Bet ir Ruduo išpuolė!!! Aš sakiau Nicholsonui, kad čia pagal spec. užsakymą, kad jam būtų LT kuo geriau… Cha cha, bet iš tiesų, ir taip labai gerai. Štai jau pusmetis, kai mes perkraustėm visus, vis ketinu parašyti ką nors šia tema, gal kažkokius pliusus minusus ir šiaip apžvalgą padaryt reikėtų? Susikaupsiu ir bus. Bet gyvenimas greitas ir geras. Ir lyja tikrai mažiau, kai žiūriu draugų iš Londono transliacijas, tai ten vis koks nors botas kyšo, kai transliuoja LT, tai bent jau šį savaitgalį visi pleškino auksinį rudens grožį. Aš neatsimenu, kada buvo gražiau.
Suprantu, kad visi daro tą patį bent jau Vilniuje: grūdasi į senamiestį ir ypač Bernardinų sodą. Aš jame dar nebuvau. Sako, savaitgalį geriau vengti, nes jausmas kaip Baker Street stoty piko metu… (vienas garsus rašytojas čia taip palygino). Aš nebuvau, nemačiau, bet nueisiu.
Sekmadienį senamiesty nebuvo kur pastatyti mašinos. Galėjom ir Antakalny pastatyt, kad tik būtų laiko nueiti, bet kai laiko neliko, teko kažkam aukotis. 12tą skubėjom į Filharmoniją, koncertai vaikams ir šeimai jau berods trečius metus ten sulaukia populiarumo didesnio, mes ėjom žiūrėti/klausyti melodijų iš populiariausių filmų. „Trimitas“ paruošė programą. Nuostabu buvo tikrai. Tokia galinga muzika, galėjo net nerodyti tų ištraukų, na čia man bent jau. Bet nepilnamečiams tie filmai tikrai tiko. Tai štai Tomas pasiaukojo ir nėjo, nebent auto priemonę būtume metę vidury gatvės… Bet čia jau būtų daugiau nei nemandagu. Kitą kartą žinosim, kad į senamiestį išsiruošk anksčiau. Pasirodo, su tokia pat problema susidūrė visi, su kuriais kalbėjau. Laikas investuot į vilniečio korteles ir važinėtis troleibusu, iki jo atvykus automobiliu…
Kitas svarbus savaitgalio momentas buvo UNICEF šou. Jis buvo jautrus ir vėl visus mus nukėlė į Tanzaniją.
Koncertas man labai patiko. Vedėjai puikūs. Mindaugas Stasiulis – multitalentas, Aurelija Razmarataitė buvos tokia švelni, miela ir profesionali.
Aš šėlau, kai į sceną išėjo Stasys Povilaitis ir sudainavo „Švelnus pūkeli, ar žinai“…
AČIŪ visiems, kurie prisidėjo aukomis. Didžiausią darbą nudirbo UNICEF Jovita, ji yra unikali moteris. Tokie lyderiai privalomi, tik jų dėka keičiasi dalykai.
Po truputį subėga ir „Kviečiu į svečius“ rezultatai, manau, jau spalio pabaigoje galėsime suskaičiuoti, bet svarbiausia yra tai, kad be didesnių raginimų ir viliojimų prisidėjo tikrai daug organizacijų ir pavienių. Ženk žingsnį.
Man ši savaitė nusimato oi tiršta. Filmuojam toliau laidas. Ir dar penktadienį ketinu dalyvauti BAF Baltijos gėrimų ir maisto mugėje, kur gaminsiu dvi valandas gyvai. Mes, man rodos, su Bronele turime keletą pakvietimų, tai pasidalinsime, jei tikrai turime.
O štai pirmadieniui pradėti traukiu receptą iš užanties paskutinėm salotom – Cezario tegul jos būna.
Šiuo receptu tikrai labai džiaugiuosi, jis garbingai puikuojasi ir mano „Daugiau daržovių” knygoje Salotų skyriuje. Penktadienį dar spėjau užšokti į „Panoramą“, kur Daiva ir Arūnas Giedrikai prekiauja šviežiausiom daržovėm, ėmiau pastarnokų, porų, o sojų pupelių gavau dovanų (labai geras dalykas – mažos, traškios, vaikams ir sau sriubą labai greitai išviriau), ir, aišku, paėmiau romaninių salotų, kurios Cezariui priklauso. Jie, beje, ir lapinių kopūstų turi, jei Ribolitą išsivirti norėtumėt.
Geros savaitės. Imkitės dalykų drąsiai. Dabar.
