8241
Beatos virtuvė

Nepriklausomas žurnalistas Papartis: Kada turguje bananai taps lietuviški?

(19)

Štai fotografija iš mano artimiausio turgaus, Londone. Aš tą kartą nusipirkau puikių gėlių – Astrų, kurios yra man gražiausios rudeninės gėlės. Sumokėjau taip pat gražiai, gal po 3 svarus už žiedą (12lt) negirdėta neregėta, skandalinga ir neatleistina, kaip aš tiek pinigų sugebėjau išleisti vienam žiedui??????Gailiuosi iki šiol dėl šio pirkinio, pirkau berods 5 žiedus. Parneštos namo jos gyveno lygiai kokias 6 valandas, nebuvo kranto mano nusivylimui, bet nieko tokio —-  būna —– pasitaiko. Ir Lietuvoje labai labai mėgstu eiti į turgų ir labai gerbiu žmones, kurie augino, puoselėjo ir prekiauja savo produkcija, bet antra vertus ir tie, kas pardavinėja kitų užaugintą produkciją nusipelno ne mažesnės pagarbos. Bet tikrai nesu jokia turgaus ekspertė. Ir prisipažinsiu vaikštau ten rečiau nei norėčiau. bet ką aš čia apie save? juk dabar norėtų pasisakyti nepriklausomas žurnalistas Papartis…Skaitom…

Lietuviams einant iš proto dėl sveiko gyvenimo būdo ir ekologiško maisto tuo vis dažniau bando pasinaudoti ir įvairaus plauko spekuliantai.

Jau ne kartą iš draugų girdžiu istorijų, kaip ūkininkų turguje šalia Ukmergės gatvės Maximos Vilniuje buvo galima nusipirkti lenkiškų vištų, ekologiškuose turgeliuose praktiškai taip pat prekiauja bet kas, nes, kaip ir visur Lietuvoje, trūksta sąžinės ir kontrolės.

Aš jau kelis metus vasarą ir rudenį didžiąją dalį produktų perku Vilniaus Kalvarijų turguje. Pasigirsiu – iš matymo pažįstu visus ūkininkus ir pardavėjus, jie mane taip pat. Žinau ar bent įtariu, kuriuos pardavėju galima pasitikėti, o kurio reikia vengti kaip prarūgusio vyno. Todėl man skaudu matyti turgaus fanus naujokus, kurie mano, kad perka gerą daiktą iš Lietuvos močiutės daržo, o iš tikrųjų pardavėjas jam į akis meluoja.

Šiame rašinėlyje noriu pasidalinti savo kelių metų patirtimi. Gal būt ji padės jums atskirti ūkininką nuo paprasto spekulianto.

Nepaslaptis, jog turgaus prekeiviai yra geri marketingistai ir viešųjų ryšių specialistai. Jie žino, ko pirkėjas nori. Jei klausi, ar kriaušės skanios, jie, žinoma, atsakys, jog skanios. Žmonės nori lietuviško, šviežio maisto, todėl beveik visos daržovės Vilniaus turguose yra „lietuviškos“.

Paprastas pavyzdys. Pirmą spalio savaitgalį sumaniau nusipirkti baklažanų. Klausiu: „Iš kur“. „Iš Ukmergės rajono“, – atsako man jauna pardavėja. Aišku aš netikiu. „O paprikos irgi lietuviškos?“, – klausiu. „Žinoma, viskas iš mūsų šeimos ūkio“, – atsako mergina. Aplink ją daugybė dėžių su skirtingais vaisiais ir daržovėmis. Suprask, viską tas ūkininkas ir augina. Dar juokingiau buvo, kai prie pardavėjos priėjo šalia dirbanti mama ir jos tarpusavyje pradėjo kalbėti lenkiškai. Žodžiu ūkininkai lenkai iš Ukmergės rajono.

