Žinote, jau kelintas receptas paeiliui ir vis žuvis, man jau atrodo, kad aš čia sau kažkokią žuvies misiją įsivedžiau. Atsimenate, buvo tokia smagi laida „Švaros misija“, per LRT? Mano draugės Ievos prodiusuojama, su protingąja ir nuosaikiąja Birute bei spalvotu ir smagiu Žilvinu Grigaičiu. Oi, smagiai jie ten papuošdavo žmonėms namus, pigaus tiulio prisipirkę. Su Birute ir Ieva palaikome virtualų ir realų ryšį, na, o štai apie Žilviną ir jo nuotykius plačiajame pasaulyje galime paskaityti gerbiamam „Žmonių“ žurnale… Puiki laida buvo per puikų LRT kanalą… Tai kaip Birutė ir Žilvinas kažkada švaros misiją vykdė, taip aš dabar vykdau žuvies misiją. Kažkaip netyčia taip išėjo…

Kai perku žuvį, tai stengiuosi pirkti tą, kuri iš atsinaujinančių šaltinių pagauta, nes kaip žinia, išžvejojimas ir jūrų bei vandenynų nustekenimas vyksta. Jei nematėte, negirdėjote apie šią opią problemą, tai štai tokį filmą rekomenduoju: „The end of the line“. Tiesa, skaičiau, ir Lietuvoje žvejai pasisakė, kad už kelerių metų niekur nebeliks žuvies, nes traukiama ji be atvangos iš ežerų ir upių… tai tiek tų pamokslų. Dabar vėl grįžkime prie „Švaros misijos“… Laida iš buities ir gyvenimo serijos. Kažkada čia, Anglijoje, tokia teta vedė panašią laidą, bet ji braudavosi ne dulkių, katinų iš už sofos vaikyti, bet į žmonių šaldytuvus, spinteles ir tulikus… Tikrai atsiprašau, kad apie tai pradėjau šnekėti. Bet ta laida vadinosi „You are what you eat“. Ir ten tokia baisi teta, na, atsiprašau, kad taip negražiai vadinu, bet ji iš tiesų buvo tokia moderni ragana – visa susitraukus, su iškilia nosimi, nutukėlius ir nesveikuolius visaip gąsdindavo ir mesdavo jų mėsainius, traškučius, bulvytes, saldainius ir visokį kitą šlamštą lauk, ir pamokslaudavo… ir beveik net rėkdavo ant jų: kvailiai jūs, ką jūs valgot? Pažiūrėki, kaip atrodot?? Greitai viską meskit! Dar liepdavo jiems pakakoti (aš tikrai atsiprašau, bet tiesiog pasakoju, kaip buvo) į indelį ir tada su pagaliuku (!!!!!!!!!!!!!) taip rakinėdavo tuos kakučius, juos auklėdavo ir sakydavo: dėl to jūsų viduriai užkietėję ir taip toliau, ir panašiai… Žodžiu, skandalingai ji juos auklėdavo ir sodindavo ant dietos, liepdavo valgyti vaisius, daržoves, virti sriubas ir gamintis valgyti namie, o ne misti pusfabrikačiais ir take aways. Dabar galvosite, kad aš dideliausia šios laidos fanė buvau, tikrai ne, bet esu mačiusi kartą kitą tą laidelę ir apie tą tetutę Gilliant McKeith skaičiusi. Taigi ta sveikuolė iš savo sveiko maisto misijos pasidarė neblogą karjerą ir vienu metu buvo visai neprasta žvaigždė, save vadino labai visokia diplomuota ir garbinga gydytoja ir specialiste, nors paskui keletas laikraščių ištraukė į viešumą faktelių, kad ji tuos savo diplomus nusipirko ar susiveikė, ir apsimeta didesne eksperte, negu yra iš tikrųjų… Bet prie ko aš čia dabar taip per aplinkui vedu? O gi ta teta visiems liepdavo valgyti quinoa (kinva) kruopas (dar vadinama Bolivinė balanda)… Žodžiu, vietoj visokių keptų bulvyčių liepdavo quinoa valgyti… Kažkaip jau ir aš pradėjau tą kruopą pastebėti (ta jos laida turbūt prieš kokius penkis metus buvo) ir dabar jau quinoa galima įsigyti plačiai…

Aš esu jos ragavusi visokiose maitinimo įstaigose ir pati įsigijau visai neseniai nemažą pakutį, bet jis vis gulėjo gulėjo ir štai galų gale, kai apsilankiau tokios kitos moteriškės kulinarijos kursuose apie kruopas ir vegetariškus maistelius, pradėjau ir pati virti jas bei valgyti. Turiu pasakyti, kad praktiškai dabar mano virtuvėje gerb. kinva yra pasiekusi burokėlių suvartojimo lygį… Nes yra tiesiog pasakiška: skani, lengva ir svarbiausia – sveika kruopa. Iš tiesų, tai net ne kruopa, o sėkla. Bet plačiau apie ją rašo internetas ir lietuviškai, ir angliškai rasite visokių šaltinių. Kai aš ją gaminau be patirties, pasemtos iš patikimų šaltinių, tai jos nekepindavau, – užpildavau vandeniu ir tiek. O kai pasisėmiau patirties, pradėjau pakepinti prieš verdant, tai tikrai skonis dar labiau pagerėjo… Taigi dabar kinva – ir prie mėsos kukulių, ir prie žuvies, ir į sriubą.

Dabar galvoju, reikia pasidairyti, ką kiti apie quinoa rašo – ir štai prašom, tikrai negalima praleisti puikaus kulinarinio ir šiaip visaip kaip gero, nuosaikaus, sveiko ir protingo „Jogos mitybos“ blog‘o receptų – ir vieno, ir kito. Taip pat ir Forelle apie jas rašo… ir kaip gi be Elžbietos??? Ji turi puikų puikiausią receptą. Net neabejoju, kad dar ir daugiau galima rasti…

Tai štai tokie nutikimai su Bolivine balanda… Šį kartą kinvą gaminau su lašiša ir kaliaropių salotomis.