Vakar pasibaigė mano toks vienas užklasinis būrelis – vakariniai kursai , kuris tęsėsi gal aštuonias savaites, tai mano pirmadieniai buvo visai užmušti. Kursai tie vadinosi Food Writing. Jau ne pirmus metus mokykla, ta pati, kurioje vis dar mokausi, rengia. Nes tų vadinamųjų maisto žurnalistų, entuziastų – devynios galybės, kai kurie jų net gerokai iš už Londono į tuos kursus atvažiuodavo.
Jokių ten stebuklų ir triukų nebuvo – daugiau mažiau sveikas protas ir aš ten labai didelių atradimų nepadariau, bet keletas įdomių ir svarbių minčių liko galvoje.
Kursus vedė dviejų maisto žurnalų redaktorė, kuri vis atsivesdavo kokį kolegą, papasakojantį tai apie fotografiją, tai apie restoranų apžvalgas, tai apie kelionių ir maisto žurnalistiką ar knygų leidybą.
Kai jau paskutinėje pamokoje mūsų vadovė skaitė tokią a la atmintinę, ką ir kaip daryti ar nedaryti, man už ausies labiausiai užkliuvo priesakas: rašykite nuo savęs, nebandykite būti tuo, kuo nesate, nes bandymas vaidinti ar apsimesti kažkuo, nutolstant nuo to, kas iš tiesų esate, nieko gera neduoda. (Jau senovės lietuviai buvo sugalvoję patarlę apie ylą iš maišo, tai kaip ir sakiau, – nieko naujo). Aš ir stengiuosi laikytis šito priesako, ir per daug nesuku galvos, stengdamasi įtikti visiems ir kiekvienam arba pasirodyti geresnė ir sumanestė, ar poetiškesnė, nei esu iš tiesų. Ir visada darau taip, kaip man atrodo geriausia.
Drungna persona nori nenori išlenda į paviršių ir vienodai neįdomi atrodo, kaip ir atšalusi kopūstų sriuba. Pasitaiko, ką darysi, bet tada pagalvoju apie ir jūsų ir mano Lapę, kurios “drungna” tikrai nepavadinsi ir kuri džiugina mano žandus savo rašiniais visuomet.
Šį kartą aš pati ją, kaip musę į barščius, paraginau nueiti į naujos vyninės atidarymą. Ji, beje, jau anksčiau buvo parašiusi apie “Balzac” restoraną ir tikrai per daug neišpeikė, bet to užteko, kad sulauktume truputį įsiskaudinusio Balzako savininko laiško. Tiesa, tai santykių nesugadino, nes Thomas man vis laiškų atsiųsdavo apie įvairias restorano naujienas – naujus vynus ir naujus meniu, ir prieš porą savaičių – pasiūlymą apsilankyti naujoje jų atidaromoje vyninėje “Zola”.
Aš su Lape apie bites kalbėdama, užsiminiau, gal nori nueiti? Užsukite abi, sakau, su Brone, gal ką nors parašysi…. Lapė neparodė jokio entuziazmo: o rašyti būtina? – patikrino. Sakau, tai aišku, kad ne, žinoma, kad nebūtina. Na, nebent įkvėpimas už gerklės griebs.
Ir ką jūs sau manote? Lapė nukrypavo į vyninę ir, net neraginta, kad trinktelėjo kompiuterio klavišais, tikrai mažai nepasirodė. Kai jau viskas buvo juodu ant balto, mūsų nedideliame ratelyje net išdygo diskusija, kaip gi čia daryti: ar reikia, ar nereikia Lapės atvirą laišką po vyninės atidarymo spausdinti. Bet keleto pasitrynimo laiškų, vistik buvo nuspręsta – reikia… Skaitom. Beata
Sveiki, Thomasai,
Sveikinu jus atidarius dar vieną jaukią vietą – vyninę „Zola“, kurioje vakar apsilankiau pirmą ir manau, jog paskutinį kartą. Po ano karto, kai pasipiktinote, mano galva, visai teigiama „Balzac“ apžvalga (Beata persiuntė man jūsų mailą), nemaniau, jog norėsiu rašyti apie jūsų įstaigas. Tačiau esu tiek pasipiktinusi vakarykščiu vakaru „Zola“, jog nuoširdžiai tikiuosi daranti gerą darbą jums – gal atsižvelgsite į lankytojų priekaištus, ir mes dar galėsime kada nors išgerti vyno jūsų vyninėje.
