8241
Beatos virtuvė

Šaldytuvas ir kiti nusidavimai

(2)

Sveiki, mielieji ir mielosios, tikrai jau padai man pradėjo niežėti ir skrandį sukti kiek ilgai nerašiau. Dabar priežastys, pasiteisimai ir atleidimo lapeliai. Visų pirma, praėjusią savaitę buvau nulėkusi į Lietuvą pristatyti knygos. Buvo labai labai smagu, mažai miegojau, laksčiau kaip lekuojantis šuo, pridalinau daugiausiai interviu per savo gyvenimą. Bet buvo labai smagu ir tikrai jaučiuosi labai pagerbta, kad knyga buvo sutikta tikrai palankiai. (Aišku, jei kam nors ir nepatinka, negi sakys į akis?). Knygos pristatymas buvo puikiame „Mabre“ viešbutyje, puikiausiame jų restorane „Steak house hassienda“… Labai dėkinga esu Rasai ir visiems visiems, kurie atėjo ir kartu su manimi pasidžiaugė. Kitas dalykas – man prieš išvažiuojant ar jau grįžus, nutiko vienas nutikimas, kuris apsunkino mano galimybes papildyti šį blogą. Jau anksčiau pasakojau apie neeilinius Jurgio sugebėjimus. Taigi uždėta buvo nauja klaviatūra, ir ką jūs sau galvojat? Motina vėpla vėl paliko vaiką be priežiūros prie kompiuterio ir vėl vaikas pademonstravo savo neeilinius sugebėjimus nurinkti ir tą NAUJĄ klaviatūrą. Šį kartą nelygioje kovoje „krito“ space klavišas ir buvo vienu smūgiu pribaigtas. Nežinau, ar įsivaizduojate, bet niekam ir nelinkiu to patirti, ką reiškia rašyti su neveikiančiu space klavišu… Tas pats, kaip su rogėmis per asfaltą. Įmanoma, bet nesmagu ir lėta. Taigi turėjome laukti dar vienos naujos klaviatūros… Ir štai ji čia. Jau vakar labai norėjau ką nors parašyti, bet niekaip neišsirinkau, ką rašyti. Žinoma, Kalėdos jau ant nosies, tai norėtųsi šventinių kokių receptų… Ir, tiesą sakant, aš šventiškai išsikepiau vištą (vakar). Štai naujiena, oi kaip visiems įdomu… Dalykas tas, kad aš turiu visokių dalykų prigaminusi ir nufotkinusi, bet kai jie nors kiek pasensta, tai man ūpas dingsta… Todėl taip ir neišvysta dienos šviesos daug dalykų.

Taigi dabar apie šviežieną. Vakar dariau Gravad lax. Ar įdomu būtų Jums? Aš manau, apie Gravad lax parašysiu šiandien vakare arba rytoj, o dabar būtiniausiai turiu parašyti apie šaldytuvą ir tobulą vištienos sumuštinį. Vygantas iš Skaniai.lt pradėjo puikią akciją ir visus lietuviškus maisto blogerius išvarė kuoptis ir aprašinėti savo šaldytuvų. Aš daug ką turiu pasakyti šaldytuvų tema ir su didžiausiu smagumu, ir malonumu perskaičiau, kas dedasi kitų šaldytuvuose. Šiaip aš labai mėgstu šaldytuvų temą ir visada visada juose man trūksta vietos. Visai neseniai mes buvome mandri, nes turėjome du šaldytuvus ir vieną didžiulį šaldiklį. Dabar jau turime tik vieną šaldytuvą virtuvėje ir vieną garaže. Tas, kur garaže, tai neįjungtas, bet šiandien būtiniausiai paprašysiu Tomo, kad įjungtų, nes tikrai niekaip niekaip niekaip neišsisuksime su vienu.

Pirmiausia pradėkime nuo to, kad europietiška šaldytuvų tradicija yra maža, lygiai taip pat kaip ir europietiškos mašinos yra kelio gumbai. Na, o štai anapus Atlanto, gerb. Amerikoj, šaldytuvai yra tokio dydžio, kad gali pats lentynas išsiėmęs gražiai sulįsti ir dar vaikus į kitą skyrių sukišti… Bet kadangi Europoje kiekvienas papildomas kvadratinis metras – tūkstančių tūkstančiai, todėl mes tenkinamės mažais šaldytuviukais. Oi, atsiprašau, šaldytuvais, į kuriuos niekas niekada netelpa. Na, nebent mėgstate į parduotuvę eiti kiekvieną dieną. Bet aš manau, kad kasdien vaikščioti į parduotuvę yra mažų mažiausiai nepraktiška, o šiaip dar ir netaupu, ir neekologiška.

