Tiesą sakant, kiekvieną dieną savęs paklausiu – ką naujo šiandien sužinojau, ko išmokau. Juk taip dažnai pritaikę naujus, kad ir mažus dalykus gyvenime, savo kasdienybę padarome malonesnę, skanesnę ir sveikesnę.
Prie ko aš čia vedu…O gi prie to, kad pagaliau susikaupiau ir suregistravau visus dažniausius jūsų klausimus, virtuves nesėkmes ir vertingus patarimus, dar pridėjau žiupsnį savo patyrimo, pakalbėjau su virtuvės šefais ir mitybos specialistais ir štai jums sąrašas dažniausiai pasitaikančių paklydimų virtuvėje.
Nes juk visiems mums vos ne kiekvieną diena kyla vienas ir tas pats klausimas – kaip greitai ir neišleidžiant papildomai nė lito pagaminti skanesnį ir sveikesnį maistą sau ir savo mylimiausiems žmonėms.
Nemanau, kad tai yra klausimas iš fantastikos srities. Norint pasigaminti sveikesnį maistą tikrai nereikia iškart pulti pirkti prabangių garpuodžių ar įmantrių maisto produktų. Tereikia pakeisti savo kasdienius įpročius virtuvėje. Nuo to ir pradėkim.
Va štai čia mažas filmukas apie tai, o toliau ir visas sąrašas mažų virtuvės gudrybių, kurį, tikiuos, toliau ir jūs man padėsite pildyti.
Oi ne ne ne labai blogai – jei verdate daržoves (pvz brokolius, žirnelius, cukinijas, kalafiorus, kopūstus, šparagus ar šparagines pupeles) viską dėkite tik į gerai užvirusį vandenį. Taip virsite trumpiau, o rezultatas bus traškesnės, gaivesnės ir ryškesnės daržovės. Kuo ilgiau daržovės plaukios vandenyje, tuo daugiau jos praras savo maistinių savybių. Virkite ir bučiuokite greitai ir aistringai, o ne lėtai ir melancholiškai. Visada suveikia.
Štai kad ir elementari rūgštynių sriuba arba brokolių sriuba. Verdant sriubas pradėti reikia nuo to, kam reikia daugiausiai laiko – pupelių, toliau seka morkos, dar vėliau dedam bulves. Ir tik pačioje pabaigoje sudedame žalius ir švelnius dalykus – rūgštynes, špinatus, kad jie kuo trumpiau mirktų vandenyje. Jei dedam marinuotus burokėlius, tai juos dedame pačioje pabaigoje, užtenka vos 2-3 min. – burokėliai turi išlaikyti savo spalvą ir jokiu būdu nepabalti.Taip pat ir špinatai, brokoliai neturi būti nuskalbtos samanų spalvos. Oi ne ne ne – daržovės turi būti ir su spalva, ir dar su šiokiu tokiu pasipriešinimu, kad būtų ką kąsti. Na tai galbūt negalioja tik bulvėms, bet visas kitas daržoves – burokėlius, salierus, pastarnokus ir taip toliau tikrai patarčiau – nepervirkime.
Štai, pavyzdžiui, nusprendžiame tapti gurmanais ir čirškinam bulves tyrame alyvuogių aliejuje, kurį galima naudoti tik šaltą…Kiekvienas aliejus yra vertingas, tik reikia žinoti kaip kur ir kada jį naudoti. Jei jau kalbame apie kepimą, tai šiam procesui tinkamiausias rapsų aliejus, nes jo degimo temperatūra yra labai aukšta, todėl jame kepant nesusidaro blogieji trans riebalai. Be to, maistingumo prasme rapsų aliejus prilygsta alyvuogių aliejui, tik tiek kad jis pigesnis ir mūsų pačių užaugintas.
Tas įprotis pagaminti penkioms dienoms į priekį yra suprantamas – visgi kiek įmanoma reiktų valgyti šviežią, ką tik pagamintą maistą. Prisipažinsiu, man pačiai ne taip jau lengva išgyvendinti šį savo įprotį, nes šildant maistą ne tik prarandama jo maistinė vertė, bet ir kyla pavojus apsinuodyti. Jei visgi negalite išvengti gaminimo į priekį, nešildykite iš karto visos porcijos – įsidėkite šildymui tik tiek, kiek suvalgysite ir šildydami neužvirinkite.