Taigi tokie „ūkininkai“, kurie pardavinėja viską yra patys pavojingiausi. Jie labai pyksta, kai netiki, kad jų prekės lietuviškos. „Ką jūs galvojate, kad Lietuvoje vengriškos slyvos neauga, tik bulvės?“, – piktinosi praėjusį savaitgalį viena ponia paklausus, kur Lietuvoje spalio pradžioje užderėjo tiek daug didelių slyvų. Jų turėjo kiekvienas „ūkininkas“. Tik pas retą tos slyvos buvo „ne lietuviškos“.

Dar vienos „ūkininkės“ turi išskirtinę uniformą – visos apsirengusios tamsiai mėlynus chalatus – dažniausiai labai piktos ir kalba nelietuviškai. Jos, tikriausiai, gyvena kur nors Naujininkų bendrabučiuose, o ūkininkauja darželiuose po balkonais. Ten užderi tiek daug vaisių ir daržovių, kad jų net negalima panešti – produkciją ant karučių chalatuotoms „ūkininkėms“ iš turgaus sandėlio stumdo vikrūs berniukai.

Lietuvybės tarp chalatuotų moterų prekių nė gramo. Nebent jos pardavinėja plastmasinius alia Pagirių šiltnamių pomidorus, kokių galima rasti ir maximose. Tačiau vis tiek prie daugelio prekių kabo lapukas su užrašu „Lietuva“. Birželį, kai visas turgus buvo užverstas trešnėmis iš pietų Lenkijos ir Vengrijos, o lietuviškos dar tik noko, viena chalatinė „ūkininkė“ jau pardavinėjo „vyšnias iš Žagarės“. Jos buvo net litu pigesnės už lenkiškas. Kai subumbėjau, kam ji apgaudinėja žmones, išgirdau paprastą atsakymą: „Nepatinka – nepirk“.

Kartą „Maximoje“ prie estiško sūrelio radau tokį užrašą – „Kilmės šalis Etiopija“. Žinoma, kad tai buvo techninė klaida. O aš labai laukiu, kada chalatinės ūkininkės įsidrąsins ir pasiryš parašyti tikrą tiesą, kad ir bananai ant jų prekystalių – užauginti Lietuvoje.

Pastaraisiais metais turguje atsirado nauja pardavėjų kategorija – sunku pasakyti, ar tai tikri smulkūs ūkininkai, ar perpardavinėtojai. Jie turi įvairių vaisių ir daržovių, tačiau jas dailiai susikrauna į pintines, krepšelius, todėl net negali įtarti, ar tai tikra lietuviška prekė, ar gražus importinio produkto pateikimas.

Ramiausiai daržoves perku tame sektoriuje, kur įsitaisę bulvių, morkų pardavėjai (prie išėjimo į gatvę). Ten tikri ūkininkai. Vienas ūkininkas yra labai populiarus – toks truputi žvairas vyriškis, įsikūręs šalia kiaušinių kiosko (ten sėdi labai pikta ponia, kuri rėkia, kai ūkininko fanai užstoja jos kiaušinius). Prie to ūkininko visada susidaro didelės eilės, nes daržovės tikrai labai geros. Jų galima net užsisakyti. Pavyzdžiui, nusiunti sms – ir kitą dieną gauni deficitinių geltonųjų burokėlių, iš kurių labai gera sriuba išverda.

Patikimos man atrodo ir moteriškės, kurios pardavinėja visokias žoles. Jos kasryt su pundais  atvažiuoja iš Vilniaus rajono. Tiesa, pastebėjau, kad tarp jų įsimaišę ir perpardavinėtojų – vieną dieną pas juos ant prekystalio žolės, kitą – uogos arba grybai. Grybus ir uogas dėžėse jos gauna iš supirkimo punktų (tik avietes atveža ūkininkai), nes pačios tiek pririnkti nesugebėtų. Žolių pardavėjai dirba šeimomis. Čia mama, už kelių metrų prie kito prekystalio – dukra.

