Nauja knyga jau mūsų parduotuvėje ir pomidorų padažas ala Špinatas Bondauskas

Visą savaitę nebuvau bloge, tiesiog neturėjau laiko nei minutės. Taip pasitaiko kartais, kad lėkimas visu tempu vyksta. Ketvirtadienį įvyko labdaros vakarienė, paskui atlėkė gulbių pulkelis, tai labai reikėjo visą savaitgalį  plunksnas kedenti, kitaip tariant, liežuviais plakti. Gulbių pulkelis atvežė man naująją knygą, tai jau galėjau viską apžiūrėti iš arti, bet tą vienintelį egzempliorių atidaviau kitai gulbei į Ameriką skraidintis. Ta gulbė – vyno ekspertė, kurios vardu „Vilma” pavadinta va viena prijuostė, prižadėjo man ir jums į blogą parašyti apie vyną ir gyvenimą. Tai ir vėl laukiam laukiam.

Knyga tikrai graži (kaip nekuklu, Nicholson, stokite į kampą už pagyrūnišką elgesį). Labai ačiū visiems, kas jau knygą įsigijo ir man pranešė įspūdžius. Knyga jau yra ir mūsų parduotuvėje, ir kainuoja 55 litus. Dar viena naujiena — įdiegtas PayPal atsiskaitymas kreditinėmis kortelėmis, ne tik pavedimu, kaip iki šiolei buvo.

Mūsų šaunioji pardavėja Bronė, beveik mėnesį viską siuntusi nemokamai, dabar treptelėjo koja ir pagrasino, kad daugiau nemokamai nebesiųs, nes, kaip žinia, nemokamai dirba ir už pristatymą pati mokėjo. Tai dabar mielieji, jau reikės mokėti už pristatymą 5 litus. Aš, kadangi pati esu didelė interneto pirkėja, irgi kažkaip raukydavaus dėl to pristatymo mokesčio, bet kai paskaičiuoju, kiek man laiko užtruktų nuvažiuoti į parduotuvę, mašiną parkuoti, už parkavimą mokėti, ir dar paskui auklei sumokėti, jei nenorėčiau atžalų vežtis, tai tas pristatymo mokestis jau tikrai ne toks baisus atrodo.

Taip pat mūsų Bronė sakė, kad dabar, kai jau veikia PayPal, ji tikisi iki mėnesio pabaigos viską sutvarkyti ir su visokiais vežėjais ir siuntėjais išsiaiškinti ir pradės siųsti prijuostes, pirštines ir knygas už jūrų marių, į visus tolimus ir artimus užsienius. Taigi mielieji, kurie jūroje hmm t.y. ne Lietuvoje prašau Bronės vardu dar kantrybės ir rimties, ir viskas greitai bus išspręsta ir išaiškinta jūsų naudai.

Aš penktadienį jau buvau savo moksluose, oi visokių įdomių žmonių sutikau: pradedant prabangiomis poniomis, kurios gyvena 1000 kv. metrų dvaruose ir dabar nori dvarą parduoti ir Kornavalyje įsigyti svečių namus/viešbutį ir ten jiems gaminti valgyti, baigiant, pavyzdžiui, gražia aukšta teisininke, kuri ima karjeros pauzę ir galbūt norėtų būti jau nebe teisininkė, o virėja, arba jauna linksma mergina, kuri jau dirbo privačia virėja visokiuose svečių namuose. Mokytojai/ šefai — vyrukai, rimti tokie, ir labai jau laikosi visokių taisyklių: viskas turi būti, kaip priklauso (medinis šaukštas padažui, o ne plakiklis ir pan.). Štai, pavyzdžiui, gaminom lemon merengue pie, kuris tikrai nėra mano mėgstamiausias, ir aš truputį užsiėmiau saviveikla: įdėjau daugiau citrinos, nei buvo rekomenduojama, ir mano įdaras toks išėjo labai jau ant ribos su savo skystumu — dar šiek tiek, ir būtų pralaužęs to pyrago sieną. Pavariau kaubojišku virimo stilium, kaip sakė tie mokytojai, nes visi, kas daro valgyt, kad būtų greičiau ir patogiau, yra kaubojai, ha ha ha ha.

O dabar jau nuo praėjusios savaitės noriu įdėti pomidorų padažo receptą, kuris paprastas kaip du kart du. Aš ji dažnai gaminu ir visai neseniai Austėjai rekomendavau. Aišku, subalansuota vaikam, bet patiks ir suaugusiems: padažas a la Špinatas Bondauskas.