8241
Beatos virtuvė

Prijuostė – geriausia mano draugė

(4)

Taigi, atėjo laikas pasiaiškinti ir pasipasakoti apie nuotykius su prijuostėmis, jau daug kartų kaupiausi, ketinau ir norėjau, tai va, šiandien atėjo ta diena. Jau turbūt skaitėte ir gal matėte mano Facebook’o puslapyje, kad greitai startuosiu su prijuostėmis savo, iš pradžių jų bus 7 suaugusiems ir 2 vaikiškos. Lininės, gražios ir pagamintos Lietuvoje. Žinoma, man jos gražios, pačios gražiausios ir aš jau jas seniai įsimylėjau. Viename įraše rašiau apie tai, kad ateina mintys ir idėjos, kurias labai norisi įgyvendinti, bet paskui pritrūksta laiko, pinigų ir ryžto… Bet šį kartą man nepritrūko. Iš tiesų, tai mintis – pradėti savo prijuosčių liniją – man kilo kažkurioje vietoje tarp kriauklės ir viryklės, besiruošiant Kalėdoms, o gal jau po jų, patys suprantate, kaip tas sezonas susiplaka į vieną – tarp bėgimo, lėkimo, ruošimosi, pakavimo ir vaišinimo uogiene. Aš visada mėgstu pasikviesti vieną kitą žmogų į svečius prieš Kalėdas ir, kaip tikra lietuvė, kaip višta be galvos lakstau ir organizuoju, kad gink, Dieve, neliktų žmonės alkani, kad tik visko užtektų. Ir tada keliuosi anksti ryte, raitojuosi rankoves, prasiskleidžiu kelią tarp visur išmėtytų žaislų ir kitokių rakandų gadynę, imuosi visokių buities ir virtuvės darbų. Taip vieną dieną aš pastebėjau, kad jei viduje kyla nepaaiškinama panika „kaip aš spėsiu, kaip padarysiu viską“ – užsidėjus prijuostę, iš karto pasidaro lengviau ir viskas einasi daug sparčiau. Ant virtuvės durų turiu tokią kabyklą, tai ten ir kabo mano prijuostės, išsirenku tą, kuri atitinka dienos nuotaiką, kaip kokią suknelę, ir iš karto lengviau ir užtikrinčiau viskas einasi. Ir tada, kažką bedarydama, ėmiau ir sugalvojau: prijuostė – geriausia mano draugė, jei man tinka ir patinka, o kodėl aš negaliu, pavyzdžiui, padaryti savo prijuosčių liniją. Ir va, tada, nuo tos minutės, buvau apsėsta. Prisipirkau knygų, žurnalų, pradėjau važinėtis Londone po visokius garažus (sandėlius), prisipirkau medžiagų, tada viena bičiulė mama rekomendavo tokią siuvėją Bellą, kuri man ėmė ir pasiuvo keletą prijuosčių. Tada pradėjau tikrintis galimybes Lietuvoje ir nuvykau į vieną didelę lino įmonę, ten užsakiau, kad pasiūtų pavyzdžių, paskui, iš tų pavyzdžių išsirinkau, kas labiausiai man patiko.

Dabar apie pavadinimus. Ir vėl intuityviai nusprendžiau (ir labai džiaugiuosi šiuo sprendimu) prijuostes pavadinti savo draugų ir artimųjų vardais, na, tiesiog vardus joms duoti reikėjo, kaip gi prijuostės be vardų? Tie pavadinimai atėjo intuityviai ir vėlgi, žinote, kaip būna – limpa arba ne… Juk daug smagiau, kai daiktas turi vardą, o ne tik žalia prijuostė, pilka prijuostė, prijuostė su kišene…

Dabar šiaip apie mano ir kitų santykius su prijuostėmis, kvartukais, „žiūrstais“: Dabar taigi niekas jų nenešioja???… Nu kam dabar reikia tų prijuosčių??? Kam jos reikalingos??? Pasimaišė tau, vaikeli, protas? Nu, nežinau nežinau… Visokių aš girdėjau atsiliepimų ir nusiskundimų, ir nuomonių, kam man to reikia. Bet aš kažkaip labai tikiu savo prijuostėmis ir man jos labai patinka, aš tiesiog negaliu be jų gyventi. Man, pasipuošus prijuoste, viskas geriau einasi… Ir taip pripratau, kad dabar be prijuostės virtuvėje – kaip pusiau apsirengus… Ir šiaip pagalvojau, aš būtinai noriu pabandyti ir įgyvendinti idėją – nepabandysiu, tai niekada nežinosiu, ar tų prijuosčių reikia tik man vienai, ar ir kam nors kitam jos atneš tiek pat džiaugsmo, kiek man… Tai va, tik noriu pasakyti, kad jei ir jums dėl ko nors niežti pirštukai – būtinai pabandykite…

Prijuostė jokiu būdu nėra kažkokia grandinė – antrankis, kuri moterį ar vyrą prirakina prie viryklės, šaldytuvo ir kriauklės, tai lygiai taip pat ir nėra kažkoks vergystės simbolis, kuris deklaruoja, kad moters/vyro vieta – prie viryklės. Tai yra virtuvės aksesuaras, man tai kaip geriausia draugė, be kurios aš neįsivaizduoju savo dūzgimo čia… ir rankas nusišluostai, ir kokią lėkštę išblizgini ir be to, kažkaip dar ir pasipuošus sugebi jaustis…

Tai gal aš jau užsičiaupiu dabar, nes manau, dar bus progų papasakoti apie jas. O šiaip pardavinėsime jas ne kur nors turgelyje, deja, ar kokiam dideliam prekybos centre, jos bus sukeltos į naujai įrenginėjamą dabar (kaip tik grindys klojamos ir tapetai klijuojami) mano e-kioskelyje, oi, atsiprašau parduotuvėje… (iš tikro, tai labai jau maža ta parduotuvė bus, tai galima ją ir kioskeliu vadinti). Tai kai viskas bus paruošta, tikiuosi, viskas startuos rugsėjo pradžioje, būtinai pranešiu ir anonsuosiu apie visus dalykus. Tikiuosi, kad galbūt jau kitą savaitę pasirodys ir blog‘as, naujuose rūbuose apvilktas. Tai va, tiek naujienų ir nutikimų, ir nusidavimų. Tai kaip prijuostę dar kitaip vadinate jūs? „Žiūrstas“? „Kvartukas“?

P.S. Šitą įrašą rašydama kažkaip labiausiai jaudinausi…

Print Friendly
Dalinkis:
Komentarai (4)
Komentarai
  1. Ieva parašė:

    toji pirmoji rozine tai fantastiska! 🙂 o su kitom irgi tikrai butu smagiau darbuotis virtuveje, kaip sakote, pasipuosus prie puodu:)

  2. kur galima isigyti parašė:

    laba diena

    labai noreciau suzinoti, kada ir kur bus pradeta prekiauti Jusu prijuostemis…reikia vienos sau ir nemazai draugem Kaledoms!

  3. Milda parašė:

    hmm man tai idomiausia kuri is ju vadinasi Milda 🙂 noriu as butinai savo bendrapavardes virtuveje.. 🙂

  4. prijuoste parašė:

    Sveikinu, Beata, su busimu prijuosciu kioskelio atidarymo. Nuostabi mintis. Ir dziaugiuosi, kad ryzto nepritruko.
    Ten, kur as gyvenu, prijuoste Tablije vadinam.

Palikite komentarą

Taip pat skaitykite:


Mūsų draugai:
Visos teisės priklauso Beatai Nicholson. | Pagaminta beLEDO.