Skaitytojams, kurie irgi skaito šį laišką, trumpai paaiškinu situaciją: gerb. Thomas, „Balzac“ ir „Zola“ šeimininkas, el. paštu pakvietė užsukti į „Zola“ atidarymo vakarą, kur ragino ateiti ir atrasti „sūrio ir mėsos rinkinius draugams, „tartine” – prancūziškus sumuštinius bei prancūziškus, pačių tiesiai iš gamintojo atvežtus, vynus“.
Iš pirmo žvilgsnio „Zola“ – dar viena jauki vietelė pasėdėti, todėl džiaugėmės turėję rezervuotą staliuką ir apsilaižydami skaitėme meniu. Pasirinkimas – padorus ir nedidelis, todėl nemažai žadantis: karšti ir šalti sumuštiniai, salotos, pora sriubų, keli šalti užkandžiai ir, žinoma, vynai. Kišo, kuris yra artimas dievų maistui Prancūzijoje ir Belgijoje, Lietuvoje dar niekur gero nevalgiau. Neparagavau jo ir „Zola“, nes, kaip informavo žalias padavėjas, „šito neturime“. Bronės vyras Jeronimas užsimanė paragauti dienos sriubos, kurios irgi nebuvo, bet mes su Brone jį paauklėjom: jokia padori virtuvė dienos sriubos pusę septynių vakaro jau nebeturi. Paprašėm vandens iš krano – irgi „nebuvo“. Tas užsispyręs restoranų nenoras už litą parduoti grafiną vandens iš krano nebūtų toks piktinantis, jei vienintelis kitas pasirinkimas nebūtų didelis „Vittel“ butelis už… 14 litų. Ne dėl to, kad neturime keturiolikos litų, tiesiog piktina atviras plėšikavimas, o dehidratuoti visai nesinori.
Gana greitai sulaukėme šeimininko išgirtųjų sūrio ir mėsos rinkinių. Sūrius giriame, o mėsos rinkinys – gan vidutiniškas, niekuo neypatingas. Rinkinius sudorojome greitai – o ką gi beliko daryti, kai nuo plyšaujančios muzikos tiesiog neįmanoma susikalbėti. „Zola“, imkite pavyzdį iš „In Vino“ – ten muzika girdisi vos vos, o susikalbėti sunku dėl žmonių keliamo šurmulio, kas yra jau visai kitas reikalas. Kad muzika tikrai groja gerokai per garsiai, įsitikino ir administratorė, kuri gal kelis kartus pasilenkusi perklausinėjo mūsų užsakymą: „atsiprašau, aš vis tiek neišgirdau, čia muzika per garsiai“. Tada mes choru: „taigi patildykit, matot, kad neįmanoma susikalbėt“. O jinai, nuoširdi mergaitė, sako: „žinau, bet nieko negaliu padaryti, nes čia blogai garsas išvedžiotas“. Ką jums tai sako apie užeigos šeimininkų požiūrį į lankytojų poreikius?
Beje, sąmoningai nesustoju ties detalesne maisto apžvalga, nes kur kas įdomesnis buvo, reiktų suprasti, šventinis atidarymo aptarnavimas. Kai jau kokį ketvirtą kartą neprisišaukėme padavėjo, aš Bronės klausiu – ė, o kiek valandų? Ir čia visi apstulbstam: nuo užsakymo praėjo pusantros valandos, o salotų – nė kvapo. Per tą laiką niekas, o niekas nebuvo priėjęs pasiūlyti dar vyno, dar vandens, gal dar užkandžių – ar čia irgi geras tonas? Svarstėme visas versijas, kodėl vėluoja maistas: „dar tik nuėjo į parduotuvę“, „dar tik rūko vištą“, „dar neužaugo darže salotos“, bet Jeronimas, žmogus gudrus, pasakė tai, ką visi manome esant tiesa: dar neatėjo šefas. Kaip patvirtinantis įrodymas buvo ir tušti aplinkiniai staleliai.
Negaišinsiu jūsų laiko, atpasakodama komedijos vertą pokalbį su padavėju, o vėliau – administratore, pacituosiu tik vieną sakinį: „jūs mus supraskit, pas mus šiandien atidarymas, viskas už pusę kainos, mes tikrai nesitikėjome daug žmonių“. Išsiuntinėjate emailu kvietimus, ko gero, pusei Vilniaus ir nesitikite žmonių? Tai jau labai bloga vadyba. Ir po teisybei, tų žmonių nebuvo sausakimša. Nė iš tolo nepriminė grūsties „In Vino“, kur, kad ir kiek bebūtų liaudies, pusantros valandos laukti niekada neteko.
