Na va, yla iš maišo arba pabertos pupos, kaip pasakysi – taip nepagadinsi. Tiesą sakant, man jau seniai niežėjo pirštai pasakyti galų gale savo blog‘o skaitytojams apie tai, ką verdu… Bet vis negalėjau dėl visokių priežasčių, o dabar pagaliau gavau leidimą… Ir turiu pasakyti, kad pradėjau nervintis jau nuo praėjusio penktadienio, kai sužinojau, kad šiandien galėsiu pasisakyti ir blog‘e… Apie…… Savo knygą, savo receptų rinkinį ir paskutinių (turbūt 8) mėnesių darbą…
Lapkričio pabaigoje, o gal gruodžio pradžioje išeis knyga “Beatos virtuvė” :
Oi… Kažkaip turiu atgauti kvapą… :)))) Štai dėl to mano blog‘e buvo ilgos, tingios pertraukos, ir apskritai, paskutiniai trys mėnesiai buvo vieni intensyviausių mano gyvenime, kur diena vijo dieną, o darbas vijo darbą. Visokie naminiai buitiniai reikalai, šeimyninės šventės ir dar visame tame knygos rašymo reikalai… Jai skyriau visas savo laisvas valandas… Gal aš dabar nesiplėsiu apie tai, kaip sunku ją buvo dėlioti, nes iš tikro, tai nesunku, o labai labai smagu ir malonu.
Taigi, kokia ta knyga bus? Labai paprasta, ten labai daug manęs, labai daug mano trigrašio, atsiminimų, patarimų, įspūdžių ir, žinoma, receptų… Jų išėjo gerokai daugiau nei šimtas… Pačioje knygoje, pratarmėje parašiau daugiau, kaip ten viskas buvo… Bet nemažai receptų iš blog‘o, nemažai receptų niekur nematytų… Bet viskas iš mano virtuvės, viskas, ką aš mėgstu, ir tai, kas man patinka, ir tai, kuo vaišinu savo draugus ir artimuosius, ir savo šeimą… Tai todėl tikiuosi, kad knyga patiks ne tik mano draugams :))
Dabar apie dabartinę tylą blog‘e… Galų gale išvažiavome užtarnautų ir labai labai lauktų atostogų, mano anyta jų laukė beveik metus… Galvojau, kad norėsiu pabūti prie kompiuterio ir atostogų metu, bet supratau, kad nenoriu…
Apie šiandieną… Dabar rašau iš Tomo giminaičių namų, nes šiandien ryte mūsų atostogas smagiai praskaidrino stipri audra, atrodė, kad kažkas staiga ėmė ir įjungė vėją, ir vertikalų lietų… Aš dar tokios nebuvau mačiusi, buvo smagu ir truputį baisu, į baseiną lėkė kėdės ir virto didžiausi gėlių vazonai… Virto kažkur ir elektros stulpai… Todėl savo viloje dabar neturime elektros ir interneto… Tikiuosi, rytoj atsiras.
Iš ryto, kartu su audra ir kol dar buvo internetas, praūžė ir audra dėl knygos viršelio, nes iš kelių variantų galų gale buvo išsirinktas pastarasis… Kaip sakė mano vyriausia ir geriausia pasaulio redaktorė, knyga jau atspausdinta ir atrodo visai neblogai, dabar jai reikės karpyti ir uždėti tiek daug audrų sukėlusi viršelį…
Tikiuosi, kad gal jau pati galėsiu tą knygą į rankas paimti po kokios vienos ar kitos savaitės… brr… kaip jaudinuos:)
Dabar – kaip čia be recepto… Knygoje yra skyrius „Per barzdą varvėjo, nieko burnoj neturėjau“, ten – vasariški gėrimai ir vienas kitas alkoholinis kokteilis… Jei knyga dar nebūtų buvusi parašyta, joje tikrai būtų buvęs romo punšas, kurį dabar skanaujame visose skirtingose vietose… Turiu pasakyti, kad įkirtau, kaip padaryti tikrai neblogą… :)) Jis stiprus, bet geriamas su daug daug ledo… Ir vienos stiklinaitės pakanka visam vakarui…
