Susimąsčiau. Praėjusią savaitę buvo net keturi gimtadieniai, prie kurių teko pridėti pirštą. Pirmas – krikšto dukters Elžbietos, hm… kurio vos vos nepraleidau.

Bet nėra nieko tokio, ko negalėtų išgebėti šokoladainis. Padarytas per dvidešimt minučių, bet neišpeiktas.

Tada šeštadienį jau truputį solidesnis gimtadienis – ne trejų metų. Jubiliatę ir jos svečius romantiška transporto priemonė troleibusas vežiojo po Vilnių… Tada draugės sūnaus gimtadienis ir mano tėčio gimtadienis, kuris buvo vakar.

Taip jau yra su tais gimtadieniais, kad juose lankytis yra labai gerai: ne tik sveikinti ir tortų prisiragauti, bet ir gerų receptų prisirinkti. Ir štai Nijolės gimtadienyje toooookį paragavau, kad sekmadienio rytą atsikėliau sau žvaliai ir jau penkios po aštuonių buvau parduotuvėje, registravau visus pirkinius, kurių reikia. Receptas bus būtinai paviešintas, nesijaudinkite.

Oi, tai savaitgalis ir vėl kaip greitasis traukinys praūžė pro nosį, vos spėjau jį pamatyti.

Ir dar… Ar jau jaučiate pavasarį??? Nors patyrę žmonės sako, kad jo nesitikėt, bet man… Aš nemeluoju, man šios žiemos buvo maža… Aš taaaaaip laaaaukiau, taip ruošiausi, o va prašau, atrodo baigėsi. Na nesakysiu, kad nejaučiu to užminto ir ore tvyrančio pavasarinio pažado, jis jau apčiuopiamas, bet vis tiek…

Taigi, kol dar viena kita meška miške miega, prašom jums odė naminiam maistui…

Na nežinau, kaip jūs, bet aš turiu ypatingą ryši su kepenėlėmis, man jos patinka nuo vaikystės. Bet turiu pasakyti, kad dėl vyro ir vaikų išrankumo kenčiu – niekada negaminu jų šeimai, nes jei tik  pamėginu pasiūlyti, visada prasideda arijos ir variacijos „nevalgysiu vakarienės“ tema. Bet tik įleiskite mane į kokį restoraną, kur būtų veršienos kepenėlės – iš karto imu, nes man tai yra delikatesas. Tiesa, vištienos kepenėlės vertinamos prasčiau nei ančių ar žąsų… Pastarųjų, pvz., Kalifornijoje iš viso yra uždraustos.

Na o vištienos kepenėlių troškinys yra toks dalykas, kurį arba myli, arba nekenti. Aš dabar apeliuoju į visus, kurie myli. Tai yra maistas, kuris gali truputį priminti mokyklos valgyklą, nes tikrai, man rodos, būdavo toks patiekalas meniu.

Bet tikrai yra vaikų, kurie labai mėgsta tokį maistą, pavyzdžiui, aštuonmetė draugės Žanos dukra Marta. Kai Žanos neseniai paklausiau, ką labiausiai mėgsta Marta, tai taip ir pasakė: troškintas vištienos kepenėles. Oi, man net silpna pasidarė, kaip seniai bedariau tokį dalyką. Ir taaaaaiiippp užsinorėjau…

Tai nėra patiekalas, kuris užburia grožiu. O valgėm jį ne su kokia bulvių koše, o su grikiais. Buvo nuostabu. Aš kepenėles troškinau su dideliu kiekiu daržovių, cukinijas palikau visai pabaigai ir net netroškinau jų, nes vien karščio užtenka, tereikia joms sušilti. Dar dėjau garstyčių ir kmynų, pomidorų pastos ir grietinėlės (galima ir grietinės).

Namų virtuvės puošmena, paprasta ir jauku.

Receptas – čia.

O kokį jums mokyklos ar darželio repertuarą teko ir pavyko atgaivinti namuose?