8241
Beatos virtuvė

Sveiki, aš esu Pieno Banko Ambasadorė arba apie mamos pieno centrą jo veiklą ir iššūkius

(15)

Sveiki, aš esu Donorinio Motinos Pieno Santaros klinikose ambasadorė, man net pavyko būti donore, įsivaizduojat? Tai yra tiesiog pasiekimas ir dalykas, kuriuo didžiuojuos LABAI. Na, nedaug ten to pieno nuvežiau, bet mamos, kurios maitino savo vaikus, žino, kokios aukso vertės yra tas pienas – kiekvienas lašas yra svarbus. Todėl visos tos moterys, kurios per metus prisidėjo savo gyvybės eleksyru prie Pieno Banko Veiklos, yra vertos pagyrimo ir padėkos.

Žinot, kada gyventi gera? Tada, kai žinai, kad tu esi ne vienas. Tada, kai tu turi tą palaikymo ratą aplink save. Man daug maloniau gyventi, kai žinau, kad aplink yra daug žmonių, kurie linkę suprasti, padėti ir palaikyti vienas kitą, o ne vertinti ar ignoruoti. Tai, kad mes Lietuvoje turime tokį banką, visų pirma, neša ženklią ekonominę naudą, nes, tiesiog, visi kūdikiai, kurie būna Santaros klinikoje, pasveiksta greičiau arba nesuserga dar labiau. Todėl galime sakyti, kad valstybė sutaupo. Bet dar svarbiau, kad mes gyvename visuomenėje, kuri yra sąmoninga, joje gyvenantys žmonės rūpinasi vieni kitais ir jei turi kažką gero – jie linkę tuo pasidalinti. Va, štai taip.

Pieno bankas yra grynas gėris. Gėris vaikams ir gėris mamoms, nes jos taip gali pajusti vienybę, bendruomeniškumą. Laimė yra ne imti, laimė yra dalintis. Taigi, jei nesate girdėję apie pieno banką, išgirskite  – jis toks yra, veikia jau daugiau nei metus ir jūs galite tapti jo donore.

Nesuskaičiuoju, kiek nuotraukų esu pasidariusi sau atsiminimui maitindama Hariuką. Bet vis galvojau, kad reikėtų įdėti į tinklus, taip paprominti žindymą. Bet neišdrįsau, nei karto. Ne dėl to, kad būčiau labai bailė ar labai bijočiau parodyti savo, paprastai šnekant, papus, bet dėl to, kad man svarbiausias dalykas gyvenime yra mano gera vidinė pusiausvyra, o kiekvienas pernelyg ribinis išstojimas gali suėsti nemažai sveikatos. Kai prasideda visoks facebukinis  puolimas, lojimas ir auklėjimas apie vieną ar kitą dalyką, ne visiems pasiseka, kad kaip nuo žąsies vanduo nubėgtų… Todėl aš kartais vengiu, na, dažniausiai vengiu, nes labai myliu ir saugau save. Visada savęs paklausiu, ar man tikrai reikia?

(čia pertraukėlė Kalėdinio žurnalo fotosesijos, kur ir Hariukas buvo ir gražiai visaip pozavo kaip nykštukas, fotografavome, Vaikų Fotostudijoje pas nuostabią fotografę Jūrate, iš ten beje ir pirmoji Hariuko nuotrauka ) o aš pusiau nuoga, nes suknelės nėra tinkamiausi rūbai žindymui)