Kitas patarimas Thomas ir visiems rimtiems restoratoriams – investuokite į padavėjus, apmokykite juos. Kad ir kokia pigi darbo jėga atostogaujantys moksleiviai, jiems neužtenka elementaraus gyvenimiško patyrimo, kad nors pusėtinai aptarnautų. Jeronimas sakė, jog to mūsų susierzinimo galėjo ir nebūti, jei laiku būtų kas nors priėjęs ir pasakęs: „nepykit, daug užsakymų/sugedo viryklė/dingo elektra/šefą ištiko širdies smūgis, jums teks palaukti, bet gal dar norit išgert ar bent užkąst duonos?“
Vienžo, mes ten šiek tiek patriukšmavome. Nes buvom alkani ir įsiutę. Tada administratorė prisiekė, kad salotos bus po aštuonių minučių ir nemelavo. Salotos su krevetėmis, salotos su mozzarela, salotos su jautiena – ar tam reikia pusantros valandos pagaminti??? Juokingiausia, kad tada viską: ir salotas, ir sumuštinius atnešė vienu ypu. O tada lėkštės stebuklingai pradėjo plaukti ir prie kitų stalų, kad mums patvirtino versiją, jog tik dabar į darbą atėjo šefas.
Esame teisingi, todėl net ir bjaurios nuotaikos būdami pripažinome, kad tiek salotos, tiek sumuštiniai, nors ir neišskirtiniai, bet tikrai skanūs (tiesa, Bronei salotos su jautiena pasirodė prėskokos). Tik grįžti mums tikrai nesinorės, nes sąskaita buvo 106 litai, kas įprastą, ne atidarymo vakarą, būtų buvę du šimtai. Du šimtai litų už vyną, užkandžius ir salotas keturiems? Nežinau, tai ne mano kišenei, žinau vietų, kur už tokią sumą pavalgytume kur kas įdomesnių patiekalų ir nesusinervintume dėl šūdino aptarnavimo.
nu kirto is peties, bet jei ten taip yra tai nematau prasmes tylet. o kainos – drakoniskos, jauc nelab kur vilniuj vyninese tokio ir rasi, arba as nesilankau te.
Aciu uz naudinga informacija. Is pradziu atrode,kad toje vynineje kazkas tokio,mat kasdien kaba iskaba: mes dirbame jau tiek ir tiek dienu,o va kiek pas mus zmoniu. Cia bus taip,kad visi apsilankys po viena karta ir tiek. belieka tiketis kad savininkai susirupins ir isvengs daugiau tokiu atsiliepimu.
Oho, Lapė rimtai čia….Nenorėčiau būti p.Thomas. Ir išvis manau, kad vandens iš krano nedavimas prilygsta Žmogaus teisių konvencijos pažeidimui!
Aciu uz isamia informacija! Mes kaip tik ruosiames i LTU ir as jau tyliai planavau, kur man cia jaukiai su draugaitem pasedeti reiks. Skaiciau Lapes straipsni ir vis galvojau apie savo baba. Butu ji sia istorija isgirdus! Tuoj butu pakomentavus :” Nu Jezusmarija, nuejo ir buterbrodu uz simta lita pavalge…”
Labai gerai parasytas pats paskutinis sakinys 🙂 ir ko cia savininkui buti isizeidus!? Kaip visada, teisybe akis bado 🙂 Toks verslas ilgai neissilaikys su tokia aptarnavimo kokybe ir aukstomis kainomis 🙂 Sekmes seimininkams 🙂
Oi, gera apžvalga. 😀 Tiesiai šviesiai viskas – super. 😀
…Nuomonė tai nuomonė, ale kaži teisėta tai? Juk šis blogas tai žinomas plačai, ir dėt tokią kritišką nuomonę gaunasi kaip ir antireklama vieša..ir čia ne nuomonė, o atvira kritika. Nesu šališka, betgi…Išsilaikys verslas ar ne – rinka pati sudėlios, betgi vieša antireklama jau juridinis dalykas. Sakyčiau, kad slidu labai jau čia…Lape, aš tik su geriausias norais..