Per mažai dalykų valgome žalių ir neapdorotų, ypač vengiame šakninių daržovių. Jei burokėlis – tai būtinai išvirtas iki košės, jei morka – tai būtinai sriuboje. Betgi viską galima valgyti žalią: burokėlis sutarkuotas ir vos pakeptas keptuvėje ar sumaišytas su aliejaus šlakeliu, citrinos sultimis ir druska bus puiki mišrainė ir vitaminų dozė. Kiekvieną dieną save ir kitus raginu – kramtykime daugiau! Apie tai, kaip užmegzti draugystę su daržovėmis daug prirašiau savo naujausioj knygoj „Daugiau daržovių“.
Ne visada būtina bulvę ar morką nulupti, ir dar storai. Investuokite į šepetuką ir tiesiog gražiai nušveiskite. Pavyzdžiui, aš bulves mėgstu orkaitėje kepti sveikas su žievele – pirmiausiai jas įdedu į kepimo maišą, iš kurio baigiant kepti jas ištraukiu ir leidžiu pabaigti skrusti ir sukietėti tiesiog skardoje.Taip paruoštų bulvių glikeminis indeksas yra žemesnis, jas organizmas ilgiau virškina ir jos turi daugiau skaidulų –Visi žinom, kad daugiausiai vertingų medžiagų susikaupę po daržovių ir vaisių oda, tad taupiai naudokime visa tai. Aišku, kartais nėra išeities arba jūsų virškinimo sistema tokia, kad reikia viską lupti, bet kartais pamėginkite morkas net į salotas sutarkuoti tiesiog švariai nušveistas šepėtėliu.
Mažiau yra daugiau. Žuvis iškepa labai greitai – gerai įkaitintoje keptuvėje jai gali pakakti vos 5-7 minučių. Kaip patikrini? Mėsa ar žuvis neturi būti sukietėjusi į akmenį. Neseniai iš puikaus restorano šefo – Vytauto išmokau, kaip patikrinti, ar žuvis iškepusi. Palieskite savo smakrą – jaučiate jis kietas, bet dar turi ir šiokio tokio minkštumo. Toks pats jausmas turėtų būti ir liečiant iškeptą žuvį ar mėsą. Kitas geras jo patarimas buvo įsigyti maisto termometrą, kuris matuotų vidinę kepamos mėsos temperatūrą. Tikrai geras dalykas, nekainuojantis milijonų, kuris garantuotų, kad valgome optimaliai paruoštą mėsą ar žuvį.
Į keptuvę pridedam krūvą maisto ir norime, kad gražiai apskrustų. Tarkim norite gražiai apskrudinti mėsą troškiniui ir iš karto visą kilogramą jautienos verčiate į puodą. Oi oi oi oi ne ne ne! Keptuvės dugnas turi ribotą kiekį karščio ir jei jo visai mėsai neužtenka, tai ji tiesiog troškinasi, o ne skrunda.
Jei norime, kad keptuvėje ruoštas maistas būtų skanus, turime išmokti tinkamai elgtis su aliejumi. Pirmiausiai įkaitiname keptuvę, kai keptuvė įkaista, pilam aliejų. Aliejui įkaitus, dedam maisto produktus. Labai svarbu geras kokybiškas pirmas kepimas ir skrudimas, tada daržovės nesutyžta, o žuvis ir mėsa neprikimba…
Rezultatas – neiškilę, neiškepę arba kieti kaip akmenys, pajuodę kepiniai…Tikrai siūlyčiau ne tik atidžiai perskaityt receptą, bet ir savo orkaitės instrukciją. Jei jau kepinys keliauja į orkaitę, tinkamai įkaitinkite ją. Aukšta temperatūra labai svarbi kepimo pradžioje, o vėliau ją galima sumažinti, nes kepinio temperatūra jau yra pakilusi. Daugiau patarimų yra mano „Kepinių knygoje“.
Ką gi, galėčiau vardinti toliau nesustodama, bet gal geriau paklausysiu jūsų – kokia gerąja patirtimi galėtumėt pasidalinti jūs? Kaip tą mūsų sukimasi virtuvėje paversti smagesniu, skanesniu ir svarbiausia sveikesniu??