Šiaip man kartais užeina toks didelis didelis noras sunaudoti viską, ką turiu namie, ir visiškai ištuštinti šaldytuvą. Dabar toks metas, kai šaldytuvo turinys nelabai atspindi kitomis dienomis pasitaikančią realybę, nes artėja Kalėdos ir yra visokių švenčių, kai reikia ar namuose svečius vaišinti, ar kitiems nešti gėrybių ir skanybių visokių.

Taigi apie mano šaldytuvą: jame visada trūksta vietos, nes labai daug vietos užima visokie pradėti padažai, pagardai, uogienės ir kitos stiklainiuose gyvenančios gerybės. Bet čia ne vienos mano bėda, su panašiomis problemomis susiduria ir kiti. Ir tik nepradėkite man grūmoti pirštu ir sakyti „Moteriške, gėdos turėk, koks prigrūstas tavo šaldytuvas“. Štai, pavyzdžiui, mūsų šeimos ūkyje yra keturi asmenys, nors du yra visai dar, sakyčiau, mobilaus ir menko dydžio, bet vis tiek jų jogurtai ir sultys, ir makaronai užima nemenką vietą. Bet štai, palyginimui, mano anytos šaldytuvas, kuri gyvena viena, nėra pustuštis ir ji turi dar didžiausią šaldiklį garaže. Ten gyvena visokie laimikiai iš medžioklės ir mėsininko. O kad ir mano mylimiausia teta Narciza, ji taip pat viena, o turi du šaldytuvus. Vienas šalia kito gražiai sustatyti. Viename visokios daržo gėrybės konservuotos, kitame kasdieniai maisteliai: grietinės, dešros ir t. t. Ir niekada nemačiau, kad tas šaldytuvas būtų pustuštis.

Tuščiausi šaldytuvai būna viengungių jaunų gražių mergelių. Jos piktybiškai nieko neperka (tuščias šaldytuvas – laibas liemuo??) ir laiko ten kokią nors ne pirmos jaunystės varškę, ilgo galiojimo jogurtą ir būtinai nugerto balto vyno butelį, ir tada aštuoniasdešimt penkių spalvų nagų lako, ir visokio plauko kremus. Nesakykite, kad nesate gyvenime sutikę tokio šaldytuvo??

Aš tikrai esu, bet dabar pirštais nesibadysiu ir garsiai nesakysiu. Vėliau, kaip paprastai būna, į tų gražuolių su nugertu vyno buteliu gyvenimą ateina koks nors princas baltais plaukais arba iš viso be plaukų ir jų šaldytuvuose atsiranda bei sėkmingai pradeda daugintis pomidorai ir agurkai, sviestas ir grietinė, dešrelės ir mėsos vyniotinis, šoninė ir lašiniai, kiaušiniai ir rūkyta lašiša.

Taigi, šaldytuvas – jūsų gyvenimo veidrodis.

Dabar trumpai ir vėl grįžkime prie manojo. Trumpas viso jo apibūdinimas galėtų būti: ir velnias koją nusilaužtų…

Viršutinė lentyna: visokie jau minėti padažėliai, garstyčios, uogienės, namų ir parduotuvės gamybos čatniai. Tada dar matosi jogurtas vienas kitas, sviesto ten dar nemažai prigrūsta ir pastos tagliatele šviežios maišas įgrūstas.

Antra lentyna nuo viršaus: ten tokiam pailgam metaliniam inde su plastmasiniu dangčiu vakar užsūdyta lašiša Gravad lax. (Dideliausia žuvis papuolė ir kaip apsidžiaugiau, kad tilpo į tą indą, mielos draugės Lauros dovanotą). Tada šalia dar indelis su keptais ir actu bei aliejumi užpiltais pipirais. Tada matosi kiaušinių indelis, philadelphios indelis, visokio plauko sūriai, patte pakelis, o ta lėkštė, kur su folija apvyniota, tai ten vakar keptos vištos likučiai, iš kurių sumuštinis gaminasi puikiai.

Trečia lentyna, ta, kur virš stalčių: ten tešla pirktinė dviejų rūšių, paskui užmerktos aliejuj, meduj, acte ir prieskoniuose alyvuogės. Ir vėl visokio plauko sūriai ir grietinė, ir dar rūkyta lašiša su ispanišku kumpiu, ir dar smoothies du pakeliai. (Arba kaip Eglė iš žaidimų aikštelės pavadino, glotnusis).

