8241
Beatos virtuvė

Meilės tėvams išpažinimo šventė. Skelbiamos laimėtojos

(4)

Juk būna visokių dienų ir šeimos santykiai, nors tai yra šventas reikalas, atseikėja mums visokių emocijų…. Mane dažnai kamuoja klausimas, ar aš ne per retai pasakau, kokie brangūs man yra šalia esantys žmonės?? Neretai taip sunku tas emocijas išdėlioti ir pasipasakoti, ir pasakyti tuos meilės žodžius…

Bet užtat kiek daug tilpo jūsų komentaruose apie tai, ką mėgsta jūsų tėčiai. Tiek daug, kad nori nenori, bet skaitai, o gerklėj kažkaip toks kaip ir gumulas kaupiasi – tiek daug gerų emocijų, nuoširdžios meilės… Tai va ir sakau, kad kartais parašyti žodžius yra lengviau…

Tiesą sakant dar niekada man nebuvo taip sunku išrinkti nugalėtojus… Nes konkursas „Mano mėgstamiausias tėčio patiekalas“ virto nebe receptų konkursu, o meilės tėčiams išpažinimo švente! Tai dabar skelbdama nugalėtojus jaučiuosi taip lyg vertinčiau jūsų meilę tėčiams – va tu tai labai myli savo tėtį, o tu gal biški mažiau. Žodžiu, pati to nesuvokdama įkritau į tokią keblią padėtį, bet Daumantų didžiuliai prizai jau prižadėti, nebegaliu trauktis… Po ilgų svarstymų nusprendžiau, kad rinksiu ryškiausiai aprašytus tėčių tipažus, tačiau visi jūsų komentarai man yra vienodai brangūs ir įsimintini.

Ir laimėtojos yra…

Supratau, kad tie mūsų tėčiai labai įvairūs. Yra tokių, kaip mano tėtis, kuriems viskas tinka, viskas gerai. Čia taikliausiai tokius tėčius apibūdino Audinga „Viskas skanu ir viską valgau. Tik nevalgau smalos ir cvekų“.

Bet yra ir tokių tėčių, kurie rimtai sukinėjasi virtuvėje ir moterims net neleidžia į virtuvę kelti kojos.Labai gražiai savo ir tėčio virtuvės kovas aprašė Gintarė.

O Indraja žodžiais nupiešė labai intriguojantį tėčio-hipio-indėno portretą ir pateikė įdomų vyriško  sumuštinio variantą – juoda duona su kalendra, užtepta sviestu ir plonai plonai padengta tikra, aštria, gruziniška adžika.

Nors didžioji dalis tėčių yra užkietėję tradicinės lietuviškos virtuvės mėgėjai (rauginti kopūstai, silkė, barščiai…), bet yra ir tėčių – gurmanų. Įsiminė Nidos tėtis, kuris  nors augo prieškario Suvalkijos kaime ir vaikystėje valgė neįmantrų ūkišką maistą, dabar labai mėgsta sūrį su mėlynuoju pelėsiu, alyvuoges, jūros gėrybes ir kitus „nelietuvškus patiekalus“.

Būtinai Daumantų pomidorinių pagardų rinkinį turiu išsiųsti Justei ir jos tėčiui- pomidorų maniakui, kuris valgo taip – mėsytė troškinta padaže iš konservuotų pomidorų, su kečupu ir šviežiais pomidorais garnyre ir dar užsigeria pomidorų sultimis.

Negalėjau nekvatoti skaitydama Indrės komentarą apie savo tėtį. Ar galite patikėti, kad Lietuvoje yra vyrų, kurių didžiausias priešas yra  keptas ir virtas svogūnas??! Indrė rašo:  „Kai mama nori pasigaminti sau svogūnų, turi tai daryti atskirai, užsidaryti virtuvės duris, atidaryti langą ir įjungti gartraukį, nes vien nuo jo kepamo kvapo tėtį pykina!“

Gera buvo skaityti ir apie tėčių kuriamas tradicijas, apie šiltus jūsų prisiminimus iš vaikystės. Vienas Daumantų prizas iškeliauja pas Liliją, papasakojusią apie sekmadienio rytais tėčio keptus didžiulius bulvinius blynus valgomus šiltus su sviestu dar gulint lovoje…

Įdomu buvo atrasti ir tėčių, besirūpinančių sveika mityba! Štai Ernestos tėtis sugebėjo pakeisti savo valgymo įpročius – pradėjo derinti produktus, dažniau valgo salotas, nevalgo bulvių su mėsa, kartais daro iškrovos dienas, vartoja mažiau duonos ir batono… Valio! Sveikinimai ir Daumantų prizas.

 O vienas įdomiausių šio konkurso herojų pasirodė man Jurgitos tėtis. Štai ką ji rašo apie savo tėtį iš Suvalkijos, kuriantį įvairius maisto taupymo projektus: „Ar žinote, kaip galima panaudoti popierių, į kurį fasuojamas sviestas? Mano tėtis žino. Riebaluotąja puse jis išsiblizgina batus. O ar žinojote, kad išgėrus pakelį pieno, jo užkaboriuose slepiasi net pusė šaukšto gardžiausios grietinėlės, kurią galima iš ten išsikrapštyti ir pasičepsint išlaižyti? Mano tėtis žino, todėl taip ir daro. O ar teko kada sukti galvą, kaip neiššvaistyti nė lašelio majonezo? Tėčiui tokių sunkumų niekada nekyla. Kai indelis jau tikrai atrodo tuščias, jis prideda į jį mišrainės ir išmaišo, kad mišrainė „pasiimtų“ visus ant sienelių užsilikusius majonezo likučius. Dar mano tėtis mėgsta skiesti alų „spraitu“, bet jums nereikia to žinoti. Aš myliu tėtį. Ne todėl, kad jis taupus, o už tai, kad iki šiol susitikus paslapčia kyšteli kišenėn saldainį – ir jam visai negaila.“

Ech.. kokia graži ta mūsų meilė tėčiams… Nepamirškime ir išdrįskime šį sekmadienį juos stipriai apkabinti ir į ausį sušnibždėti, kaip stipriai juos mylime ir kokie jie mums reikalingi…

Print Friendly, PDF & Email
Dalinkis:
Komentarai (4)
Komentarai
  1. Jurgita parašė:

    Beata, labai ačiū Jums ir Daumantams. O kaip tas prizas mus suras?:)

  2. Gintare parašė:

    Atiuuuuuu 🙂

  3. Indrė parašė:

    Kaip smagu! Didelis Aciu Jums Beata ir zinoma „Daumantams“ uz prizus ir suteikta galimybe juos paragauti! 😉 Aciu labai, labai! 😉

Palikite komentarą

Taip pat skaitykite:


Mūsų draugai:
Visos teisės priklauso Beatai Nicholson. | Pagaminta beLEDO.