8241
Beatos virtuvė

Lapės patarėjos (su Brone po paranke) koldūnai

(32)

Lapė patarėja, šįkart su Brone, tikrino miestą  ir surašė, ką atrado. Gero skaitymo! Beata

Anądien su Brone vaikštinėjom po Vilniaus Senamiestį ir užsukinėjom į įvairiausias vietas, kas davė progos padiskutuoti tema „jei aš būčiau pardavėja“. Abi vieningai priėjom išvados, kad jau mūsų parduotuvėse balandžio pabaigoj žiemos kolekcija tai nedulkėtų, o pačios užsukus klientams kampe susiraukusios nesėdėtumėm. Tikrai stebina tokios „pardavėjos“, kur nei bū, nei me nepasako, o tik tyli ir iš padilbų stebi, ir nesuprasi, ar todėl, kad laukia, kol paprašysi pagalbos, ar todėl, jog laiko tave potencialiu vagim. Dar su Brone nusprendėm, kad geram pardavėjui būtinas geras liežuvis ir noras bendrauti: ponia, būtinai pasimatuokit, taigi matuotis nekainuoja, šita suknelė ant pakabos viso grožio neparodo, tai kas, kad žieminė, kiek čia tos vasaros, rudenį atsidžiaugt negalėsit, o dar tokia nuolaida… Žodžiu, esu tikrai įsitikinusi, kad lyšną kartą persimetęs žodeliu kitu su klientu, tik išloši.

Tą patį galvojau ir ragaudama koldūnų naujoje koldūninėje Savičiaus gatvėje: va, prieitų virtuvės šefas ar šeimininkas, paklausinėtų, ar patinka, tuo pačiu ir apie savo užeigą daugiau papasakotų, nes apie tokias vietas kaip ši ypač norisi žinoti daugiau. Ėjau išbandyti koldūnų gan suintriguota, nes šeimininkai kvietė Beatą ir baiminosi, kad aš pas juos neužsukčiau ir nesukritikuočiau. Iš karto pasakau, kad labai patiko ir dabar tik noriu kuo gražiau viską papasakoti, kad visi ten sugužėtumėte, nes su Brone buvom vienintelės lankytojos ir vis svarstėm, kodėl gi tokioj puikioj vietoj nėra žmonių. Tiesa, mes užsukom nei šiokiu, nei tokiu laiku – darbo dieną apie šešias, bet Bronė prieš tai jau buvo apsilankiusi penktadienio vakarą ir irgi lankytojų gausu nebuvo. Ale gal, patikėję mano rekomendacija, imsit ir užplūsit savaitgalį, nes būtent jaukiems savaitgalio pietums man atrodo sukurta ši vieta.

Aplinka – kaip pas prancūzę močiutę kaime, labai jauki, žinot, kur skirtingos kėdės, languotos staltiesės, baltos sienos padabintos lėkštutėmis, margi kilimai, moliniai indai ir pan. Meniu – labai vykęs, lakoniškas ir aiškus: koldūnų mėgėjams – įvairių rūšių koldūnai, likusiems – po vieną poziciją šio bei ano. „Šį bei tą“ sudaro kelios sriubos, steikas, blyneliai (ragavau iš Bronės – puikūs, apie puikius blynus skaitykite čia), lazanja, befstrogenas (su grikiais ir raugintas agurkais – visai kaip namie, ar ne?), salotos. Bronės vyras pasigedo alaus, bet mums, blaivininkėms (ha ha ha), puikiai tiko gira ir – dėmesio, gan netikėta buvo pamatyti meniu – kompotas. Po teisybei Bronei gira pasirodė per macni, o man pats tas, sakyčiau, gėrimas tinka aperityvui ir skonio receptorių sužadinimui. Dar įvertinau, kad visų kavų galima gauti ir be kofeino: kadangi tik tokią dabar geriu, tai galiu pasakyti, kad dar ne visose vietose jos galima gauti. Ant baro puikavosi didelis dideliausias stiklainis žolelių – spėju, iš jų daro lankytojams arbatą.