Aš džiaugiuosi, kad man sekėsi maitinti savo vaikus pačiai. Tiesa, pasakysiu taip – su kiekvienu vaiku vis geriau ir vis ilgiau. Bet vis tik aš niekada netapsiu žindymo konsultante ir visada žinojau, kad nei vieno vaiko nemaitinsiu ilgiau nei metus. Kodėl, nežinau. Tiesiog, su Izabele atsitiko natūraliai, nes aš gal per daug laksčiau (nors nedirbau, bet šiaip). Ji labai greitai priprato prie butelio ir nebenorėjo vargti su tuo mamos pieno centru, prie kurio tenka truputį paplušėti…Vis gi ten ne tokia pieno upė, kokia bėga iš butelioko, ha ha. Puikiai atsimenu, kad buvau truputį nelaiminga, kai ji tiesiog atsisakė imti krūtį  ir viskas baigėsi.  Aš visada maniau ir manau, ir tai, beje, patvirtina ir mokslas bei rimti tyrimai, kad motinos emocinė būsena yra tiesiogiai svarbi vaiko emocinei būsenai ir vystymuisi. Taip pat aš visada norėjau, kad mano vaikai mokėtų gerti iš butelio, todėl nuo kokių keturių – šešių savaičių pradėdavau naudoti pieno pompą ir leisti Tomui pasireikšti vakarinių maitinimų metu. Mama irgi yra žmogus. Nors būti savo kūdikio įkaitu yra labai malonu, bet taip pat svarbu ir išsimiegoti, ir galėti išeiti iš namų nors keletui valandų ne tik grožio procedūroms, susitikimams su draugėmis ar kultūrai, bet ir tiesiog, šiaip sau. Todėl mano vaikai mokėjo gerti iš butelio. Ai, tiesa, buvo vienas kartas, kai Tomas man paskambino panikoje, o Jurgis buvo kokių keturių mėnesių ir atidaręs kakarynę atsisakė gerti iš buteliuko. Tą kartą buvo rugpjūtis, o aš sėdėjau su draugėmis lauko kavinėje Notting Hille. Tokias akimirkas atsimeni visam gyvenimui, nes į tave trenkia žaibas ir tu, kaip pasakoj, suakmenėji: mano vaikas nelaimingas, mano vaikas alkanas. Pasijauti labai, labai baisiai ir turi varyti namo… Jurgis, beje, mano pieno centru buvo labiau susižavėjęs ir maitinau jį iki kokių dešimties mėnesių. Paskui taip ryškiai atsimenu tą jausmą, kai nustojau.  Atrodė, lyg pasikeičiau, lyg mano kūnas tapo kažkoks kitoks – aš vėl tapau moterimi, ne tik mama. Tapau sau kažkokia kitokia ir pajutau, tikrai pajutau, tarsi kokį vidinį palengvėjimą. Baigėsi sakinys, padėjau tašką. Vėl grįžau į save.

(čia mes su Hariuku Kalėdinio žurnalo fotosesijoje)

Su Hariuku iš viso viskas buvo kaip sviestu patepta, lengva ir paprasta, jis net ir per naktį pradėjo miegoti tik mano pienu maitinamas. Aš turiu įtarimą, kad gaminu gana riebų pieną, ha ha, kaip kokia Jersio salų karvulė (tos pasižymi riebiu pienu).  Man buvo LABAI malonu, gera ir paprasta jį maitinti. Negalėčiau sugalvoti paprastesnio būdo maitinti savo vaiką, nes esi laisva ir gali visur su juo varyti, viską daryt ir visada turi jam ką pasiūlyti. Na, tiesa, buvo gal du kartai, kai dėl nepaaiškinamų priežasčių jis nenorėjo papulių. Gal buvo ne nuotaikoj, ha ha ha.

Paskui vėl viskas atsitiko kaip atsitiko – man reikėjo daugiau laiko darbuose. Pradžioje atvykdavo į filmavimus pasimaitinti, o paskui Tomas jam paslaugiai mišinį ėmė siūlyti. Ir tas susidomėjimas mamos pieno centru po truputį mažėjo. Man nebuvo taip paprasta, nes man labai patiko Hariuką maitinti. Tas intymumas tarp tavęs ir kūdikio, ir tas patogumas… Žodžiu, man nesinorėjo kažkaip taip bac ir baigti. Bet po poros mėnesių tai atėjo natūraliai, nes apetitas jau buvo didesnis ir vien tik mano pieno neužtekdavo. Ir šiaip, atėjo laikas ir viskas baigėsi, be dramų, paprastai, natūraliai. Hariukui buvo likę mėnuo su trupučiu iki vieneto.

