8241
Beatos virtuvė

Supakuoti pietūs

(4)

Šiandien sulaukiau elektroninio laiško nuo Giedrės, iš Lietuvos radijo, puikiausios ryto laidos „Ryto garsai“. Klausia, ar nenorėčiau pasisakyti apie supakuotus pietus (packed lunch). Atleiskite, kad panaudojau tiesioginį vertinį iš anglų kalbos, bet tai kaip kitaip juos pavadinti: „pietūs, atsinešami į darbą“ turbūt reikėtų išsireikšti.

Aš, žinoma, sutikau pakalbėti, nes turiu pasakyti vieną kitą dalyką apie šį reikalą. Todėl rytoj aš kelsiuosi anksčiau, nei įprastai, gersiu kavą, save budinsiu ir kalbėsiu per „Ryto garsus“ apie supakuotus pietus. O dabar pasisakysiu apie tai čia, savo blog‘e, nes tema tikrai plati ir neišsemiama.

Čia, UK, supakuoti pietūs – natūralu, kasdieniška, visi įpratę prie jų. Na, o jei jau neatsineši iš namų, tai čia ant kiekvieno kampo gali nusipirkti sumuštinių, salotų, mišrainių, ko tik nori ir kiek nori. Žodžiu, lengvai transportuojamo maisto į valias. Išbėgai, nusipirkai, suvalgei darbe arba ant suoliuko (jei oras leidžia – dabar tai tik išprotėję arba drąsūs lauke ant suoliuko pietauja). Kai tuo tarpu, man rodos, Lietuvoje panaši situacija kaip ir su vandeniu iš krano. Jei prašai restorane vandens iš krano – esi kažkoks nesusipratėlis ir vargšas, tai turbūt taip pat ir valgydamas savo atsineštą maistą. Man jau kažkada senų senovėje kirbėjo klausimas: negi lietuviai tiek daug uždirba, kad kasdien sau gali leisti eiti valgyti į restoranus ir kavines vadinamųjų „dienos pietų“? Aš suprantu, kad pas mus sumuštinių kultas tikrai niekada neišvešės, kaip čia, Anglijoje. Bet aš tai esu visomis keturiomis UŽ iš namų atsineštus pietus. Arba bent jau lengvai nusiperkamus, lengvai transportuojamus ir nekainuojančius tiek, kiek restorano pietūs. Žinoma, čia ne tik kainos, bet ir skonio reikalas. Žinau žmonių, kurie pakęsti negali „dienos pietų“ ir arba visai nevalgo, arba pasitenkina kava ir jogurtu.

Dabar iš mano supakuotų pietų patirties. Štai kažkada mano gerbiamas vyras buvo užsikrėtęs namų pietų idėja. Pagautas įkvėpimo jis net buvo prisipirkęs visokių indelių gėrimams transportuoti, tai iš ryto susiplakdavo kokteilį būtiniausiai iš visokių vaisių.

Dabar mano dukra šeštadieniais eina į lietuvišką mokyklėlę, tai aš jai turiu padaryti supakuotus pietus. Ji visada prašo sumuštinio su žuvyte ir kukurūzais. Bet ne visada gauna, nes ne visada mama atsimena, kad reikia duonos ar kukurūzų nupirkti. Tai tada aš tiesiog darau kas pasitaiko, pvz., praėjusį šeštadienį greitai pakepiau vištos krūtinėlę, paskui ją sumaišiau su mažu šaukšteliu garstyčių ir majonezo, sumaišiau viską ir sudėjau į indelį kartu su mažais pomidorais. Puikūs pietūs. Transportuojamų mišrainių prisigalvoti galima visokių… Jei dirbčiau ofise, kas antrą dieną iš namų atsineščiau ir valgyčiau burokėlių ir tuno mišrainę. Ir niekas man negalėtų uždrausti atsinešti stiklainiuko šalto baklažanų troškinio, juo vaišinti bendradarbius (su juoda ar balta duona). Na o penktadienį, jei kieno nors gimtadienis ar šiaip puiki nuotaika, iškepčiau pyragėlį panašų į šitą, ant jo dėčiau, pavyzdžiui, cukinijas ir fetos sūrį. Arba pomidorų ir kumpio. Arba ko tik rasčiau šaldytuve. Galų gale, jei jau visai blogai, šaldytuvui blogai, tai ir kietai virtas kiaušinis arba pora – puiki išeitis.

Taigi nešiojamiems pietums daug darbo, vargo ir išmonės nereikia, tik truputėlį pagalvoti iš anksto, truputį pasiruošti ir turėti plastmasinių indelių į valias. Lengviausia, aišku, būtų neštis tai, ko liko nuo vakar. Bet ne visada lieka ir ne viskas tinkama… Štai pvz., jei gamintumėte kokį mėsišką patiekalą. Kaip antai vištą garstyčių ir medaus padaže ir jums liktų kokia šlaunelė. Tai kitą dieną ją – į indelį su saujele ryžių ir keliais griežinėliais pomidorų, agurkų ar salotos lapų. Puiki pietų mišrainė. Manau, mišrainės, sumuštiniai, suktinukai geriausi pretendentai į supakuotų pietų meniu, jei darbe nėra galimybių šildytis maisto. Nes jei darbe turite virtuvę, tai pasaulis jūsų delne. Nešatės, ką tik norite. Sriubos likučius. Troškinius. Bulvių košę. Čia jau niekas nesutrukdys. Tikrai ne menkiau tinka ir apkepai visokie: štai, pvz., varškės ir bananų, jei norisi saldžiau, arba bulvių, špinatų ir cukinijų – jei saldumynai visai netraukia, o norisi bulvių ir daržovių. Šitie skanu ir šalti, ir pašildyti. Kas liko iš vakaro, supakuojate į dėžutę, į šaldytuvą ir viskas.

Nežinau, kaip jums, bet man bangom gyvenime užeina, kad nėra nieko skaniau nei varškė su jogurtu, o jei dar ant viršaus granolos saują – rojus, o ne pietūs.

O pabaigai – prieš keletą dienų kepta ir šį įrašą iliustruojanti lašiša.

Print Friendly
Dalinkis:
Komentarai (4)
Komentarai
  1. :) parašė:

    Na cia Beata, kaip kokia rupestinga tetule, pamoko ne tik apie virtuve, bet ir apie gyvenima 😀

  2. […] ta proga kokį balių reikės suruošti??? Pagyvensim pamatysim, o štai čia jau esu kalbėjusi supakuotų pietų tema, bet tikrai dar truputi apie tai nepakenks. Aš kartais turiu prisipažinti norėčiau, kad man kas […]

  3. Z.d. parašė:

    Darbas baigiasi penkta, namie septinta. is visu pusiu – mama, mamyte, brangioji… apie vienuolikta visi paguldyti, pamigdyti… neturiu as sveikatos tu pietu pasidaryt`:D

Palikite komentarą



Mūsų draugai:
Visos teisės priklauso Beatai Nicholson. | Pagaminta beLEDO.