8241
Beatos virtuvė

Man vienai!!!

(8)

Kažkada buvo laikas, kai būti vienai buvo savaime suprantamas dalykas. Atsikeliu kada noriu – check, žiūriu teliką iki nakties – check, žiūriu teliką ir valgau saldainius viena sau – check, tvarkausi spintą kiek noriu laiko ir lėtai – check, noriu tvarkausi, noriu – ne, pačios betvarkė nenervina. Šaldytuvas tuščias, nieko ten nėra? – No problem, check.

Va štai prisėdus ant sofos užsisvajojau ir prisiminiau savo taip vadinamas mergautines dienas, kai nei vyro, nei vaikų, anei jokio šuns nebuvo. O dabar –prašau: visada nuolatinė apsiaustis, visada aštuoniolika ne mano padėtų daiktų aplinkui, kuriems reikia surasti vietą, tris kartus per dieną pakraunama ir iškraunama indaplovė, nuolatinės diskusijos bei rėkimas, kas kokius lego ratus pasiėmė savo statiniui, arba nuolatinis zyzimas dėl šokolado, arba prašymas vandens, arba  maisto, ar dar bulvių košės, niekada nesibaigiantys kitokie prašymai, reikalavimai ir išmėtyti daiktai, taip pat po visą kambarį tąsomas plastmasinis dubuo (čia BonBon taip prašo ėsti), arba šuo pareina visas purvinas ir užsilipa ant sofos, ir t. t., ir t. t. , ir t. t., ir t. t.

Praėjusį savaitgalį jaučiausi ypatingoje buities apsiaustyje. Tomas visą savaitgalį buvo stabiliai išėjęs į Jurgį ir Drakoną, o vaikai buvo su manimi. Kai sekmadienį visi nuėjo miegoti 9 vakare, tai vietoj to, kad nueičiau miegoti padoriu laiku, aš pasiėmiau laiką sau vienai. Ir va sėdėjau visą vakarą, rašiau emailus, chatinau ant FB, (eilinį sykį pakroviau ir iškroviau indaplovę), klausiausi sau savo mėgstamiausios radijo stoties BBC radio 2, kur grojo super malonias melodijas, žvengiau sau iš visokių juokingų bajerių ant FB. Prisminiau aš tą savo mergautinį butą ir mergautinį gerą gyvenimą…

Visi etapai geri, ar ne? Bet vis tiek tą gerą jausmą būti vienai prisimenu tik tada, kai esu apsiaustyje… Cha cha, o jei atvirai, tai žinote apie ką svajoju??? Apie tai, kad niekieno netrukdoma kokią savaitę galėčiau kuistis ir būti tiesiog… hmmm… na ką gi, būsiu atvira: būti viena. Kadangi to ilgokai nepatyriau, tai labai gali būti, kad po vienos dienos kaip mat prisigalvočiau kompanijos… Cha cha… Bet svajoti neuždrausi.

Štai norėčiau parodyti tobulą vakarienę sau vienai. Kažkurį vakarą, kai Tomas ir vaikai valgė kažką savo (negalėčiau dabar pasakyti, kas tai buvo), aš pasidariau maisto tik sau. Užtrukau penkias minutes. Jau minėjau, avinžirniai – mano mėgstamiausia pupelė, dar visada šaldytuve yra cukinija (vaikai, beje, irgi mėgsta ją), ir prieskonių man nebūna per daug. Tai vakarienę „sau vienai“ reikia daryti taip: pirmiausia pakepinti cukiniją su pasirinktais prieskoniais (aš įmečiau šaukštą kario prieskonių mišinio – labai mėgstu iš M&S roasted curry powder) tada špinatų sauja, pabaigoje – avinžirnių, druskos ir citrinos sulčių. Penkios minutės vienatvės… Čia ne šimtas metų vienatvės… (Markesas praėjusią savaitę išėjo iš mūsų pasaulio ir tik dar kartą priminė, kad geriausia, ką turime, yra žmonės aplinkui. Taip, tikrai taip…

Tai geros jums likusios savaitėms su savo mylimaisiais, vaikais, vyrais, moterimis, draugėmis ir draugais, buvusiais draugais ir draugėmis, klasiokais, kursiokais, giminaičiais, kolegomis, kaimynais ir šiaip visais, kuriuos sutiksite. Kaip smagu būti kartu.