Bet grįžkime prie koldūnų. Jie, po teisybei, masinės gamybos brolių ir seserų dėka yra užsitarnavę nekokį vardą, kuris labiau dera sąraše prie kokios nors šlapiankės, žuvies pirštelių ir dešrelių, o ne restorano meniu. O be reikalo, nes su meile pagaminti tikrai puošia bet kurį meniu (meilės ten reikia nemažai – ir tešlą kočioti, ir įdarą sumalti, ir dar šimtus mažų koldūniukų pagaminti). Beje, ilgą laiką „Neringos“ restorano meniu jie figūravo kaip „mėsėčiai“, o aš sėdėdavau, matydavau, kaip kiti valgo koldūnus, pati norėdavau ir niekaip nesuprasdavau, kodėl jų nėra meniu ir kaip tie kiti lankytojai juos užsisako, ha ha ha. Štai kaip „pagirtinos“ kalbos talibano pastangos mane ilgą laiką laikė be koldūnų, kol vieną kartą sumojau padavėjos pasiteirauti, kas per daiktas yra „mėsėčiai“. Taigi dėkuidie, kad koldūninės šeimininkai yra nesusipykę su sveiku protu ir daiktus vadina savais vardais, o ne mėsėčiais ar ravioliais, kas yra visai kitas dalykas.

Aš valgiau koldūnus su vištiena. Labai skanu. Valgiau didelę porciją (12.50 Lt, mažesnė – 10.50 Lt) ir likau patenkinta teisingu įdaru, plona tešla ir gera forma. Jų tokie nedickai stangrūs koldūniukai, ir man tas labai patinka, nes išvirus viduje neužsilaiko vanduo, kuriame jie virė. Yra dar keturių rūšių padažai, patiekiami atskirai už litą. Mes su Brone nusprendėm, kad geriau jau nesismulkintų ir įskaičiuotų tą padažą į patiekalo kainą.

Šiokį tokį nusivylimą sukėlė dienos desertas, nes tai, kas pagal padavėjo pasakojimą turėjo būti trupininis obuolių pyragas su ledais (užduotis įkandama net virtuvės pradinukui), buvo klijingas marmalas, kur obuolių nė kvapo. Bet visiems būna nevykusių dienų, matyt, koldūninės šefui kaip tik buvo toji, todėl su Brone kilniai nusprendėm nekreipti dėmesio ir koldūninei už koldūnus, blynelius ir aplinką ir parašyti didelį pliusą.

P.S. Kai jau šis tekstas buvo parašytas, Beata susisiekė su koldūninės šeimininke dėl nuotraukos. Mano simpatijos šitai vietai dar labiau padidėjo, nes ponia Felicija parašė Beatai, jog kūrė tą vietą žmonėms, cituoju, „suvokiantiems paprastumą“, „kur būtų galima ateiti su vaikais, šunimis, kur niekas neįpareigotų“. Nereikia tikriausiai nė sakyti, kad todėl viskas čia yra „namų darbo“ ir padaryta su didele meile: gira, įdarai, arbatos ir visos siūlomos gėrybės.

Print Friendly, PDF & Email
Dalinkis:
Komentarai (32)
Komentarai
  1. toma parašė:

    labai miela buvo skaityti nauja straipsniuka ir kritika.:) As labai megstu koldunus buvo idomu.Aciu Beata uz gerus ispudzius liuks:)

  2. Giedrė parašė:

    Smagus straipsniukas, skaniai skaitėsi. Pritariu, kad koldūnus ruošiant reikalinga ypatinga atida, kantrybė ir meilė, bet tai atsiperka šimpteriopai, nes naminiai koldūnai būna patys skaniausi.
    Savaitgalį kaip tik užmatėme tą koldūninę, klaidžiodami po Vilnių. Kodėl ten trūksta žmonių? Įtariu todėl, kad kainos pakankamai nemažos. Apskritai, lietuviškų užeigų, kavinių, restoranų (net ir greitojo maisto) kainos kiek stebina tuo, kad yra gerokai užkeltos.
    Jeigu nufotografuota didelė koldūnų porcija, tai ji nėra labai įspūdinga, kaip už 12.50 Lt. Mažos porcijos kaina, beje, irgi nemaža.
    Dėl obuolių pyrago… Ne pirmą kartą susiduriu su tuo, kad kavinėse užsisakius šio patiekalo atneša kepinį visiškai be obuolių. Vienąsyk apskritai tiesiai šviesiai buvo atneštas parduotuvėje pirktas biskvito gabalas be obuolių, užtat su plakta grietinėle. 🙂