Kartais vaisius ir daržoves perku iš įvairių senukų, kurie nustumti į prasčiausias turgaus vietas, nes jie neturi nuolatinių prekybos leidimų – ateina, kai turi ką parduoti ir nori užsidirbti litą kitą. Jie prekių turi labai mažai, todėl gali būti ramus, kad augino daržoves kaip sau. Tiesa, yra maža rizika, jog šios daržovės arba vaisiai atkeliavo ne iš sodų, o miesto centre esančių daržų. Tokios močiutės kartais turi ir kaimiškų kiaušinių, tačiau pardavinėja juos slapta, nes prekiauti nepažymėtais kiaušiniais Lietuvoje negalima.

Dar labai gerai turėti savo nuolatinę pardavėją. Ji ne tik padarys nuolaidą, bet ir patars, ką pirkti. Pavyzdžiui, mano aviečių pardavėja visada pasako, kurios avietės liko nuo vakar dienos, o kurios šviežios.

Šiaip patariu kiekvieną savaitgalį į turgų ateiti vis kitu laiku. Ypač daug visko pamatai, kai prekeiviai baigia darbus ir ruošiasi namo. Tada lengviausi identifikuoti, kur tikras ūkininkas, o kur samdomas perpardavinėtojas. Prieš uždarant turgų kainos paprastai būna mažesnės. Pigiau apsipirkti ir darbo dienomis, kai pirkėjų mažiau, nes savaitgalį į turgų patraukia turtingesni pirkėjai.

Paskutinis atradimas man atsitiko rūkytos mėsos skyriuje. Pirkau daug kumpių ir dešrų baliui, todėl norėjau gauti tokį ranka rašomą čekiuką. Aišku, tų blankų beveik niekas neturėjo, nors legaliai dirbantys privalo turėti. Tačiau įdomiausia buvo pamatyti, kad daugeliui dešras ir lašinius pardavinėjančių moterėlių vadovauja kelios „vadybininkės“, kurios tvarko finansinius reikalus ir padalina čekių knygutes, kai tik reikia. Taigi jei manėte, kad visų dešrų ir kumpių skonis yra skirtingas – tai tik iliuzija. Yra keli tiekėjai ir daugybė tą pačią dešrą stumdančių pardavėjų.

Nepaisant visokių blogybių apsipirkti turguje labai smagu. Gaila, jog šių metų sezonas jau baigiasi. Kitais metais tikiuosi sužinoti, naujų lietuviško turgaus verslo atradimų.  Aš siūlau bent vasarą visiems apeiti didžiuosius prekybos centrus ir atrasti tikrą daržovių skonį.

Visada Jūsų

Nepriklausomas žurnalistas Papartis

Print Friendly, PDF & Email
Dalinkis:
Komentarai (19)
Komentarai
  1. astros parašė:

    Beata kaip kita karta noresi nusipirkti astru, atvaziuok pas mane,gyvenu Londono rytuose, kiemelyje turiu nedideli darzeli kur auginu krapus, petrazoles,ir visa kita ka panaudoju savo virtuveje,taip pat kas met astru pasisodinu man jos irgi labai patinka,ir tikrai su malonumu tau ju priskinsiu 🙂

  2. Puikus straipsnis! parašė:

    Puikus straipsnis! Kalbantis faktais, o ne emocijomis. Paciai teko su visu tuo susidurti. Labai gaila, kad negalime pasitiketi musu „ukininkais“, prekiaujanciais turguje. Bet dazniau vaikstant, tikrai galima atrasti savus pardavejus, kurie tau ir nuolaida padarys, ir tiesa pasakys. As uz turgu 🙂

  3. Virgilija parašė:

    O kodėl ūkininkės iš Ukmergės rajono negali kalbėt lenkiškai? Labai labai gali… Ukmergėje yra nemažai žmogų, kurie lenkiškai kalba. Tai dar ne rodiklis…