Labai laukčiau komentarų – pildykime toliau šį sąrašą kartu.
Nieko panašaus. Rapsų aliejus pats tinkamiausias kepimui. 100 kartų geriau nei „sėmkomis“ smirdantis saulėgrąžų aliejus…
„Sėmkomis smirdintis“ aliejus yra tiesiog šaltai spaustas saulėgrąžų aliejus, tobulas raugintų kopūstų su svogūnėliais salotoms. Su „sėmkų“ aliejumi, kaip mano mama sako, užaugome, ne su alyvuogių, kuris man, tas brangusis, asmeniškai silosu atsiduoda.
Jūs užaugot su sėkmų, mes augsime su rapsų 🙂
Aš jau keletą metų naudoju rapsų. Kartą teko buvot vienuose kursuose su kolega iš Obelių, kuris visiems kursų dalyviams atvežė dovanų rapsų aliejaus bei patikino, kad iš visų Obelių aliejų patys obeliškiai būtent rapsų aliejų naudoja ir kitiems rekomenduoja.
„Sėmkinis“ – kaip ir sakiau – nepamainomas raugintiems kopūstams. Pabandykit.
Na jei rapsų aliejus išspaustas iš ne modifikuotų rapsų, tai gal jis neblogas? Dabar labai reklamuoja rapsų aliejų ,,Tyras“, tai svarstau pirkt, nepirkt? O Skandinavijos šalyse tikrai jis l. populiarus. 🙂
Lietuvoje neleidziama auginti modifikuotu rapsu. Ir rapsu aliejus negali buti modifikuotas. Man labiau patinka Obeliu rapsu aliejus („Tyras“ turi per daug kvapo kepant). Bet cia jau kiekvienos asmeninio pasirinkimo reikalas 🙂
Na bet atveztinis rapsu aliejus, tai is modifikuotu rapsu.
Na iš kur tokia nuomonė? Lietuvoje draudžiama pardavinėti rapsų aliejų iš modifikuotų rapsų. Tokį net neleistų įvežti jei kas ir bandytų. O vietinis, Lietuvoje užaugintas tai tikrai geras, nemodifikuotas.
o kaip dėl rafinuoto saulėgrąžų aliejaus? jo kepimo temperatūra beveik tokia pati, kaip ir rapsų.
Saulėgrąžų aliejus turi daugiau kvapų ir labiau įsigeria į maistą.
Patarimas del darzoviu lupimo labai geras 🙂 as pati senokai esant galimybei nebelupu darzoviu, tik neturiu tokio mandro sepetelio, o tiesiog naudoju svelnia kempinele indams plauti, tik zinoma, nauja ir svaria , skirta vien tik darzoviu plovimui.
Kad aš kiek žinau, kepimui labiausiai tinka ghi sviestas, raudonųjų palmių, kokosų ir žemės riešutų aliejus, visi kiti – kepimui netinka dėl kancerogenų susidarymo juos kaitinant. Ypač alyvuogių aliejus, jame kancerogenai susidaro palyginti neaukštoje temperatūroje. Kalbu apie nerafinuotus, nes rafinuoti savaime jau blogas reikalas.
Nerafinuotų aliejų apskritai negalima kepti, kaitinant jie dega ir išskiria koncerogenus.
O rafinavimas savaime nėra blogas dalykas. Vice versa – rafinavimo metu nuimami kvapai, pašalinamos priemaišos ir tos šalutinės medžiagos, kurios turi neigiamos įtakos aliejaus kokybei. Aišku svarbu kaip yra rafinuojama.
Kokosu aliejus nera rafinuotas, bet jis tikrai tinka kepimui, Jusu postas skamba taip, jog atrodo dirbate imoneje gaminancioje alieju ir cia ji reklamuojate 😉
visada naudojau rapsa ir pasirodo ne veltui, is intuicijos!
pati dabar susimąsčiau, kodėl saulėgrąžų aliejus populiaresnis nei rapsų..
o šiaip.. viskas gerai.. tik Beatos laidose vis šmėkščioja alyvuogių aliejus.. tikrai užfiksavau, kad jis naudojamas ir kepimui.. gal kada buvo ir rapsų panaudotas, tačiau, kiek žiūriu laidų, vis girdžiu apie alyvuogių aliejų, kurį ir pati labai mėgstu.. anksčiau naudodavau tik salotoms, o dabar viskam.. bet, matyt, kepimui jį vėl pradėsiu rečiau naudoti.. o kai pasibaigs saulėgrąžų aliejus, išbandysiu rapsų aliejų, kurį naudojau labai jau seniai..
