„Mes juk esam tik dulkės dulkėtos, vynas baigias, jausmas išsenka, bet sakyk, ar gali netikėti, kai nuo meilės užsidega rankos” (Nežinau, ar čia tiksliai, bet aš tai taip dainuoju.) Čia mano turbūt viena mėgstamesnių dainų gerb. atlikėjo Marijaus Mikutavičiaus, kuris koncertavo vakar Londone. Ir ne šiaip sau kokioj nors Rytų Londono skylėj/knaipėj/smuklėj, bet normalioj salėj. Na, aišku, ne Wemblis (nors mano draugė, kai nusiunčiau nuotrauką, klausė, ar čia Wemblis?) bet vis tiek. Kai pirmą kartą pamačiau reklamą per mūsų mėgstamą TV3, kad vienas koncertas bus Vilniuje, o kitas didelis koncertas kitam Lietuvos mieste Londone… hmmm t. y. ne Lietuvos, bet kur lietuvių masė atitinka didelį miestą vis tiek… Aš jau tada žinojau, kad eisiu būtinai. (Jei labai įdomu, bilietai kainavo 25 stovimi apačioje ir 30 viršuje, bet dar tikcket masteris ant viršaus užsimeta 4 funtus, bet kadangi visi mėgstame apie kainas papletkinti, tai manau, buvo koncertas vertas kiekvieno p.).
Prieš tai du koncertai, kuriuose esu buvusi, tikrai ne Alačkos, ir ne Kylie, ir ne Lenio… Turbūt prieš pora metų buvau Bon Jovi koncerte su Patarėja Lape, vėliau vėl su Lape buvom Eltono Johno koncerte Vilniuje… Turiu pasakyti, kad visi koncertai buvo puikūs ir nepakartojami, bet vakar Marijono koncertas taip pat buvo puikių puikiausias.
Tai trumpai reportažas. Mes atvažiavom likus pusvalandžiui iki „durų atidarymo” ir jau buvo ilgiausia gyvatė žmonių susirangius aplink tą hmv areną, kuri buvo kažkada kentish town arena, toks truputį padrožtas teatras… Bet viskas ten su juo gerai. Vietas aš ir mano draugės ėmėm sėdimas… Aišku, tetos, tai mėgstam pasėdėt, bet nesėdėjom visą laiką… Atsistojom, kaip ir visi atsistojo, ir antro aukšto balkonas be juokų ir be pagražinimų, ir be jokios hiberbolizacijos – rimtai rimčiausiai – siūbavo… Kadangi mes pačiame priekyje sėdėjom, tai aš, kai visi pardėjo stotis balkone, dar laikiausi ir siūbavom visi kartu… Kaip kokiam mediniam hamake…
Visus įleido apie 6 valandą, koncertas neprasidėjo iki 7, tai besėdint galima ne tik paspoksoti į lipdinius ir mizanscenas iš senovės graikų gyvenimo ant lubų, bet ir pasiklausyti svetimų pokalbių už nugaros… Net neabejoju, kad mano pokalbių buvo klausomasi, tai galiu ir jums papasakoti kokių naujienų sužinojau. Pavyzdžiui, už mūsų stovinčios merginos labai garsiai ir nuodugniai aptarinėjo prieš tai jų aplankytą lietuvišką koncertą Londone. „Aha aš tai buvau, kai Starošaitė ir Žvagulis buvo…Tai jo jo, mes sėdėjom prie staliukų… Ale žinok, kaip jie keikiasi… nu šakės… keikėsi ir keikėsi…” Na va, mielos Lietuvos estrados žvaigždės, būkite geros, nesikeikite, net jei tik „rupūs miltai” išsprūdo iš burnos… Vis tiek žiūrovai užfiksavo ir dabar pusę gyvenimo nepamirš…
Šiaip publika buvo jauna, stipri ir energinga. Daug gražių merginų su aptemptais džinsais, timkėm ir labai aukštais kulnais, bet ir vaikinų buvo nemažai. Šiaip visi nusiteikę teigiamai ir pakiliai, sakyčiau…
Ii, aišku, Marijonas yra Marijonas. Jis vis tiek kažką tokio turi, ko neturi visas desantas kitų, kurie lipa ant scenos. Aš prisipažinsiu, nesu buvus jokiam jo koncerte, ir kažkur girdėjau, kad nelabai jis veržiasi koncertuot… Bet smarkumas sklido esminis nuo scenos, ir nereikėjo nieko užvedinėti anei šildyti. Ir apačioje stovintys, ir viršuje siūbuojančiam balkone sėdintys/stovintys nuo pirmų melodijų įsijungė…. Vėliau jau ir maikėmis buvo mojuojama. Ilgai nelaukus buvo sudainuota ir daina „Aš tikrai myliu Lietuvą”. Ir