Oi, kaip sudėtinga su tomis mėgstamiausiomis vietomis, kaip čia vieną išsirinksi. Vilniuje daugumą vietų, aišku, Laukinės Žasys apžvelgia, ir va savaitgalį su vaikais nulapsėjom į kiniečius, nes toks buvo Tomo pageidavimas. Ir ką gi, ėjom į  Rytus Naugarduko gatvėje… Ten lankytis pradėjau, kai dar buvau studentė, ir štai prašau – restoranas toliau stovi, veikia, tuos pačius mėlynus kopūstus saldžiarūgščius gamina. Ne tiek jau ir daug tų restoranų, kurie skaičiuoja savo metus dvigubais skaičiais…

O dabar norėčiau prisiminti naują gerą vietą Londone, kuriame buvau prieš, ha ha, turbūt porą mėnesių, bet niekaip nerasdavau jai tarpo paanonsuoti… Vistiek, jei važiuosite į Londoną, tai gal eisite į Camden, o jei jau ten eisite, tai vietoj to, kad eitumėte pietauti kur niekas nebuvo ir niekas nežino, pasiūlyčiau užsukiti ten. Aš kažkada, prigyriau  čia Bilo restoraną ir, kai buvau ten paskutinį kartą, nebepatiko man… Labai gaila, labai labai gaila, bet visko būna, ir tikrai galima pasitaisyti, ir visiem pasitaiko, bet vis tiek kažko trūko, o labiausiai pakišo koją svogūnai ir padavėja, kuri tuo metu visai nepopuliariu laiku buvo palikta viena tvarkytis. Laikas vakarienei dar neatėjęs buvo, mes ten nuėjom su vaikais, po mokyklos… taigi laikas 4.30. Visų pirma manęs nepaglostė, kad vaikams home made lemonade buvo tiesiog vanduo, citrina ir neištirpęs cukrus gėrimo dugne, mažutė stiklinė – 3.50… Ar labai sunku turėti cukraus sirupo??? Tiek to.., bet dabar užtai radau naują vietą, kuri pasirodė ze best.

Taigi pristatau jums Made in Camden. Valgykla-baras arba tiesiog teatro kavinė. Social enterprise: visas pelnas keliauja atgal į teatrą. Palaikyti šokio ir teatro iniciatyvas reikia, kainos, sakyčiau, kaip Vilniuje, tik maistas – kokio dar Vilniuje nėra – be pretenzijos, su fantazija ir kūrybiškas, super šviežias, išmanus ir gardus. O specialus pietų pasiūlymas yra toks – už 9 svarus: 1 taurė vyno, pagrindinis patiekalas ir salotos (tiesa, vietoj salotų galima dar rinktis bulvytes arba saldžių bulvių lazdeles).

Pirmiausia apie tą vietą perskaičiau kažkur, paskui Londono Vilma pranešė, kad buvo ir nukrito po stalu – kaip buvo skanu (Vilma žino, ką kalba, nes yra restoranų lankytoja ir apžvalgininkė). Aš ten buvau su Stimulus merginų komanda, ir kaip džiaugiuos, kad pavyko šią vietą išsirinkti, tad pasportavusios ant kalno patraukėm ten. Visos paėmėm vyno, vandens, po pagrindinį ir dar užkandžių staliuką… Prie pagrindinių patiekalų galima buvo rinktis arba salotas, arba keptas bulvytes, arba saldžių bulvių lazdeles. Mes, aišku, kaip gi kitaip, visos pasirinkom salotas. Ir jos buvo dubenėlyje, iš įvairių žolių, šviežios ir traškios.

Na, o jau pagrindiniai patiekalai, (juos buvo galima rinktis iš keturių ar penkių variantų)… vienas – mėsa – kiaulės pilvas…, aišku, niekas iš mūsų jo nesirinko, bet mačiau po šoną eidama, kad vyrukai prie kito stalo dorojo tą pilvelį, ir jis simpatiškai atrodė su gražiai apskrudusia skūrele. Aš valgiau jūros lydekos tempurą su saldžių bulvių lazdelėmis ir salsa verde. Tai žinote ką – ir po dviejų savaičių atsimenu tą lėkštę… Iš tiesų tai improvizacija amžina angliškos klasikos fish and chips tema, tik čia žuvis apkepta plonesne ir traškesne tempuros tešla, o ne stora alaus tešla, vietoj tradicinių bulvių saldžios bulvės, o vietoj tartar padažo salsa verde ir, dėmesio, siurprizas – ne tik stipriai kaparėliais diriguojantis padažas, bet ir jūros žolės ant viršaus. Matosi, kad tie, kas virtuvėje, galvoja ir linksminasi…

Merginos valgė ir man teko paragauti didžiausios už tokią kainą mano kada nors gyvenime matytos jūrų šukučių porcijos, kurios kaip žinia yra tikras delikatesas, bent jau mano skonių knygelėje, ir aišku dalykas brangokas, ir paprastai jų deda nedosniai, o čia keturi didžiokai, plius netikėtas, bet labai taiklus pupelių troškinys su chorizo… ir dar už tokią kainą? „O dieve, gal galiu pas jus gyventi???“,– norėjau paklausti. Aistė valgė su cinamonu keptą moliūgą, suporuotą su pelėsiniu mėlynu sūriu, argi ne išradinga…

Žodžiu, be pretenzijų be maivymosi, o su labai gera energija, šitas Made in Camden, kaip sakoma, iš manęs gauna penkis plius vienas. Galbūt dėl to, kad kompanija mūsų buvo gera ir smagiai leidom laiką, bet vieta pietums buvo neužmirštama.

Komentarai
  1. Tikra tiesa, kad Camden’e buvo labai gardu. Ir padavėjas-aptarnautojas bais simpaaatiškas…. taip gražiai šypsooojos ir akim žibėjo… atsisveikino kaip? „do svidanija?” :DDD aa, apie maista – taip taip! patiekalai patys burnon lipo: lengva, įdomu, kitaip, skanu.. Žodžiu, po „kalninio” sporto – tai buvo lyg medalis! Smagu kramsnoti, plepėti ir stebėti kaip pro langus prašmėžuoja, pavyzdžiui, kaip tąkart – būrys ale tango šokėjų su plazdančiais sijonais… Pojūčių visuma, žodž. Norim atgal 😉

  2. Sitas straipsnis, kaip aklai vistai grudas. Kaip tik zadejau lekti i Camden’a uz poros dienu, nu butinai butinai reikes uzeiti papietauti,man net seiles susikaupe beskaitant. O ir vylioja kad viskas eina teatrui, super!

Rašyti komentarą