Straipsnis man labai patiko. Ir nieko cia blogo, jeigu su trupuciu kritikos, kuri visada i nauda.Tai tik pliusas seimininkams, kurie zinos ka ir kaip reikia keisti ar tobulinti. Juk ta pati galima pasakyti iseinant is vynines ar kavines, jei pasiteirauja ar skaniai pavalgete? ar patiko? Nezinau kaip kiti, bet as stengiuosi pasakyti tiesa. Mano nuomone, jeigu teiraujasi, vadinasi rupi klientas ir jo nuomone yra svarbi. Saunu, kad aprasete siek tiek meniu ir kainas, zmogus gali orientuotis eiti ar ne. As dziaugiuosi, kad sutaupe man laiko, nes tiesiog tokia vynine ne pagal mano kisene.
Jurgita, jūs čia kažkaip visai susipainiojot sąvokose 🙂 Juridiškai neteisėta, kaip jūs sakote, būtų tada, jei Lapė būtų prirašiusi kokių nors tiesos neatitinkančių dalykų – padidinusi kainas, laukusi užsakymo 15 min, bet parašiusi, kad laukė pusantros valandos ir t.t.. Manau, kad yra pakankamai liudininkų, galinčių patvirtinti arba paneigti jos žodžius 🙂
Miela Jurgita, na gal laikas konstitucija paskaityt ir susipazint su zodzio laisve. Zmogus aprase ispudzius, neapsmeize, nepamelavo. Nuo kada tai draudziama? :)))) Nesupykit, bet kraujas uzvire skaitant toki baikstu komentara… nu cia kas per baime pasakyt ir apgint nuomone? Ir didelis aciu Lapei beigi Beatai uz atviruma.
Mane stebina tokios vietos kaip Zola, Vapiano ir pan. Kainos kosmines, o kokybe …. nu sorry 3 buterbrodai uz 20 Litu…. Gal klausykit Lietuva pavirto naujaja Sveicarija? Sumustinis su limuzinu (tokie jautukai) mesa, alpese besiganiusiu karvuciu pieno sviestu, japonijoj augintom darzovem? 🙂 Tiesiog… 🙂 O ponui Thomas linkime taisyt reikalus beigi vynines reputacija 🙂
Ponia Beata,
man labai apmaudu, kad Jūs leidžiate tokiems neetiškiems straipsniams būti publikuojamiems. Žinoma, kas belieka daryti Jūsų draugėms, juk tokio straipsnio joks save gerbiantis leidinys tikrai neleistų publikuoti. Kritikuoti galima, kritika yra sveika, tačiau reikia jausti kritikos ribas. Atrodo, kad tiesiog esate nusiteikusi prieš visas maitinimo įstaigas. Man įdomu, ar Jūsų draugės iš vis yra kompetetingos rašyti apie gastronomiją ir tuo labiau aptarnavimo kultūrą, nes iš Jų pusės kultūros nelabai jaučiasi.
Man labai gaila, kad užuot pasidžiaugę, smukdome ir žeminame kitus.
Didžiausios Jums sėkmės.
Ponia Lape ir ponia Beata, Jus esate puikus tandemas!!! Eikit, ragaukit, girkit, kritikuokit ir rasykit savo ispudzius. Nes, mano nuomone, tokie blog’ai yra siais laikais pats objektyviausias dalykas. Ir jau kam kam, o jau Jums to objektyvumo netruksta. Sakau is savo patirties – pavasari atidume i sostine aplankeme Jusu pagirta „Borsch” ir Thierry seimos kepyklele. Abiem likom suzaveti iki nagu galiuku!
Sekmes ir nepasiduokit!
P.S. poniai Jurgitai, taip susirupinusiai ne itin teigiama Lapes nuomone apie „Zola” noreciau pasakyti – konstruktyvi ir sveika kritika turetu buti stimulas siai vyninei pasitempti. Nes reikia dirbti gerai arba gerai. Kito varianto nera. Ir nesvarbu, ar tu pardavineji kebabus ar liuksusinius sumustinius.