ką jūs sau manot??? O gi iš karto visa salė užbaubė „Pakartot”! Ir čia tik pirmam koncerto trečdaly…. Toliau daina ir bendravimas, taip vadinamas betarpiškas su publika tęsėsi… Ir netgi atsitiko toks dalykas…. kad draugas draugui paslaugą-triuką, o publikai – smaguma. Būgnininko Žano (jei neklystu) draugai buvo tarp žiūrovų. (Kas gi neturi draugų Londone? – Visi turi). Taigi, Marijonas iškvietė ant scenos Renatą ir Vaidą, kurie atėjo maloniai susiderinę – ji raudona suknele, jis – raudonais batais. Jau iš prieš tai buvusio pasakojimo, kad Marijonas ir grupė gali žmones sutuokti, buvo aišku, kas čia dabar darysis…Teisingai atspėjote: Renatas pasipiršo Vaidai. Jis, aišku, per daug žodžių neieškojo, ir kas gi čia drąsiai jaustųsi prieš minią žmonių?… „Ar tekėsi už manęs?” – taupiai paklausė… ir tada priklupo…Vaida, aišku, pasakė „Taip”, o vėliau – ovacijos, euforija…
Aš viso koncerto metu jaučiausi puikiai, man LABAI patiko, ir vis sukau galvą, kur, o kur aš nukišau tą CD su paskutiniu albumu „Kai baigėme mokyklą”?? Net mėginau pažiūrėt Itunes… Bet itunes nėra… Tai reikės arba susirasti savo seną nugrotą, arba pirkti naują. Kažkada man draugė Jurgio laukimo proga padovanojo tą albumą, tai klausydavau ir klausydavau… Dabar vėl noriu paklausyt, bet nebeturiu…
Dar Marijonas be visų sutuokimų ir „ačiū”, ir juokų, kuriuos laidė nuo scenos, atėjusių paprašė paaukoti ar atkreipti dėmesį į sunkiai sergančio berniuko Lino Žybo gydymui lėšų rinkimo vajų…
Publikai, manau, labai patiko ir, spėju, kad buvo turbūt geriausias koncertas ever lietuviškai publikai lietuviškų atlikėjų. Tikiuosi, kad ir grupei bei gi lyderiui koncertuoti Londone patiko…
Geros darbingos savaitės!
Jūsų ištikima reporterė B. Nicholson
smagu, jau pradejau gailetis, kad nenuejau:)
o tos eilutes- Rimvydo Stankeviciaus, jei neklystu…
Buvau,plojau sokau dainavau kaip nepilnamete, o ponas Marijonas vel tapo,kad ir pabrendusiu,bet svajoniu jaunikiu. 🙂 O dar pries savaite draugems suokiau kad niekur neisiu, nes Marijonas jau kaip koks Stingas biski „naftalinu atsiduoda” ir visai ten eiti netraukia. Visgi prisiklausius draugiu,dalyvavusiu jo koncerte Vilniuje,pagyru ir mamos numykimu kad „vaikeli,nu nueik,jis taip tikisi 2 tukst ziurovu surinkt” – rankele sudrebejo,bet bilieteli nusipirkau. Nesigailiu nors tu ka,o mielas darbo kolegas jau ismoviau po savo visos dienos niuniavimu istarti „dulkies dulkietuos” 🙂
vat zodis i zodi apibudinot tai, ka as ir siandien dar jauciu. buvo nerealu 🙂 is tiesu tai nemaciau visiskai, kas dejosi aplinkui (ypac po kojomis stovimoje saleje), nes Marijonas pagavo nuo pirmu minuciu.
Ne Vaida, o Vaiva 🙂 Beje, sveikinimai suzadetiniams 🙂
Ir as ten buvau, labai labai patiko, tikrai dziaugiuosi, kad nuejau 🙂 tikrai zmogus stengesi, o ir publika buvo palakanti ir manau, kad pats Mikutavicius mumis nenusivyle 😉 Tas vienos valandos laukimas atsipirko su kaupu vos tik Mikutaviciui ir grupei uzlipus ant scenos ir tikrai pritariu, kad koncertas buvo vertas kiekvieno cento 🙂
aš esu mačiusi Marijoną iš kokių 100 m atstumo.. kai koncertavo kažkokia proga mieste.. manau, jis visai neaukštas.. bet paskutiniu metu jau ir už Rūtą aukštesnis (turiu galvoje Ščiogolevaitę).. o ji gal apie 1,80 cm.. tai Marijonas jau gerokai trutelėjo.. į viršų.. kad su Rūta susilygintų.. nors šiaip jis tikrai gana gerai klausosi.. ir apie žuvį didžiausią ir apie tas rankas.. – patinka ir man.. tekstai+muzika-nėra nei koks popsas, nei (…) klasika.. — ačiū..