  3. indre parašė:

    Labai skaniai parasyta. Jau tiek daug geru atsiliepimu apie sita koldunine girdejau, kad artimiausiu budu butinai turesiu apsilankyti.

  4. Ieva parašė:

    Galima ateiti su sunimis? Na tada butinai apsilankysiu su savo mopsiuku 🙂 O siaip kur dar Vilniuje leidzia ieiti su suniukais?

    • aleja parašė:

      As galvoju, kol jie naujokai, tol tokie silti ir paslaugus, o po to uzknisa tikrintojai, bambantys zmones ir galiausiai tampa maklaivotojai kuo pigiau prasisukti, arba gresiantis bankrotas.
      Bet labai sveikintina kad dabar yra tokia vieta kur malonu uzsukti.

  5. Kai tik mano pedos palies Vilniaus mano Senamiescio takus, uìkasiu koldunais, nes juos dievinu, tikiusoi ten bus original russian su keturiu mesu idaru. Sibirskije pelemeni :)))) jau seile varva, ir zinokite, nors gyvenu Italijoje ir jau ravioli visokiu esu ragavusi ir gaminusi ir jie yra dieviski, bet jau kolduno tikrai nepastatyciau ant zemesnio laiptelio. Kaip valgyti uzsinorejo… PS as irgi galvoju, kad padazo kaina galetu iskaiciuoti i patiekalo kaina.

    Geras straipsnelis 🙂 linkejimai

  6. Koldunai parašė:

    Gerai, kad ir su vaikais galima ateiti 😉 Tik, kad ten jiems veikt nelabai yra ka, ir vietos mazoka 🙁 Pavyzdini kampeli vaikams turi Kibin Inn Vilniaus gatveje 😉

  7. Goda parašė:

    o vieta „draugiška vaikams ir šunims“ turi kokį tik vaikams skirtą kampelį? nes net drįsčiau siūlyti temą – vietos šioj varganoj sostinėje, kur būtų galima padoriai pasėdėti su vaikais. kol kas žinau tris/keturias. medinio staliuko tuščiame kampe (kaip pvz čili kaime gedo pr.) neužskaitau. dabar pirmoje vietoje Kibin Inn Vilniaus gatvėje (kurie turi net vaikišką virtuvėlę!!!), bet juk kiekvieną savaitgalį kibinais nesimėgausi 🙂
    išsisakiau 🙂
    tiesa, tekstas laaaabai smagus ir įkvepiantis. Dabar koldūninė Lapę turėtų maitint mėnesį nemokamai už TOOOOKią reklamą (geresne nei kokiame delfyje…)

  8. Neringa parašė:

    Žavu! nuostabi ir jauki aplinka, ir kvepiantys koldūnai 🙂 nepasididžiuosim ir tikrai užsuksim paragauti 🙂 labai mielas ir šiltas straipsniukas

  9. vieta parašė:

    O kurioje vietoje cia yra ta Koldunine? Senokai nebuvau Vilniuje,tai , kad nereiktu labai ieskoti, grizus, prasau isduokite ta vietele! – labai megstu koldunus!Butinai uzsuksime!

