Aš vakar nusiaubiau Antakalnio turgelį. Tiek visko prisipirkau, kad turėjau eiti du kartus (iš tiesų, tai tris) į mašiną ir atgal su visom gėrybėm. Kaip dabar negali nesimerkti ir nesvaigti nuo bijūnų, kurie pražydo savo garbanotom pilnom galvom?
Savaitė karšta ir turtinga buvo. Kaip man patinka ta šiluma, jau net ne šiluma, o karštis Aš kieme išėjus jaučiuos kaip Italijoje, kur greitai važiuosiu. O va ledų, kaip Italijoje, ypač tų, kur nocciolla jau galima gauti ir Vilniuje. Domas ir Chocolate Naive pristatė savo namų gamybo ledus.
Sezoniniai Nocciolla yra patys skaniausi, nes man lazdyno riešutai ir šokoladas yra tobuliausias derinys. O kur rasti ledų, galite sužinoti štai čia, jie visur išsibarstę gardžiose Vilniaus vietose.
Aš tuo tarpu antradienį filmavausi „Stiliaus“ laidai, kadangi neturėjau nieko ką iš karto galima būtų paversti kokiu nors skanėstu ir vaišėmis, tai padariau karamelizuotus migdolus (su lazdynų griliažu) ir šokoladu. Tikrai išgyvenu nuo sindromo „kažkuo gi reikia pavaišinti”, o kadangi riešutų, cukraus ir to paties Domo atgabento šokolado visada yra, tai greitai ir sumeistravau tokį desertą. Buvau tokia patenkinta, kad Domui ir Arūnui iš Naive rašiau: „Mielieji, laukite savo gaminių „padirbinių”, nes išėjo beveik tokie patys geri“. Bronė yra jau pagaminus tokius, tad tikrai ir jūs galite…
Tai tiek pasigyrimo apie migdolinius ir šokoladinius pasiekimus. Aš receptą dar iki rudens patobulinsiu ir atidirbsiu, ir Kalėdų link galėsime vieni kitiems tokius dovanoti.
Praėjusia savaitę man teko garbė sudalyvauti „Kam to reikia“ iniciatyvoje, pas mane į virtuvę atvyko Greta iš Radviliškio, ji aštuntokė. Greta visą dieną man padėjo, pjaustė, virė, kepė, nes mes fotografavom naujos knygos finalinius akcentus ir receptus.
Štai ten ir išbandėm abi naująją prijuostę vardu Aguona.
Ji iš specialiai mums austo lino, tokios ryškios gražios spalvos, austa su dvigubos spalvos siūlu ir modelis, kaip sako Bronė, labai moteriškoms formoms palankus. Tą, ko kai kurios turi daugiau, labai gražiai įrėmina, o toms, kurios mažiau, tai hmmm… kaip sakant, padidina… cha cha cha. Štai kaip ji prisistato: Audinio vagelėse aguonos raudonis persipina su aguonos grūdo pilkuma. Taip ir raudonis ne toks aštrus, ir pilkumas suteikia prijuostei subtilumo, net prašmatnumo. Aguona itin moteriška, nes puikuojasi klostėmis ant krūtinės, apsiūtomis plačia juostele, kuri į viršų nubanguodama susiriša ant kaklo, o į šonus nuvilnydama – susiriša nugaroje. )
Saule, šviesk, karšti, pasilik, o penktadienio receptas iš bibliotekos.
„…mes fotografavom naujos knygos finalinius akcentus ir receptus“. Jau?! Tai į metų galą jau sulauksim ketvirtosios knygos? 🙂