Galima daug apie tai kalbėti, bet aš norėjau pasakyti vieną svarbų dalyką: taip, mes žinome, kad žindymas yra stebuklas ir mamos pienas geriausias maistas. Tai geriausia pradžia kūdikiui dėl daugelio dalykų – sveikata, imunitetas ir panašiai. Bet yra pilna moterų ir vaikų, kuriems ne taip paprastai viskas einasi. Yra vaikų, kurie gimsta gerokai per anksti ar suserga, o ir ne visoms patinka arba pavyksta pagaminti pieno upes.  Kai kurios su ašaromis ir skausmais bando, o joms vis tik neišeina. Vaikas alkanas, mama nelaiminga – visi baisiame strese. Todėl mamos, kurios maitinote ir maitinate ilgai, ir tos mamos, kurios negalėjote ar nenorėjote, jūs nesate blogesnės mamos, nes mama ir jos gebėjimas sukurti naują gyvybę jau savaime yra stebuklas,  pasiekimas ir didelis darbas.

Todėl chill, viskas gerai – tu esi pati geriausia mama, nors maitinai tik du mėnesius, o gal tik tris savaites… Taip, mamos pienas yra geriausias pienas kūdikiui, bet ne vienintelis. Palaikykite viena kitą, palaikykite donorinio pieno banko veiklą arba, kaip sakė mano viena draugė: „Kai tampi mama, tai ta mamystė tampa kažkokia tinklinė, nes tau rūpi ne tik savo, o visi vaikai…”.

 

Print Friendly, PDF & Email
Dalinkis:
Komentarai (15)
Komentarai
  1. Toma parašė:

    Neįsižeiskite, bet ne kokia Jūs Ambasadorė su tokiu savo žindymu ir žiniomis. Geriau nepublikuotumėte tokiú tekstú. Liūdna:(

  2. ginta parašė:

    Zinokit nusivyliau jumis.. ir ne as viena.. daug moteru jumis nusivyle.. Pieno banko ambasadores cia kalba? Neturiu ka pasakyt.. daug metu jus buvot viena megstamiausiu tv moteru.. iki dabar.. Kaip ambasadore turetumete zinot, kad pats kudikis iki 1metu mp neatsisako.. neklaidinkit mamu.. ir buteliukai nera palankus sekmingam zindymui.. pasijautete pagaliau moteris, nustojus zindyti? O kas jautetes tada? Ir kaip dabar jaustis tom, kurios zindo metus ir ilgiau.. Jus zinojot visada, kad nezindysit ilgiau metu… o zinojot ka nors apie PSO rekomendacija zindyt iki 2metu ir kodel taip rekomenduoja.. man idomu kokiais kriterijais remiant jus isrinko Ambasadore.. neverta jus sio titulo.. labai atsiprasau..

  3. Rita parašė:

    Tikslas kilnus ir labai sveikintinas 🙂
    Tačiau pati šiuo metu būdama žindanti mama negaliu nepastebėti, kad yra kitas mamas klaidinančios informacijos apie žindymą.. Ir dėl to gali atsirasti būsimų mamų, kurios nežindys savo vaikučių, nes pasidarys klaidingas išvadas.. Labai gaila.
    Bet kuriuo atveju, iniciatyva labai teigiama ir reikalinga

  4. Kristina parašė:

    Labai klaidinantis straipsnis ir del zindymo ir del buteliuko. O tas nustojau zindyti-tapau moterim isvis apsurdas kazkoks. Jus apie zindyma perskaitykute Vitkausko knyga, neklaidinkute viesai kitu mamu, pienas nebuna nei liesas nei riebus, jis niekada nedingsta ir vaikas pats neatsisako tokiam amziuje!!! Buteliukas sukelia kruties streika. Nesamoningas straipsnis…fuj.

  5. Salomėja parašė:

    Ot moterys, na nebūkite tokios zanūdos! Beata yra kur kas tikresnė ambasasorė su šiuo teigiamu tekstu apie žindymą, nei jūs prie kiekvienos klaidos besikabinėjančios.