  10. Niciete parašė:

    kadangi lape patareja pati uzsimine,tai as paklausiu labai blondiniskai:kuo gi is ties skiriasi ravioliai nuo koldunu?suprantu skonis skiriasi bet gamybos detaliu skirtumas koks?tam kas paiskins busiu labai dekinga 🙂

    • Beata Nicholson parašė:

      aš paaškinsiu, ravioliai yra iš pastos tešlos…turėtų būti gaminami iš didelio kietumo kviečių miltų sumaltų pačiu smulkiausiu malimu, taip vadinamu 00, į sudėti tešlos įeina priklausomai nuo recepto daug kiaušinių…o koldūnai tešla iš paprastų miltų nebūtinai 00 ne itališkos o kitokios kilmės kiaušinių proporcingai mažiau ir tešloje yra vandens kai tuo tarpų ravioliuose į tešlą vandens nedadama tik kiaušiniai…oi čia galima būtų parašyti daug apie tai,. bet dabar turiu eit namų darbų daryt:))
      iki

  11. Rita parašė:

    Labai puiki ir man si koldunine! Esu buvusi ne karta, tik niekaip nesuprantu, kodel ji nuolat tuscia! Pavyzdiui, per pacia Kaziuko muge, kai visai salia, Rotuses aiksteje, net uodas praskristi tarp zmoniu negalejo, sita koldunine buvo apytuste – laisvai joje gavome staliuka ir puikiai pavalgeme. As siaip galeciau valgyti koldunus nesustodama, tai tokia vieta, juolab kad yra visai nepretenzinga ir miela, siltai irengta be jokiu ten vintage provance stiliaus, labai labai sveikintina. Vakar kaip tik pro ja ejau ir vel buvo tuscia, tai net garsiai pasakiau – kad tik neuzsidarytu. Tikiuosi, kad lape patareja siuo postu pasitarnaus,kad neuzsidarytu.

  12. Joana parašė:

    Tiesa pasakius labai tikejausi rasti ir koki nors koldunu recepta.
    Pati gaminu tesla su daug kiausiniu tryniu, o idaras dazniausiai is rikotos su zolelemis . Duotik dar ideju 🙂

  13. Potsdamas parašė:

    Smacnas straipsniukas 🙂 Visa laika sukosi mintis, tai dabar paklausiu, o Lape patareja – tai ne Milda M.? 🙂

  14. Ispūdžiai parašė:

    Po šio šilto straipsnio iškart išsiruošėm į koldūninę. Maistą galiu pagirti, ypač patiko koldūnai su špinatais ir varške. Labai jauki aplinka, neįpareigojanti, bet gal padavėja (man pasirodė, kad lyg ji ir savininkė) ne ta koja buvo išlipusi iš lovos, nei „laba diena“, nei šypsenėlės. Aptarnavimas prastokas, o kas labiausiai nuliūdino, kad išėjus keliems lankytojams padavėja sukišusi nosis su savo bičiule juos lyg ir apkalbinėjo… Gaila, mano patyrimas toks, tikrai ši vieta man su bičiuliais nebus tarp TOP. 🙁

    • Lape patarėja parašė:

      Apie aptarnavimą kažkaip neparašiau, nes buvo nei joks — niekuo neypatingas. O kad jau du lankytojai rašo esą juo nepatenkinti — blogas ženklas. Ponia Felicija, prašom nepavesti ir pasitempti, nes daugiau niekas mūsų gerom rekomendacijom nebetikės.

  15. F. parašė:

    Perskaitę šį straipsniuką, vakar nusprendėme apsilankyti. Aplinka jauki, maistas tikrai labai skanus, tad giriam virtuvę! Bet aptarnavimas……Labai labai nuliūdino. Padavėja nežino, ką turi virtuvė, yra neatidi, išsibalškiusi, nors staliukų tik penki. Nevardinsiu tų klaidų, kurių ji pridarė aptarnaudama mus, bet taip kaip buvo elgiamasi su užsieniete kliente mus pribloškė. Atėjusi rytietė panelė kelis kartus turėjo klausti vertimo, o kaip supratom padavėjai su anglų kalba labai ne kas, tad ji tik suko uodegą, kada ne kada išversdama po žodį ir labai akivaizdžiai norėdama klientės atsikratyti. Vargšė mergaitė turbūt nesuprato padavėjos manevrų ir kantriai laukė, kada iš prabėgom numestų angliškų žodelių galės susidaryti vaizdą, ko čia galimą užkąsti. Nebejaučiau aš likusios pusės lėkštės koldūnų skonio, nes buvo gėda ir apmaudu. Negi yra taip sunkų išsiversti 20 meniu punktukų į anglų kalbą ir išmokti? Ar bent jau meniu atsispausdinti.
    Labai linkiu jiems susitvarkyti su aptarnavimu, nes visa kita išvystyti verslą jie turi.

