London Calling – Karoliai dideliausi arba koks tas Londono skonis??

Kaip gera sugrįžti į Londoną….Tikrai labai. Vaikams ypač, nes jie po ilgesnės pertraukos. Aš tai vis dienai kitai kokia nors proga atlekiu. Oi smagūs sugrįžimai. Manęs ,aišku, klausia dažnai ar nepasiilgstu, ar nepasiilgau Londono? Tai atsakymas toks – neturiu kada pasiilgti, bet tikrai vertinu visus Londono privalumus ir tikrai nėra daugiau tokio man miesto pasaulyje kaip Londonas. O dar ir oras išpuolė pasakiškas: saulėta ir be lietaus, tai ką jau čia kalbėt.

Tikslas ,aišku, atvykimo buvo ne tik aplankyti gimtąjį miestą mano vaikų (mano vaikai, ir ypač Jurgis, nevengia priminti, kad ‘I was BORN HERE’), bet ir nuvykti į Taste of London. Taigi su savo vaikais londoniečiais atvykau aplankyti jų gimtojo miesto ( ha ha ha įdomiai skamba, ane?), nors iš tiesų, tai Londone su vaikais praleidau tik tris nepilnas dieneles , nes po to jų laukė išsvajota komandiruotė pas močiutę, kol mama plušo iš peties apsikaišius rugine duona ir varškės sūriu beigi silke su burokėliais Taste of London. Taigi apie viską trumpai bet daug….

Karoliai iš Londono:

Susitikom su draugais vaikų ir mano draugėmis, jų mamomis…Pasėdėjom parke ant žolės. Londone visi parkai visada tokie pilni kaip Vingio parkas sekmadienį arba Bernardinų sodas šeštadienį, visada ten taip.

Taste of London

Aš ir merginos. Londoną ėmėm trise: aš, Laura ir Ieva. Laura – visų reikalų bei leidybos direktorė ir Ieva  – mano Food Team.

Mes pradžioje buvome padarę labai ambicingą meniu, bet apsisotojom ties tuo, kas yra įgyvendinama lauko sąlygomis, taigi:

Juoda duona, medus ir varškės sūris – vieno kąsnio dalykai

Juoda duona, burokėlių paštetas su lazdyno riešutais ir silkė.

Skrudintos šviežios bulvytės su varškės kremu ir krapais, svogūnais.

Šaltibarščiai.

ir pabaigėm kepta duona…

Absoliučiai daugumai visi šitie skoniai ir dalykai buvo naujiena. What is this? – girdėjom tūkstantį kartų.

Labiausiai visiem patiko:

nr1: silkė su burokėlių paštetu, kas antras klausė recepto ir aikčiojo, kad ‘it’s amaazing’;

nr2. keptos bulvės su varškės kremu. Na kas nemėgsta bulviųi??? aaa? Visi mėgsta….’Wow, its reallly tasty’;

nr3. šaltibarščiai – ‘Ooo it’s like tadziki with beetroot, very refreshing’;

nr4. duona su sūriu varškės, visiems visada labai patiko.

Kodėl mes ten buvom ir ką ten darėm?

Lituanica yra didžiausi lietuviško maisto importuotojai iš Lietuvos į Didžiąją Britaniją. Čia jie turi savo parduotovių tinklą. Aš draugiškus jų šeimininkus pažįstu seniai: jie mane ir pasikvietė atvažiuoti, pakalbėti ir pademonstruoti lietuviškos virtuvės ypatumus. ‘Taste’ yra ir buvo mano mėgstamiausias masinis maisto  renginys Londone, tai why not? Juolab, jei galima suderinti ir mylimo miesto aplankymą ir draugų pamatymą, ir dar vaikai su močiute galėjo angliškam kaime  pasibūti.

Atėjo ir vienas kitas lietuvis. Va štai prašau Justė ir Gvidas. Gvidas taip atrodo, nes yra asmeninis treneris, o Justė dirba prašmatniam naujam viešbutyje. Abu linksmi ir malonūs.

Daugiausiai lankytojų ,žinoma, kad buvo londoniečių. Lituanica stende jie buvo vaišinami dešromis ir sūreliais, uogienėmis ir agurkėliais. Vieninteliai buvom iš mūsų viso regiono, tai yra iš rytų Europos.

Štai apsilankė maisto rašytoja Linda iš Latvijos, tai ji labai didžiavosi už mus visus, kad va Lietuva turi savo atstovus…

O šiaip pats Taste buvo tiesiog vienas didelis turgus, balius, restoranas, festivalis, mugė, įvykis ir pasimatymas vienu metu.

Karolis – jaunasis šefas iš Lituanica, jam 23 ir jis iš Marijampolės, kepė dešreles, gamino varškės tinginį ir visus vaišino visas penkias dienas…

Vilma ir aš. Paskutinę dieną į Taste atėjo ir mano BFF (best friends forever) draugė Vilma, Londono žinovė ir gido Savas Londonas autorė. Jai pirmas kartas. Mums labai patiko korėjietiški mėsainiai, kurie buvo dalijami nemokamai.

Ryškiausiai prisistatė Tailandas. Jų stendas buvo didžiausias – kokių dešimt tailandietiško skonio Londono restoranų ir ,aišku, turizmo skyrelis, vaisiai iš Tailando bei alus.

Kita etninė virtuvė – korejiečiai, o iš Rytų Europos tik Lituanica. Tiesa, buvo  ir vengriško šokolado atstovų, mažieji britų gamintojai ir, žinoma, visa puokštė prašmatnių ir paprastesnių Londono restoranų.

Šiaip renginys, jei tikrai gerai suplanuoji savo laiką, yra turtingas susitikimų ir pažinčių su garsiausiais šefais. Yra bent trys vietos, kur jie demonstruoja kažką ir pasirašinėja. Aš tik į vieno spėjau nueiti pasirodymą. Tai Rene Redzepi – ne vieneriius metus geriausiu pasaulyje tituluoto restorano NOMA siela.

Jo paskaita vadinosi ‘Crash course in fermentation’. Kitaip tariant, apie rauginimą ir fermentaciją. Visokių jis ten triukų rodė, pavyzdžiui, kaip raugino / fermentavo geltonuosius žirnius, taip pat kaip ir ruošiamas miso. Žodžiu, gyrė iš peties seniausią maisto saugojimo ir paruošimo būdą – rauginimą. Paminėjo Baltijos šalis, kad va štai ten tai žmonės rauginti moka….Mes ,aišku, net kilstelėjome nuo savo sėdynių iš pasididžiavimo. Nerealus jis bičas tikrai. Aišku, nuotraukos kartu būtinai reikėjo.

Aš dar įsigijauMichel Roux Jr, tikrai žinomo ir vertinamo šefo knygą, bei gavau jo parašą.

Tad štai taip viskas buvo!