Na, cia Beata nustebino. Visose laidose naudojamas kepimui aliejus ivardijamas kaip alyvuogiu, net kazkuri blogo lankytoja kritikavo, kad Beata alyvuogiu alieju laiko skaidraus stiklo butelyje, o man buvo keista kad viska kepa ant alyvuogiu al., kuris kepimui netinkamas. O dabar stai – geriausi rapsai 🙂 Valio! Pasitvirtino mano itarimai.
Apie aliejų daug rašote, diskutuojate, bet man įdomu kaip su daržovių lupimu, apie tai jau klausiau kitoje temoje, bet jokio atsakymo..Iš Beatos „išmokau“ kepti burokėlius orkaitėje folijoje, čia super, tikrai jie tokie turtingesni skoniu ir t.t., tik man anyta sako, kad tokiu būdu visi nitratai lieka daržovėje, nenoriu sutikti, paklausau, o savo darau 🙂 . įdomu, ar ji teisi?
Pasidomekite darzoviu mirkimu vandenyje su soda. Sako, kad mirkytose darzoves zymiai maziau nitratu…
Kalbant apie alieju, tai, deje, ne visi rapsu aliejai yra lietuviski. Tarkim, Obeliu aliejaus rapsu sviesto skonio kilmes salis – Vokietija, „Maxima Favorit“ rapsu aliejaus salis ta pati – Vokietija; Golden Oil rapsu aliejus – is Rusijos; Obeliu rapsu aliejaus kilmes salis – Estija. Rafinuotas rapsu aliejus „Vilnius“ – kilmes salis – Lietuva, nors to paties aliejaus su karotinu kilmes salis – Estija. Taigi bukime atidus ir neapsigaukime. Ne viskas lietuviska, kas rapsiska…
sveiki. kalbant ar rašant apie aliejų derėtų užsiminti kokį aliejų turima galvoje – rafinuotą ar ne. Mano nuomone visi rafinuoti – nieko gero. Bet kepimui nerafinuoti dėl kancerogenų susidarymo irgi netinka. Skaičiau, kad žemės riešutų tinkamiausias, bet labia brangus, kepimui nepripirksi. Kažkoks užburtas ratas…
Is kur, Beata, Jus semiates tiek daug kantrybes maloniai ir issamiai diskutuoti su lietuviu tauta, pilna kvailu isitikinimu, bei kandumo? 🙂 kiek zinau yra alieju salto spaudimo ant kuriu galima kepti ir daugiau.. raudonasis palmiu, kokosu, migdolu… Butu idomu daugiau apie juos isgirsti. kazkaip neisivaizduoju skonio, mesos keptos ant kokoso aliejaus… 🙂
Aha, aš irgi dažnai stebiuosi iš kur pas Beatą tiek kantrybės komentatoriams!.. Matyt tai liudija jos aukštą sąmoningumo ir išprusimo lygį, dėl ko tiek daug žmonių ja ir žavisi. Sėkmės taip ir toliau!