  16. Laura parašė:

    mane labiausiai sužavėjo šitas sakinys: „kur būtų galima ateiti su vaikais, šunimis, kur niekas neįpareigotų“ 🙂 būtinai reikės nueit apsižvalgyt 😉

  17. Voverė D. parašė:

    O aš Koldūninėje koldūnų dar neragavau… 🙂 Bet valgiau nemažai dienos pietų, kurie buvo „mmm, skanūs“, tada „visai nieko“, vėliau „ok“, tada „ai, nelabai skanu“, dar vėliau [palikau pusę kepsnio, bo žalias ir neskanus buvo] (beje, neperdedu – trys valgėm, visos trys ir palikom juos lėkštėse, pasitenkinom bulvių koše ir kokiom tai daržovėm…), o galiausiai „einam pietaut bet kur, tik ne ten (nu ir ne dar keliose vietose :))“… Tai dabar dienos pietų ten nerekomenduočiau, nors anksčiau (prieš kokį pusę metų) buvo faini. Gal šefas pasikeitė?
    Kalbant apie bendravimą su klientu, tai galiu papasakot vieną epizodą, kurį vis prisimenu, kai išgirstu minint Koldūninę. Vieną žiemos dieną pietavom ten. Sėdėjau visai prie pat durų ir, žinoma, pyktelėjau, kai kažkokie du kostiumuoti vyrukai išėję pro duris jų neuždarė. Jau kėliausi nuo kėdės pati tą padaryti, bet mane aplenkė šeimininkė (kiek suprantu) ir vietoje to, kad būtų tiesiog uždariusi duris, išlindo laukan ir ėmė šaukti aniems klientams, kad čia ne Tailandas ir gal jie autobuse gimę (vaikystės bajeris :))), kad durų neuždaro… Nors ir pati buvau pyktelėjus ant tų bičų, toks šeimininkės elgesys labai nemaloniai nustebino – ar galima elgtis taip su klientu..? Nemanau.
    Šiukštu nesu kokis tai piktas miško žvėris, norintis padaryti antireklamą šitai vietai. Netgi galvoju, kad tikrai reikės kada ten užeiti būtent koldūnų 🙂 Bet kol kas įspūdis ne pats geriausias…

  18. FeLicija parašė:

    Sveiki,
    Mes labai pasistengsim atsizvelgti i pastabas , gero savaigalio visiem .

  19. vega parašė:

    Smagu žinoma, kad tokios vietos kuriasi, sėkmės jiems, bet jau lapės pasvaigimai apie pardavėjas ir pan. …. gal lapė pati norėtų imti ir padirbėti pardavėja už jūjų atlygį ir jų darbo valandomis, kaži kaip jau tuomet su klientais plepėtų ir ar galėtų prieš darbą užbėgti kroasantų paskanauti į užupį ….. 🙂
    Nieko asmeniško, tik norėtusi daugiau supratingumo brangiosios.:)))

    • asta parašė:

      Pritariu, pardavėjų darbas sunkus, nes kiekvienas klientas su savo nesąmoningais klausimais ir įgeidžiais… O atlyginimas nieko vertas, nebent pats savininkas sukiojasi ten, tada stengiasi iš paskutiniųjų. Nors aš asmeniškai nebeeinu į jokias parduotuves, kur žinau kad prie manęs prišoks paslaugioji konsultantė/pardavėja. Nes negaliu pakęsti kai lenda, jei man kažko reiks paklausti, aš pati pasiteirausiu. Būtent dėl to perdėto paslaugumo, mėgstu savitarnos parduotuves ir pirkti internetu. Manau ne aš viena tokia.

