Galbūt pagaliau! Pagaliau ateina laikas, kai mes su vaikais galėsime pradėti valgyti vienodai suaugusį maistą? Gal baigėsi skandalai ir reikalavimai – kur bulvių košė?! Kas šitas žalias??? Galbūt, galbūt, galbūt?.. Jiems šešeri ir aštuoneri, ir mes visi pereiname į kitą lygį??? Šviečiasi man jau viltis, kad išeiname iš vaikiško repertuaro į suagusiųjų meniu, kuriame anties kepenėlės, aitrūs pipirai ir žalia žuvis??? Gal baigėsi lazanijos, pizzos, kotletų ir burokėlių sriubos vienvaldystė? Na, gerai gerai, tai tik daigai, bet taip gera, tiesą sakant, kartais pasidžiaugti savo vaikais, aaa aaaa…

Aš klausiu Izabelės, ką tau patinka daryti? Ji sako, – viskas man patinka, ramiausiai, ir net nereikėjo Jurgio paraginti suvalgyti brokolius. O taip, būna dienų, gerų dienų… Ir būna dienų, kai kniaukimas, zirzimas ir neklausymas pasiekia aukščiausią lygį bei mamos kantrybės prūdus. Pagalvojau, kad seniai bekalbėjome kokia nors vaikiška tema, o juk vaikų auklėjimas, auginimas, puoselėjimas ir gyvenimas su jais – daug literatūros ir aprašymų nusipelnęs dalykas. Niekada nesibaigianti vaikų planeta. Jei vyrai iš Marso, moterys iš Veneros, tai vaikai tikrai iš Mėnulio arba tiesiog Žemės…Cha, cha, cha!

Ir dar pagalvojau, o kokių gerų knygų apie vaikų auginimą ir auklėjimą esate skaitę jūs? Aš pasakysiu tris, kurios man labiausiai kažkaip įstrigo ir daugiausiai esu patarimų iš ten išsisaugojus.

Numeris vienas – „Baby Secrets“. Iš visų knygų apie kūdikių auginimą, ši man patiko labiausiai. Ir ją rekomenduoju visoms mamoms.

Dar viena – „New Toddler Taming“ – žinau, kad paskaitydavau, kai prasidėjo visokie skandalingi griuvimai ant grindų.

Ir dar – „Calmer, Easier, Happier parenting“ apie jau paaugusius vaikus, ir šiaip šeimos valdymą bei visų draugišką sutarimą, ši knyga man patiko. Tiesa, ji tokia tikrai esminė, tai aš truputį ją skaičiau, truputį klausiau audio book.

Aišku, kiek beskaitytum tų knygų, reikia pritaikyti ir sekti visus reikalus. Bet svarbiausia – tai yra meilė. Ir meilė brokoliams, cha cha! Ir nieko tokio, jei kartais, na TAIP tingi tuos vaikus guldyti miegoti, kad leidi jiems valanda ilgiau pažiūrėti teliką… Cha cha, man, žinokite, kartais taip būna, ypač, kai Tomo nėra namie…

Va, kiek prikalbėjau, o iš tiesų, norėjau pasidžiaugti, kad galime jau vienodą vakarienę valgyti ir visi vienodai būti laimingi. Kai grįžti vakare, kokią šeštą, ir jau reikia viską spėti – ir vakarienę, ir namų darbus, ir eiti miegoti laiku, tai negali pradėti gaminti kažko, kam reikia laiko bei kantrybės, todėl tada padeda „kepk ir maišyk“ stiliaus maistas – kitaip tariant, stir-fry. Čia kinų virtuvės pagrindas, greitai sumetei, ugnis karšta, greitai šast, du ir prašom!

Tokius aš praktikuoju dažnai. Ir vaikai mėgsta taip pat. Tai čia padariau, vadinkime, interpretaciją – du ingredientai, kuriuos naudojau ir kurie yra gal šiek tiek specifiški, tai sūdytų slyvų skystis (Ume plum seasoning) ir cukruoti Alvo imbierai.

Tikrai taip, bet užtat jokių ten medaus dalykų nereikėjo ir imbiero skonis yra sau puikiausias.  Ir dar iš nekasdienių būtų kepintų sezamų aliejus, bet jo tai nesudėtinga gauti… Visa kita paprasta ir elementaru. Receptas, kaip pasigaminti greitą ir skanią vakarienę – čia.