oi kokios čia diskusijos užvirė apie tą aliejų:D o aš pasidalinsiu savo virtuvės paslaptimis. pirmoji – sezoniška virtuvė. kiek galiu stangiuosi kuo daugiau gaminti naudodama šviežius produktus, visi žinom, kad žiemą braškės iš parduotuvės ne tik beskonės, bet ir bevertės energetine prasme:) o antroji, kuri iš esmės palengvino darbus virtuvėje bei gerokai sumažino išlaidas maisto prekių parduotuvėse- valgiaraščio planavimas. žinoma, ne visada pavyksta planą vykdyti 100%, nes būna suplanuoti maltinukai, o galvoje visą dieną sukasi salotos:D tačiau nepaisant tų mažų nukrypimų, valgiaraščio planavimas padėjo atsikratyti, to mano nemėgstamiausio momento, kai atrodo, kad tikrai nežinau, ką pagaminti, o paklausus brangiausiojo, jo atsakymas būna „man nesvarbu, gamink ko pati norėtum“:)
„Mažos virtuvės gudrybės arba sveikesnis maistas už tiek pat“ – tik pamačiau antraštę ir iškart jau taip knietėjo perskaityti greičiau straipsnį. O jo pabaigoje: „Labai laukčiau komentarų – pildykime toliau šį sąrašą kartu“ – žemyn žemyn skaityti komentarų ir semtis patarimų. Ir kad įsiplieskė kalbos apie aliejų… Ir tie kandumai – na iš kur tiek jų.. (tik nesupykite, bet taip ir norisi pasakyti: „moterys, na nusišypsokite ir geriau pasidalinkite savo patirtimi be to kandumo“)
O aš rimtai – mane domina toks reikalas: kai parsinešate daržoves – ar iš turgaus, ar iš parduotvės, ar iš daržo – kaip buto sąlygomis jas ilgiau išlaikote šviežias? Ar viso labo įdedate į šaldytuvą ir tiek? O greičiausiai pasakysite tikriausiai, kad nereik tiek prisipirkt, kad reiktų ilgai jas šviežias išlaikyti.. Sutinku, bet kasdien į parduotuvę neinu, o savaitiniui apsipirkimui yra skiriama tik viena diena savaitėje. Būsiu labai dėkinga už patarimus 🙂
p. s. o jei jūsų virtuvelių paslaptys neužrakintos po devyniom spynom, tai galite ir apie kitus dalykus papsakoti.. 🙂 iki mėnulio būsiu dėkinga
Aš visas daržoves ir vaisius jau n metų laikau TW indeliuose šaldytuve. Iki šiol nei joks kitas budas išlaikyti drėgnas, standžias, šviežias daržoves nėra pasitvirtinęs ar prigijęs 🙂 Ir dėl kalbų apie tą aliejų…tai aš šiek tiek nustebusi kiek daug moterų tiesiog tiki mitais, o ne faktais. Jau nepamenu kiek metų kepu viską rapsų aliejuje, o čia tokios diskusijos :-)))) Visą savo sąmoningą gyvenimas stnegiuosi miatintis kuo sveikiau ir kuo šviežesniais produktais, o dabar dar ir visą šeimą maitinu. Tai tieisog privalu domėtis tuo ką , su kuo ir kaip dėti virtuvėje į puodą ar lėkštę… O Beata, šaunulė – malonumą gaminti pavertusi verslu 😉 spaudžiu dešinę 🙂
Su tuo aliejumi yra tokia istorija – norint gauti nerafinuotą aliejų pirmo spaudimo procesas atliekamas mechaniniu būdu slėgio pagalba. Paskui išspaudos apdorojamos tam tikrais preparatais, kad atpalaiduot ten likusią didesnę dalį aliejaus ir spaudžiamos dar kartą, ir nebūtinai mechaniškai, egzistuoja ir kitokie aliejaus atskyrimo būdai. Būtent toks aliejus ir yra tolimesniame etape rafinuojamas, valomas, dezodoruojamas, nes kitaip jis maistui netinkamas. Rapsų aliejus tikriausiai vienas iš tų, kur išvis mažai kas žaidžia su pirmu mechaniniu spaudimu, nebent kokiose nedidelėse kaimo spaudyklose. Didžiojoje pramonėje, siekiant gauti kuo mažesnę savikainą reik greit išgauti viską iki paskutinio lašo, todėl išsyk sumala, apdoroja specialiais tirpikliais, įkaitina iki aukštos temperatūros ir spaudžia. Paskui kitų preparatų ir vėlgi aukštos temperatūros pagalba išvalomi ankstesnieji tirpikliai, aliejus filtruojamas, dezodaruojamas, balinamas. Bet vistiek kažkiek tos chemijos ten lieka.
Reik neužmiršt, kad tikro pirmo mechaninio spaudimo rapsų aliejaus savikaina gaunas ne mažesnė kaip 6-7 lt/ltr, tada pridėt dar reik transporto, prekybini antkainius bei PVM – geriausiu atveju gausis 25-30 lt/ltr kaina prekybos salėj. Tad ir pagalvokit, ką nusiperkat mokėdami 7 lt už ltr (maximos kaina)….