    • vaida parašė:

      p. Vega, bet nesakykit, juk esat sutikusi gyvenime ir smagių pardavėjų ir fainų padavėjų – net tokios fainumo, kad norisi grįžti ir vėl, ir vėl… nemanau, kad jų atlyginimas ar/ir darbo valandos kuo nors išsiskirtų iš bendros masės… Bet vis dėlto skirtumas tarp tų, kurios šypsosi ir maloniai bendrauja ir tų, kurios su kančia veide atbūna tas valandas, yra.

    • Lape patarėja parašė:

      Vega, aš tikrai suprantu, kad sunkus darbas ir pardavėjos, ir šlavėjos, bet nė už ką nesutiksiu, kad parduotuvės savininko darbas lengvesnis. Gal atlyginimas didesnis, gal daugiau sprendimų laisvės ir komforto, bet ir atsakomybė, rizika ir nervai yra nepalyginamai didesni. Kas dėl mano pačios patyrimo — 10 metų dirbau diena iš dienos tiesiogiai su klientais, tiesa, ne sukneles pardavinėdama, taigi labai gerai žinau, kas tai yra.

      • Egle parašė:

        mano mamute dirba pardaveja indu parduotuveje. kokia pavargusi bebutu, ir kaip labai jai truktu atlyginimo net mazmoziams, kiekviena klienta sutinka taip graziai, kad pas ja isitaise keletas ateinanciu ne pirkti, o pakalbeti. ir vis uzejus aplankyti, randu koki vyra neatsigerinti pardavejos groziu ir meilumu, kol mamute deda jo prekes maiselin. ir tik pati del to grizta sviesesne. ir pirkti ten gera, ir jai parduoti smagiau.

  20. Atsinaujinusi koldunine parašė:

    Sveiki visi komentatoriai,
    Rasau, noredamas pagirti sia saunia vieta.
    Esu lankesis sioje vietoje ir anksciau, dar tada kai buvo parasytas sitas straipsinis. Ypatingai skanus koldunai, aptarnavimas tikrai buvo neblogas. Labai nustebau, kad turedami teise prekiauti alkoholiu, praktiskai nieko neturejo…. Taip pat buvo gan nesvarios staltieses(gal kad buvo vakaras…). Taip pat kedziu patvarumas ir islinde varztukai is ju….priverte susirasti geresne ir sveikesne kede. Bet visa tai buvo 2011 metais :).
    Kazkaip pries kelias dienas vakare lankiausi Saviciaus gatveje ir pamaciau „Koldunine“, kurioje buvau pries metus laiko ir nusprendziau uzsukti, nes koldunai pamenu buvo ypatingai skanus. Tik praveres duris, buvau labai siltai sutiktas, padaveja su sypsena pasisveikino ir pasiule prisesti(2011 taip nebuvo). Buvo uzimti gal keturi staliukai(is viso gal 7 ). Apsidaires viduje, pagalvojau, kad cia ne koldunine, bet ant baro ir sienu pamaciau koldunu paveiksliukus ir nusiraminau. Mane suzavejo tvarka ir pasikeites interjeras. Labai patiko paveikslai(nuotraukos) ir paveiksleliai su (kaip po to issiaikinau) koldunines gamintais koldunais. Taip pat atsirado vazoneliai, zvakes ant stalu (2011 taip nebuvo). Baras su ivairiais alkoholiniais gerimais(2011 taip nebuvo). Taip pat didelis pasirinkimas gaiviuju gerimu. Is karto atkreipiau demesi i pasikeitusias staltieses ir vienodas, tvarkingas kedes :). Kalbant apie maista: valgiau salotas su karsta vistiena – 10 balu, koldunus su jautiena – 10 balu ir geriau kompota – 10 balu.
    Iskilo klausimas! Ar susitvarke seimininkai ar jie pasikeite??? Kaip ten bebutu, rasau 10 balu!!! Tikrai visiems siulau apsilankyti.

Palikite komentarą

Taip pat skaitykite:


Mūsų draugai:
Visos teisės priklauso Beatai Nicholson. | Pagaminta beLEDO.