Na, o jau stalčiukuose tai burokėliai, špinatai, daržovės ir kumpeliai… Duryse sultys, kiaušiniai, vandens filtras, dar šiek tiek sūrių, padažų ir nei vieno nagų lako buteliuko.

Nepaminėjau dar krūvos dalykų ir šiaip tas šaldytuvas toks prigrūstas, nes lauksiu svečių savaitgalį, tai negaliu gi jų maitinti grikių koše.

Jau per daug prirašiau ir atsibodo skaityti turbūt.

Dabar apie nuotraukas. Pirma nuotrauka daryta talentingojo šauniojo Gedmio knygai, bet taip ten ir nepatekusi. Aš ten visai gražiai atrodau, nes ką tik iš kirpyklos ir iš šono nufotografuota, tai atrodau labai plona. (Jei būčiau save nusifotkinusi dabar, tai išgąsdinčiau visus labai stipriai, o kam jus gąsdinti?). Na o apačioje nuotrauka jau aprašyto šaldytuvo…

Dabar apie tobulą keptos vištos sumuštinį. Aš darau taip: apskabau vištą keptą, sumaišau mėsytę su majonezu, šaukšteliu dijono garstyčių ir mango čatniu. Tada – ant duonos skanios ir špinatų ar kitų kokių lapų ant viršaus…

Štai toks tas šaldytuvų gyvenimas…

O pabaigai truputėlis reklamos iš mano asmeninės reklamos agentūros, kuri reklamuoja daiktus tik per pažintis ir tik dėmesio vertus.  Mano draugės tėvai turi puikų žąsų ūkį. Augina gražiai, ekologiškai ir su meile žąseles, tad jei norėtumėte, kad ant jūsų Kalėdinio stalo puikuotųsi šis taurus ir skanus paukštis, skambinkite poniai Rimai 861401281

Ir dar visai pamiršau vieną reklamą. Kol pavyks sutvarkyti šitą puslapį ir jame įrengti pokalbių kambarį, galime bendrauti artimiau per Facebook‘ą, nes mano mylima pusseserė pasiraitojo rankoves ir vakar įkūrė Beatos virtuvę Facebook‘e. Nežinau, ar teisingą įdėjau link‘ą, bet dariau kaip moku. Manau, kas naudojasi FB, tikrai ras. Prašau prisijungti, jei norite. Tiesa, man nelabai patinka tas išsireiškimas „fanai“, bet kažkaip neina kitaip padaryti, nes norisi, kad būtų atviras visiems ir nereikėtų kiekvieno tvirtinti. Štai tiek naujienų…

Print Friendly, PDF & Email
Dalinkis:
Komentarai (2)
Komentarai
  1. apie saldytuvus ir ne tik parašė:

    aciu Beta uz nuotaikinga straipsni, tikiuosi ir toliau atrasti kazka linksmaus ir nuotaikingo!

    Geros dienos ( nors pas mus ir vakaras)

  2. […] Bet yra viena tema, kur ji net ir norėdama negalėtų pasisakyti, ha ha ha (piktosios fėjos juokas): tai — bado maistas. Kulinarines knygas leidžiančios namų šeimininkės su tokia sąvoka tikrai nėra susidūrusios. Bado maistas – tai tokie, eee, vadinkime, patiekalai, kurie pagaminti: a) nusikalus, bet labai norint valgyt;  b) tingint, bet labai norint valgyt; c) labai norint valgyt, bet kai šaldytuvas tuščias. Sakydama tuščias, aš rimtai sakau – tuš-čias. Nes kiek teko susidurti su, pvz., mano mamos, tetos arba Beatos supratimu apie tuščią šaldytuvą, tai reiškia, kad jų šaldytuvas pritrombuotas visko ir bet ko, tik nėra šią minutę paruošto šilto valgio. O manuoju atveju tuščias šaldytuvas reikštų beveik tuščias lentynėles, ant kurių mėtosi surūgęs pienas, supelijusi duona, koks nors majonezo indelis ir beviltiškai seniai gulinti konservų dėžutė su šimto metų galiojimo terminu (pati Beata kažkada apie mano šaldytuvo būseną yra porą žodžių tarstelėjusi). […]

Palikite komentarą

Taip pat skaitykite:


Mūsų draugai:
Visos teisės priklauso Beatai Nicholson. | Pagaminta beLEDO.