  6. Kita mama parašė:

    Labai geras straipsnis,moterys nenupulkime nuo proto,žindymas ar jo atsisakymas yra taip pat kiekvienos moters pasirinkimas ir jeigu Beata pasirinko tiek laiko žindyti tai jos apsisprendimas,lygiai toks pats kaip kitų mamų žindyti ilgiau ar trumpiau,beja kaip ambasadorės veikla nėra savo vaiko žindyti kuo ilgiau,o kaip ganėtinai žinomam žmogui parodyti mums kad gali būti visaip:) :)kiekviena juk pati nusprendžia kaip geriausia jos vaikui!

  7. Karolina parašė:

    Beata, šaunu, kad kalbate ir dalijatės savo žindymo patirtimi. Savo sūnų žindžiau iki 1 m. 2 mėn. baigėsi viskas lengvai ir sklandžiai man grįžus prie intensyvesnio režimo. Labai suprantu tą aprašytą virsmą iš mamos į moterį aš tikrai jutau kažką panašaus 🙂 Mielos mamos, visos mes esame super ir kiekviena renkamės palankiausius sprendimus sau ir savo vaikui.

  8. Ugne parašė:

    Ačiū, puikus straipsnis! Dukrą nustojau žindyti sulaukus metų ir tikrai pritariu dėl nuostabaus sugrįžimo į jausmą esant moterimi! Sūnui dabar 10 mėnesių, ir po truputį jau irgi noriu pabaigti, nes jaučiuosi labai pririšta, net labiau morališkai nei fiziškai. Žindyti nuostabu, džiaugiuosi kad galiu tai daryti, bet laiko sau ir trupučio laisvės reikia kiekvienam žmogui. O mama irgi žmogus 🙂

  9. Danute parašė:

    Laba diena. Noriu paklausti apie maisto gamyba maitinanciai mamytei,gal receptu skilti turite? norisi sveiko,kad pilvuko nepustu mazutei ir skanaus

  10. Silvija parašė:

    Jei paieskotumete senesniuose Beatos irasuose,pamatytumet,kad Beata Vitkausko knyga skaite.As irgi skaiciau ir buvau taip pat persiemusi Vitkausko kategoriskumu,taciau mano patirtis,o veliau ir perskaityti straipsniai parode,kad Vitkauskas ne viska parase.Jis teigia,kad del anomaliju negali zindyti 2 proc moteru. As savo vyresneli issimtinai tik zindziau,miegojau kartu,tiesa sakant 4 men is pizamoa negalejau islist,nes vaikui nuolat reikejo kruties,pas gydytoja kai reikdavo,buvo kazkoks kosmaras,nes vaikas ne prie kruties… Ir budamas pilnu 4 men jis tesvere 5,6 kg nors gime 4,3kg.Vaika prie kruties tikrai dejau teisingai,nes nezinau,kas tai reiskia nugrauzti speneliai. Ir tik po 7 metu perskaiciau Egles Morkunienes straipsmi,gimus 2 vaikui,kad 10 proc moteru gamina piena,taciau nepakankamai..Todel 2 maitinau krutimi ir primaitinau misinuku.Naudojau visa ta laika avent natural (1) buteliuka, taciau is paciu pradziu su svirkstuku,kad nebutu per stiprus tekejimas ir vaikas neatsisakytu kruties.Turiu pasakyt,kad avent natural tinkamai istacius kudikis tikrai gali traukti tokiu paciu principu kaip is kruties.Pabaigai,kad neuzmetytumet akmenimis,jauneliui mano 1 metukai,misinukas jau nereikalingas,liko tik zindymas ir iprastas maistas,o vyresneli ismaitinau iki 3 metu,nors primaitinima pradejau nuo 4 men del prastai augancio svorio. Abu mano vaikiukai buvo ir yra sveiki,tik gailiuosi,kad rizikavau vyresnelio sveikata per klaidingas zinias ir isitikinimus.Istvermes zindancioms mamytems,kurioms ne taip sklandziai viskas klojasi ir sekmes visoms.O Beata man ambasadore,nes dovanojo savo MP ne tik suneliui,bet ir kitiems kudikeliams,kuriems labai reikia.