Jei tas Tomas supyks, tai jis ne velnio negerbia ir nevertina savo klientu. Nes tokia kritika kaip slapias skuduras per veida turi truputeli atvert akis paciam savininkui, kad pasidarytu kazkokias isvadas. Mano manymu, jis turetu buti dekingas, ir istaises visus trukumus, maldaut, kad vel apsilankytu. Turiu savo versla, zinau ka kalbu. Man kliento nuomone aukso vertes, kokia ji bebuna pikta, neteisinga, gera…
Net ir bloga reklama, visgi, yra reklama! Mes su darugem isnagrinejom straipsni, vienos juokemes, kitos piktinomes, bet visos vieningai nutareme – eime ir patikrinkime kaip ten yra is tiesu. Gal lankytoju nebebus visiskai ir mums salotu nebeteks taip ilagai laukti. O gal vandens bus atsirade…
Kitaip ir zinoje nebutumem apie toki Zola
Man labai patiko ir pats straipsnis ir komentarai, kuriuos kitose svetainėse skaitau itin retai (dėl lietuviško pomėgio įžeidinėti). Manau Lapė išreiškė savo nuomonę, kurią kiekvienas turi teisę priimti ar nepriimti.
Daugiau tokių straipsnių, kurie, reikia tikėtis, priverstų pasitempti maitinimo įstaigų savininkus Lietuvoje, o maitinimosi ir aptarnavimo kultūra žymiai mūsų gimtinėj žymiai pagerėtų 🙂 O tai kartais kai nueini kur, tai jautiesi kaltas, kad iš vis atėjai ir sutrukdei.
Kritikuokim, girkim, ginčykimės, diskutuokim ir visaip kitaip skatinkim vieni kitus tobulėti 🙂
p. Lape ir p. Beata, lankstumo kartais tikrai pritruksta, juk ir pakritikuoti galima lanksciai ir subtiliai, kam taip ziauriai sudirbinet? Sutinku, kad ir tie sumustiniai neisvaizdus ir nelabai ypatingi ir kainos baisios, ir vandens is ciaupo neduoda, ir laukt reikia (siaip buvo galima atsistot ir iseit), bet vis gi siek tiek pritariu Jjurgitos nuomonei. Na ir siaip, reikia gerbti visus savo komentatorius ir taip pat priimti ir ju kritika ir pasiulymus..
Klientas visada teisus.
Kiekvienas turi teisę turėti nuomonę ir ją gali laisvai reikšti. Taip kad po smalsuolės Lapės įspūdžių, vyninės savininkas turėtų ne gaišti laiką pasipiktinimams, o tobulinti aptarnavimą. O tiems, kurie nemėgsta kritikos gal vertėtų aplankyti tą vietą ir savo bloguose paskelbti pagyras… Manau, jog visiems nuo to būtų tik geriau. O Beata ir Lapė yra šaunuolės, kad drąsiai rėžia savo nuomonę. Buvo smagu paskaityti. Sėkmės 🙂
Kodel dabar sitaip uzsipulti Lape? Ar del to, kad Lietuvoje klientas vis dar nera labai svarbus? Amerikoje, kur visi taip megsta bylinetis, pilna tinklapiu ir blogu, kur zmones issako savo nuomone ir nieko – restoranu/viesbuciu savininkai megina atsakyti, pasitaisyti. Pavyzdziui, tripadvisor puslapis. Pries keliaudama visada pasiskaitau ir esu dekinga, kad zmones nepatingi ir paraso savo ispudzius. O ten buna ir arsios kritikos pagal tai, ka klientai mato/atranda. Lapei dekui, kad issamiai aprase savo apsilankymus. Jei kam nepatinka, gali patys nueiti ir aprasyti savo ispudzius.
Uch 🙂
Visai netyčia ir aš buvau Zola atidaryme. Trise pries staliuko, neskaitant lėliuko. Vietos nedaug, bet jauku, gražu ir gera. Nesistumdė niekas, intymumui erdvės pakako pilnai, kažkaip jaukiai kaimyniniai staliukai čiulbėjo ir baro „sėdėtojai” bendravo. Labai maloniai jutau aplinką, o muzikos per garsio nepamenu, nors tu ką. Skaitėm prancūziškas eiles nuo palangės, gėrėm puikų vyną, kurį rekomendavo hm..kas?nepamenu:) Meniu nesirūpinom tą vakarą, priėmėm rekomendacijas. Sumuštiniai su kriaušėm buvo puikūs, kažkas pagyrė, kad duonelė kepama specialiai Zola vyninei. Turbūt reikia paminėti, kad sąskaita taip pat tą vakarą nesirūpinau, todėl į kainas mažai žiūrėjau, tačiau vanduo mane taip pat papiktino. Pirmiausia prašiau iš krano, kai jo negalėjo įpilti, nenorėjau nieko daugiau. Manau, kad naujai atsidarančios panašios vietukės privalo rodyti pavyzdį. Aš, pvz., kaip tik Prancūzijoj išmokau gerti vandenį per kiekvienus pietus, vakarienes, iš ąsotėlio iš gražių taurių ir nemokamai. Berašydama prisimianiau ir neseniai per LTV girdėtą puikų pokalbį apie vandenį, kaip jį reikai gerti, apie akciją, skatinančią gerti iš čiaupo, o ne iš butelių.
