskiras dovanėles.
9-tasis krikštasūnio gimtadienis vyko Japonijos tema. Kaip ir Katinėlių puotai, šiam gimtadieniui taip pat ruošiau kvietimus su In-Jan simboliu ir Japonijos vėliava viduje. Tiesa, kvietimus čia dalijome likus dviems savaitėms iki šventės. Indais taip pat „rūpinomės“ pasitelkę „Party Inbox“ pagalbą. Šiaudelius ir smeigtukus gaminau pati – tai buvo In-Jan simbolio, Japonijos vėliavos, Japonijos žemėlapio ir Japoniškų hieroglifų deriniai. Dominavo raudona, balta ir juoda spalvos.. Kostiumai buvo įspūdingi – tetos – geišos, tėtis kamikadzė :), mažieji – ninzės (jubiliatas – pati didžiausia nindzė :)). Puošyba rūpinosi jubiliato mamytė – puošė kambarį juodais-baltais-raudonais balionais ir „vėduokliniais“ kamuoliais. Saldų stalą papildomai papuošėme geišų vėduoklėmis. Pasitarusi su jubiliatu, paruošiau nedideles dovanėles tėveliams, ir rinkinukus – dovanėles mažiesiems svečiams Japonijos tema (smeigtukai – Japonijos vėliavėlės, „Geiša“ saldainiai ir šokoladas, jubiliato mėgstamiausi saldainiai „Merci“ ir „Mamos žurnale“ atrastas naminio modalino receptas, pagal kurį paruošti medaliai su „In-Jan“ simboliu (juos davėme ir suaugusiems svečiams). Didįjį tortą gimtadieniui šįkart ryžausi gaminti pati (patį tikriausią su pastilažu ir dekoracijomis). Dekoravau „In-Jan“ simboliu – viršų ir Japonijos vėliavomis – šonus. Vidus buvo puraus šokoladinio torčiuko, atrasto „Moters“ el. žurnalo receptų skiltyje improvizacija, virtusi ne šokoladiniu biskvitu, pertepimas – maskarponinio kremo, viduje daug daug naminių guminukų „a lia meškiukų“, viršus prieš pastiliažą padengtas rafaelo torto kremu (tik be kokosų).. Taip pat neapsėjome be popsiukų – taip pat su užrašu priekyje, popsiukų – „In-Jan“ simbolių ir Japonijos vėliavų, ruoštų iš likusios pastilažo masės. Dar ruošiau naminę vyšnių žėlė ir močiutes abstulbinusius „naminius ledus per 5 minutes“ 🙂 Išmėginau ir kepto tinginio receptą, su bananais, apelsinu, cinamonu ir maskarpone, jį dekoravau vėliavėlėmis-smeigtukais. O torto papėdėje įkurdinau pačios pagaminto „Rududu“ pertepimu pagardintus vaflius – Japonijos vėliavas bei „In-Jan“ simbolius. Žaidimų jubiliatas pasiprašė penkių – trys jų buvo skirti ir suaugusiesiems, du, pamačius mažųjų azartą, buvo perkvalifikuoti į mažųjų su dvigubu turu 🙂 Apie pastaruosius – vienas jų – išrūšiuoti laukinių ir plikytų ryžių mišinį – į baltą vienkartinę lėkštę dedant plikytus ryžius, į juodą – laukinius; antroji – su suši lazdelėmis kuo greičiau suvalgyti penkis kukurūzus 🙂 Suaugusieji žaidė užstalės žaidimą, kur reikėjo paeiliui kartoti „In-Jan-Japonija“, kol teliko vienas laimėtojas; kitas žaidimas – pasakyti už ką kiekvienas myli ir gerbia jubiliatą – originaliausią atsakymą apdovanojo pats jubiliatas. Taip pat buvo viktorina su 20 klausimų apie jubiliatą – apie jo pomėgius, mėgstamiausiais pamokas, mėgstamiausius saldumynus, gėrimus ir t.t. Ir žinoma su prizais atitinkančiais atsakymus – šįkart atsakymui apie ūgį parduotuvėje „Saldūs Majai“ pavyko atrasti tikrą guminuką-liniuotę! Žaidimas – prisiminimas buvo apie jubiliato svajones: kelias dienas prieš gimtadienį paprašiau jo išvardinti svajones (tiek, kiek buvo numatyta svečių), ant puošnių pasiruoštų In-Jan lapelių surašiau po vieną svajonę, o išsitraukę ją svečiai turėjo pasakyti kaip prisidės prie šios svajonės įgyvendinimo. Viską surašiau ant iš anksto pasiruošto lapo ir atidaviau jubiliato mamai saugiam patalpinimui – manau jam bus įdomu kažkada paskaityti savo 9-mečio svajones.. 🙂 O jos tikrai įspūdingos – „noriu turėti atominį ginklą“, „noriu būti nemirtingu“, „noriu nesenti“..
Taigi mano ruošti gimtadieniai jau įgavo tendenciją turėti kažką išliekančio.. Po prisiminimą, kurį bus miela parodyti mažąjam po n metų (o gal tarkim per 18-tą gimtadienį).. Žadu laikytis šios tendencijos, nes manau svarbu tiek ir užfiksuotos tos dienos akimirkos, tiek ir tų dienų mintys.. Aš už įdomius, kūrybingus, tikrus vaikų gimtadienius – tokius, kurie pildo jų svajones, kuriuos jie prisimena vėl ir vėl, kurie džiugina ne tik mažuosius, bet ir jų svečius, kurie stebina, jaudina, palieka gražų prisiminimą, norą tobulėti sulig kiekvienu naujų gimtadieniu!
O mes, mamos, tiesiog.. būkim kūrybingos.. 🙂 Bemiegių naktų mūsų lagamine juk vis tiek bus.. 🙂

Indre parašė:

Sveiki! Imanoma rezervuoti i jusu vietele svesti gimtadieni Liepos 21d? Kiek kainuoja nuoma ir vaises? Kiek zmoniu galioja?Koks meniu?
Aciu Jums!