  11. inga parašė:

    esu dvieju suaugusiu dukru mama ir galiu pasakyti,kad pienas buna tikrai riebus ir liesas,kai po gimdymo sveri 48 kg.o riebiai valgyti negali,del sveikatos problemu,pienelis buna balintas vandenelis ir vaikutis po maitinimo labai greitai pasijaucia alkanas,o pienas dingsta staiga per nakti,nors kudikeliui 2 menesiai,nes organizmas tiesiog save gelbsti, juo labiau kad buvo darytas cezaris,kuris truko 4 valandas,nes negalejo sustabdyti kraujavimo…koks gali buti pieno centras,jei pats esi vos gyvas…mielos moterys nereikia visko matuoti savo matu,aciu dievui,kad jusu gimdymai ir maitinimai buvo sklandus,ne visoms taip pasiseka…tuo metu Vilniaus gimdymo namu patologinio skyriaus vedeja buvo Baranauskiene,ji ne viena tokia kaip as isgelbejo nuo mirties ir nepaliko musu kudikeliu naslaiciais…ji man pasake tokius zodzius/ turi gyventi,nes labiausiai tavo vaikui riekia ne tavo pieno,ji gali pakeisti misiniais,o tavo meiles,kad augtu laimingas…dabar kada mano pirmagimei jau 34 suprantu kiek daug prasmes jos zodziuose,vaikui tiesiog reikalinga mama su pienu ar be nesvarbu

  12. Raimonda parašė:

    Dukrai jau 9metai,maitinau iki metų 3men,atpratint tik sunkoka,nes vaikui artumas pasidaro svarbiausias.Mamai taip pat.Dabar nesenai gimė kita dukryte,ir jau laukdamasi norejau ir tikejaus maitinti,kiek to pieno bus????Iki metų gerai būtų.Nes vitaminų gautų.Kadangi mėgstanti,pavalgyt,geriu vandeni kaip išprotėjusi:)
    Negražu kitiem,rėžt,tikus netikus kažkam,savo nuomones reikia pasilaikyt sau,nepatinka geriau visai nieko nesakyt.Kiekviena mama renkasi kaip ji nori,nori gimdyt -gimdo.Nori cezario , cezaris. Nori maitint-maitina,nori maitint,bet neskirta,nieko negali padaryt.O jai žmogui patogiau buteliukas,kad galėtų keliaut,išeit ar keliaut,renkasi buteliuką.
    Mes Lietuviai linkę kitą smerkt,taip kad….nestebina ir kitų komentarai…Žodžiu AŠ LAIMINGA,NES GALIU VAIKUI DUOTI NAUDINGO,PIENĄ.Žinoma,kaip minėjo Beata tas lakstymas,kai būni kažkur varžo:)Bet Žinai ,kad esi REIKALINGAS:)
    Linkiu visoms mamoms,kantrybės stiprybės ir džiaugsmo:)o svarbiausia būti reikalingai:)

  13. Valda parašė:

    „labiausiai tavo vaikui riekia ne tavo pieno,ji gali pakeisti misiniais,o tavo meiles,kad augtu laimingas…“ Pritariu visa širdimi, visu protu :)))

  14. Patarimai parašė:

    Buti reikalingu yra kiekvieno zmogaus prigimtinis poreikis. Mamyste bei zindymas ta reikalingumo jausma ispildo pilnai. Duodami savo vaikeliui tai, kas geriausia, ir savo poreiki patenkiname. Zinoma, tai nera lengva, ypatingai veiklioms moterims, taciau Beata puikus pavyzdys, kad viska galima suderinti ir jausti pilnatve

Palikite komentarą

Taip pat skaitykite:


Mūsų draugai:
Visos teisės priklauso Beatai Nicholson. | Pagaminta beLEDO.