8241
Beatos virtuvė

Skaniausia vasaros žuvis

(0)

Tu man didžiausia žuvis – skamba man ausyse mūsų nacionalinio dainininko Marijono daina. Tai va, aš jums padainuosiu: tu mano skaniausia žuvis, o mieloji plekšne.

Nemėgstam mes lietuviai žuvies, nevalgome, nemokame jos paruošti ir tikrai ja mėgautis. Silkė tai silkė, na gerai, dar lašiša, na gerai, dar karpis, bet šiaip, bendrai paėmus, žuvies nevertiname, nemėgstame ir nesuprantame. Kitaip tariant, visada dešra laimi prieš žuvį. Dar šiek tiek tvarko statistiką jau mano minėta silkė, tada gal dar kokia šaldyta jūrinė lydeka su paskrudintu karpiu, ir vasarą dar šiek tiek žuvies frontą laiko rūkyta žuvis, štai ir viskas. Kažkaip aš taip liūdnai, man nebūdingai pradėjau. Niekada nepamiršiu, kokią tobulą laidą buvome padarę iš Rusnės, apie žuvį – tiek gerų receptų ir ką? Reitingas mažesnis nei eilinės laidos ir niekaip nenugalės tortų karalienės.

O dabar norėčiau papasakoti apie pačią skaniausią šios vasaros žuvį. Beje, ir praėjusios ir šios vasaros skaniausia žuvis buvo iš Baltijos, čia pat ištraukta ir iškepta. Mano vasaros žurnale pilni puslapiai vasariškų pabėgimų ir žuvienės, tada mes Papėje turėjome neregėtą sėkmę, nes ištraukus tinklus, jie knibždėjo žuvimi. Ir nėra gyvenime didesnio delikateso nei čia pat, ant žarijų iškepta žuvis. Lygiai tokia pat sėkmė man nusišypsojo Nidoje. Kai žvejai ištraukė tądien tinklus, mes buvom ten, pliaže, prie jau besiniaukstančio dangaus. Iki tol jūra neįsileido ir bangavo. O tą dieną ištraukti tinklai buvo dosnūs. Reikėjo ten būti! Tokio jaudulio ir šurmulio reikia paieškoti, vietinių keletas ir keli prakutę vilniečiai. Aš ten mačiau nemažai dėžių plekšnių, susirinkome visas monetas, kurias turėjome ir laukėme, laukėme, kol sulaukėme. Į maišus čia pat, vietoj pasveriant, o jauduly tu, šviežios žuvies! Ar man liks? Ar užteks?

Kol laukėm smagiai pasikalbėjome su vietiniais. Taigi išsiaiškinau, kad vis tik plekšnė yra skaniausia, o kaip ją paruošti? Tikrai ne troškinti ir ne uždengus sūrio kalnu dėti į orkaitę, paprasčiausiai ant keptuvės. Va tada oi, taip, ta „mėsytė“ skani. Su šypsena veide ir palaima balse man pasakojo nidiškiai. Tai kai jau atėjo mano eilė, prasidėjo kalbos apie kainas. Ai, aš geriau nesakysiu, kokia kaina už kilogramą, nes aš pati pasipiktinau… Per maža kaina, kai supranti ir matai, kiek pastangų reikia įdėti, su jūra pasigalynėti, tai tikrai ta kaina tokia tik simbolinė, už maišą plekšnės sumokėjau 10 eurų, tai išeina maždaug po eurą už žuvį. Grįžau namo laiminga. Ėmiausi darinėti, irgi pamokė mane vietiniai. Nupjauni galvą ir ištrauki vidurius. Sužinojau, jas bedorodama, kad plekšnės mėgsta kriauklėmis pasimaitinti, pilvuose radau jų tikrai daug. O pats paruošimas: druskos, pipirų ir į karštą keptuvę su alyvuogių aliejumi. Viskas. Viena plekšnė – viena keptuvė.

Tai buvo skaniausia vasaros žuvis ir valgyti ją reikia rankomis ir pilna burna. Tai yra be abejonės tikrasis vasaros delikatesas. Visiems linkiu vasarą pagauti ką nors tokio tikro ir šviežio, ar tai braškė, ar nuo krūmo nurinktas serbentas, ar šviežiai išvirta uogienė, kiekvienam savo delikatesas.

Print Friendly

Palikite komentarą



Mūsų draugai:
Visos teisės priklauso Beatai Nicholson. | Pagaminta beLEDO.