Ir jei stebuklais netikit, tai kepimui naudokit ghee sviestą, kokoso arba palmių aliejų….
Pritariu jums visom keturiom 😉
Lietuvoje, kaip žinia, visi yra diplomuoti politikai, mokytojai, gydytojai….. Visi specialistai. Internetas net kirba nuo informacijos gausos, kurios didžioji dalis, deja, nepatikima….. Gal, kalbant apie tuos aliejus, laikas paklausti specialistų nuomonės, pvz.: chemikų, medikų (tos srities specialistų, o ne pvz kokių traumatologų ar ginekologų) nes čia galime nusidiskutuoti iki absurdo…. Pati kažkada labai domėjausi, kokiuose aliejuose galima kepti, tai net galva paskaudo benaršant internete, o nieko baisiai patikimo neradau. Daugelis straipsnių parašyti „alia“ sveikos gyvensenos specialistų, kurių Lietuvoje paskutiniu metu daugėja šviesos greičiu. Čia, atseit, panaršiau internete ir jau specialistas! Norėtųsi profesionalo nuomonės, ir nepriklausomo :). O šiaip – geros savaitės ir kepkime maistą geros nuotaikos aliejuje ir viskas bus gerai! Visos ligos nuo nervų (tik kelios iš malonumo….)!
Štai kokia palmių aliejaus realybė:
http://gyventisamoningai.lt/2010/03/11/vietoje-atograzu-misku-palmiu-plantacijos/
Kiekvienam rinktis, pagal savo sąmoningumą…
Mieloji Beata,
Ar galetum pasakyti is KUR TU TUOS GARDZIUS, PIKANTISKUS, net pacius SKANIAUSIUS RECEPTUS ISTRAUKI??? DIEVINU TAVE!!!!!
Norvegijoje tik uz rapsu alieju. Yra ir norvegisko pirkti:
http://www.odelia.no/2/4/5/produktene.html
keliu skirtingu rusiu – tiek kepimui, tiek pyragams ir pan. nzn, is kur, bet as jau seniai skaicius, kad butent rapsu aliejus geriausiai toleruoja karsti, todel perku tik ji kepimui.
i salotas perku visokius alyvuogiu aliejus. man patinka tas tu geresniu alieju priduodamas skonis, ir mano vyras visada giria, kai koki nauja nuperku. mums patinka paivairinti skirtingas rusis.
bet kepimui tik RAPSU!!!!
Sveiki, gal jūs čia kažkur ir minėjote (turiu omeny visą forumą, bet taip ir neradau – o tai rapsų aliejų rafinuotą, ar nerafinuotą naudot? Nes ūkininkų turguj dažnai nusiperkam ypač gryno rapsų aliejaus, vos ne kaip medus jis teka ir kone sodriai rudas, bet tai jį naudojam salotoms, visa šeimyna mėgsta, kerta su pasigardžiavimu pagardintus burokėlius ir raugintus kopūstus bei jau minėtas salotas, o kepti dar nebandėm… Aš apie obelių nieko nežinau, jie turi nerafinuoto bet vis tiek kepimui?
Tik norėjau patikslinti, kad kaitinant aliejų virš jo degimo taško temperatūros trans riebalai nesusidaro. Jie susidaro industrinio hidrinimo proceso metu, daugiau galite paskaityti čia: http://www.hsph.harvard.edu/nutritionsource/transfats/#where_do_TF_come_from
Žinoma, kaitinant aliejų iki degimo taško (vadinamojo „smoke point“) temperatūros, žūva daug naudingų medžiagų. Čia labai patogi lentutė, užmeskit akį ir bus lengva išsirinkti aliejų kepimui (kad jame būtų ir daugiau mononesočiųjų riebalinių rūgščių, ir ne per žema degimo taško temperatūra): http://en.wikipedia.org/wiki/Cooking_oil#Types_of_oils_and_their_characteristics
Mieli valgytojai…
Gamyboje vyksta taip…kokio aliejaus jum reik tokia etikete uzklijuojam, kaip ir visoj maisto pramonej. uzsiauginkime patys , tai zinosime ka valgome ir ant ko kepame.
Rapsu aliejus yra pats daugiausiai turintis toksinu aliejus 🙂