  4. turgus parašė:

    Kalvariju turguje, rukytu mesu paviljone, toks diedukas prekiauja kumpiais, desromis, lasiakais…superiniai! Kazkada atradau, kai eilute zmoniu prie jo pamaciau. Nuo tol tik pas ji perku. Kartais vietoj jo buna ar tai sunus, ar tai zentas. Jei kas noresite rasti, tai paciame sales gale, ant kampo. (diedukas, tiesa, idomus toks, kartais aprekti gali, kaip po: „greiciau rinkis, juk matai, kad valgau, uzsals man“, bet su humoro jausmu 🙂

    • Apie dieduką parašė:

      Pas tą dieduką aš jau nebeperku dėl to jo įpročio apšaukti ir paauklėti :). Tai jam per lėtai renkiesi, tai pinigas per stambus ar per smulkus… Lietuvoje tiek daug piktų bambeklių, pavargau aš juos toleruoti, tai nusprendžiau ignoruoti, kad ir kokią gerą prekę jie ten besiūlytų 🙂

    • POP parašė:

      aha, aš turbūt irgi pas tą patį vytintą dešrą pirkdavau 🙂

  5. nego parašė:

    Dar viena bendra perpardavinėtojų savybė yra kaina… Jei perki slyvas ir Tau sako 3.14 Lt, tai jau faktas kad perpardavinėtojas, nes žmogelis savas slyvas parduodamas beveik niekada iki centų nesismulkina ir ypač baltų… o dar ir prideda vieną kitą magaryčių:):):)

  6. Agota parašė:

    Dažniausiai turguje parduodamos rukytos desros ir mesos gaminamos pagal tokia technologija: paimi zalia mesyte, ikisi i vonia su chemikalais, po kurio laiko istrauki ir stai tau gardutele, kvepianti dumu rukyta mesyte (desryte). Buvau pakrauus, kai suzinojau sita fakta. Taip daug greiciau ir pigiau. Tik neaisku, kaip tie chemikala mums atsiliepia…

  7. balta parašė:

    Labai patiko

  8. kaimynas parašė:

    O musu kaimynas, is paziuros toks mielas diedukas, irgi stovedavo Kaune Zaliakalnio turguj ir cukinijas pardavinedavo, tik tos cukinijos uzaugusios tarp jo tvoros ir gatves. Masinu cia gal ir nedaug pravaziuoja, bet sunelis ne vienas teritorija pasizymi :)))) Mes tai labiausiai mylim ukininku turgeli savaitgaliais prie Pilies, ten net kai kurie ukininkai nuosirdziai pasako, kad darzoves trestos ir kudikiui geriau ju neduot.. Bet is principo turguj zymiai mieliau apsipirkineti ypac pas „savo“ pardavejas. Kai pradejom is ten pirkti darzoves bei mesa, tai prekybos centruose esantys visai nebevilioja..

  9. laura parašė:

    Beata,as dievinu astrus taip pat.man vyras si rudeni ju nupirko Asdoj 🙂 gyveno dvi savaites!

  10. Asta parašė:

    Labai geras straipsnis, labai atitinka mano visus patyrimus. Jau seniai lankausi turguose (Kalvariju, N.Vilnios, Tymo) ir bandau atsirinkti kas tikra, o kas is bazes. Beje tas ukininkas superinis, jis turbut vienintelis Lietuvoje augina ir parduoda pankolius, nuostabias romanines salotas ir visas kitas gerybes, kuriu niekur kitur negausi.