Print Friendly, PDF & Email
Dalinkis:
Komentarai (8)
Komentarai
  1. Dovile parašė:

    Beata, ACIU zu toki sirdi ir gerus jausmus atgaivinanti straipsni.

  2. IngaLi parašė:

    Labiausiai man patiko ta pastraipa apie ismetytus daiktus, kruvas prasymu, rietenu tarp vaiku, zyzimu, sokolado ar ciulpinuku kaulijimas ir t..t. ir t.t. ir t.t. Atrode, kad tik musu seimoje taip vyksta, bet net ramiau pasidare isgirdus, kad ir tobulu seimininkiu seimose vyksta kazkas panasaus. Aciu.

    • Viktorija parašė:

      Tikrai buvo taip artima viską skaityti. Tie patys patarimai vaikams reikia dalintis, ar tu mane girdi, kodel neklausai ka sakau ir t.t.
      O indaplove, kai jos neturėjau galvojau bus tobula- nereikes plauti indu. Bet ir su ja taip nusibosta dėlioti tuos indus kad tik sutilptu visi o poto jų sudejimas i spinteles. Žodžiu kasdieniska kasdienybe :))
      Todėl visos mamytės sveikinu jus su artėjančia mamos diena ir linkiu kantrybes ir daugiau praskaidrinti ta kasdienybe 😉

  3. Karolina parašė:

    Va va aš dar laukiu kada tokia dienelė išauš, …. beto prie viso to dar prisideda mokslai, košmaras…

  4. Giedrė parašė:

    Oi, Beata, ačiū, kad nesate… supermama:) Šitas žmonių porūšis man atrodo vienas pavojingiausių ant mūsų planetos. Na čia kalbu apie tas šventosiomis pasiskelbusias gyvybės nešėjas, kurioms vien mintis apie norą pabūti vienoms be vaikų arba, kaip šiuo atveju, garsiai paburnoti apie betvarkę ir erzelį namuose jau prilygtų mirtinai nuodėmei ir visiškam nuopoliui žmonių akyse:) Aš paskutinius trejus metus irgi labai dažnai pasvajoju apie laiką tik SAU. Nors turiu tikrai super duper šeimą, bet viduje vis tiek išlikau intravertė ir man kaip oras reikalingas pabuvimas su savimi ir ne šiaip kokia valandėlė, bet bent jau visa diena. Ankščiau, kai dar be vaikų gyvenom, buvo paprasta: vyras į komandiruotę, aš – bim bam:) O kai yra vaikų jau nepabimbinėsi kada užsimanęs, tenka „komandiruotes“ pačiai sau organizuoti:)

    • Vaida parašė:

      Ačiū uz ši straipsnį
      taip gera žinoti, kad ne tik aš viena kartais ilguosi laiko tik sau ir nesijausti kalta, kad nesu supermama. Todėl man Beata ir patinka, kai parašo, tai rodos galiu po kiekvienu žodžiu pasirašyti. O ta dalis apie nuolatinius prašymus ir kalimasi del Lego detaliu, tai nereali-tikrai maniau, kad čia tik pas mus taip:)

  5. Raminta parašė:

    Nezinau, kas blogiau – ar nesibaigiantys norai, erzelis, surmulys, besimetantys daiktai ir tik valanda laiko sau, ar spengianti tyla po viso to, viskas vietoj ir jokiu noru, na gal tik pavalgyt kazko, nes vaikas uzaugo iki dvieju metru 🙂 ir gyvena savo gyvenima, draugai, uzsiemimai, mokslai, ‘labas mama’, ‘atia mama’, ‘aciu mama’. Siais metais isvaziavom atostogu be vaiko, eini Nidoj pazistamais takais ir prisimeni, kaip maziukas cia lakste su dviraciu pirmyn atgal, kruvos daiktu i pliaza, noru ir uzsiemimu. O dabar eini sau viena, nei noru, nei rupesciu, bet taip liudna, nors verk. Keistas jausmas. Dabar bus laiko apsiprasti gyventi sau 🙂 Taip ir atsiranda pagrandukai 🙂

  6. S. parašė:

    M&S roasted curry powder O kur tokio gauti ??? Sudomino..

Palikite komentarą

Taip pat skaitykite:


Mūsų draugai:
Visos teisės priklauso Beatai Nicholson. | Pagaminta beLEDO.