  11. Monika parašė:

    Aš nei ištekėjusi, nei vaikus auginu, bet gaminu nuoširdžiai.:) Todėl dažnai lekiu į turgų. Labai patinka man jo aura. Aišku, visokių žmonių pasitaiko, bet iš esmės pataikau „ant“ gerų.:)
    Kad ir kaip kritikai bambėtų, aš ir sveriamą grietinę perku (man ji skanesnė), ir sviestą (tokį gabalais, iš kurio netgi puikaus ghee pasidariau), ir daržoves, ir kiaušinius. Ir kainos mielesnės, ir apsižiūrėti, netgi paragauti tenka.:)
    Klaipėdoj keliauju į naująjį, Eglės (delfino, žuvies) turgų. Tai man netgi veikiau tradicija ar net hobis, nei būtinybė.

  12. Eglė parašė:

    Mes irgi turguje dažnai apsispirkinėjam, nors kartais ir prekybos centro nepavyksta išvengti… Bet aš visom keturiom už turgų ir visom keturiom prieš perpardavinėtojus. Tiesa, niekaip negaliu išsiaiškinti, kuris tas ūkininkas, kur geltonus burokėlius pardavinėja? Papasakot išsamiau, kaip jo ieškot, a? 🙂
    Ačiū.

  13. Ugnė parašė:

    Mes dažniausiai Ukmergės g. turguj apsiperkam (nes dirba jis iki vakaro) arba Karoliniškių turgelyje. Pastarajam galima atrast per vidurį ir tikrų ūkininkų, aš visada į veidus žiūriu, kartais apsirinku, jei nelietuviškai šneka, bijau tokių, netikiu niekuo. Pvz., kai reikėjo daug agurkų, apėjau visus ir pas vieną radau ką tik skintus, labai dygliuotus, kietus, gražius, tai negali būti iž bazės, ten juk viskas apsitrina, nebūna dyglių. Na, o apie Ukmergės g. turgų daug galėčiau papasakot. Kaip ten birželio mėn. būna ir trešnių, ir avietinių pomidorų ir visko ir visi skiedžia, kad lietuviška. Aš asmeniškai nepatingiu paprašyt sertifikato, tik keli turi, bet tie nesąmonių nepardavinėja. Normalūs yra ūkininkai nuo įėjimo po kaire pirmi, vyras su žmona, mes jau porą metų pas juos perkam ir viskas ok. Dar nebloga ta močiutė, kur kioske dirba, geri jos kiaušiniai, obuoliai, česnakai, drąsiai perkam. O kur per vidurį dešiniau tai grynas lenkynas ir iš ten bijočiau pirkt. Kainas irgi mėgsta užsilenkt labai. Man irgi kaimiškas sviestas, grietinė, sūriai, kiaušiniai daug skanesni ir pyragai iš jų gardesni. Dar kas savaitę apsiperku atvažiuojančių ūkininkų turgelyje į mūsų rajoną. Ten tai visi lietuviška preke prekiauja, visi jau pažįstami, labai esu patenkinta, kad jie yra. Sėkmės perkant!

  14. nb parašė:

    na, bent jau mėsą, tikrai žinau, kas rūko namuose ir pardavinėja Halės turguje. Mano kaimynas, Valius jo vardas. Dirba Halės turguj, įėjus nuo Pylimo gatvės, kairiau ir „ūkininkų turgelyje“, katras yra Žirmūnuose Ulonų gatvėje.

  15. monte parašė:

    O as pastoviai apsiperku kalvariju turguje,desras perku pas tokia jauna mergaite,jos su mama prekiauja.Prekiu asortimentas gal nedidelis bet del sviezumo nepasigincysi ir zmoniu pas ja tikrai daug,aptarnavimas irgi labai mandagus ir vaikui niekad negaili gabaliuka desrytes atpjaut,jei preke biski pagulejus taip ir sako,nezinau kaip su kitais,bet as esu patenkinta.Jaunute visai,bet tikrai moka dirbt.O pas ta deduka pikta irgi mesa perku 😀

Palikite komentarą

Taip pat skaitykite:


Mūsų draugai:
Visos teisės priklauso Beatai Nicholson. | Pagaminta beLEDO.