Aptarnavimas buvo jaukus, man pasirodė labai derantis prie aplinkos, laisvas, bet mandagus.
Linkiu sėkmės!
Atsitiko, kaip kad daznai atsitinka – pasipiktinusiu poniu ir paneliu (o gal ir ponu) eselonas uzsipuole zmogu, kad jis isdriso pasakyti tai, ka galvoja; geras, straipsnis, tiesus, be jokiu ten niuansu ir reveransu; o pasipiktinimas tik irodo, kad toks straipsniu reikia, ir kuo daugiau; Linkejimai Lapei!
o as suprantu koleges JJurgitos susirupinima zodziu junginiu ‘sudinas aptarnavimas’, na jei visi trigubi sauktukai ir klaustukai galbut ir dera pasipiktinimui isreikti, minetas zodziu junginys tikrai gali buti istaigos, savininko ar aptarnaujancio personalo palaikytas izeidimu… ir tai, kaip zinia, yra labai subjektyvus dalykas: vienam jis kritika (tik kazin ar konstruktyvi), o kitas visas iraudes kaip burokas gali ir teisman patraukti. Tad tikrai, kritikuokime pozityviai, ty pykime pagarbiai 🙂
Pritariu Jjurgitos nuomonei. Ar pavyksta tiesiai, bet taktiškai išdėstyti neigiamą kritiką ir nemaloniems reiškiniams suteikti neįžeidžiančius „tikruosius” vardus, priklauso nuo plunksnos įvaldymo, kurio poniai Lapei šį kartą ir pritrūko (o gal jį užgožė emocijos?..). Žaviuosi Beatos blogo įrašų gyvybingumu ir tikiuosi, kad bus sugrįžta prie ankstesnio rašymo stiliaus. Per brangu? Per ilgai laukti? Kitą kartą eikim kitur ir neleiskim tokioms smulkmenoms gadinti nuotaikos – juk ne tai gyvenime svarbiausia 🙂
Miela Beata ir Co:) Galiu pasakyti, kad stebedama situacija restoranine (bent UK), matau, kad kiekvienas savininkas issiners is kailio, kad suzinoti kas yra blogai, ka dar reik pagerinti ir tt. As manau sitas tyrimas gali atnesti daug naudos gerinant kokybe visapusiskai, negana to, tyrimas nemokamas ir tyrinetojai patys susimokejo uz maista:) Juk daugelis restoranu (bent UK), patys kviecia vertintojus ir sumoka, kad jie ivertintu, pasakytu teigiams ir neigiamas puses arba apklausia lankytojus. Bent as dziaugiuosi konstruktyvia kritika, is salies, siuo atveju geriau matyti:) Kas del Lietuvos restoranu ( ir ne tik), is tikro problema nr 1 yra SERVISAS, tik po to kainu politika, maisto kokybe ir tt. Visiems linkiu gero upo ir siltos vasaros:)
post scriptum: cia yra blogas, o tai reiskia, kad galima vartoti cenzurine kalba, necenzurine kalba , emociju kalba ir sirdies balso kalba, jei skaitote, kad blogas neatitinka jusu auklejimo ar visuomenines padeties, gal neverta kankintis skaitant ji?
Ačiū Lapei už nuoširdžią nuomonę (niekaip nesuprasčiau to, kaip užsakytos kritikos), o dėl to teisės pažeidimo – subjektyvumas ir yra subjektyvumas ir niekas čia nesako, kad pateikė vienintelę, teisingą ir objektyvią nuomonę, manau, kad reikėtų daaaug tvirtesnių argumentų ir įrodymų.
…..jau yra nusistovėjus tokio pobūdžio bylų teisminė praktika…:) bet tai koks skirtumas, vien faktas dėl galimo patraukimo atsakomybėn pats savaime nemalonus.
Man vis dar sunku patikėti, kad asmeninio blogo nuomonė taip aštriai užkliuvo. Kaip Skaitytoja ir rašė,” cia yra blogas, o tai reiskia, kad galima vartoti cenzurine kalba, necenzurine kalba , emociju kalba ir sirdies balso kalba, jei skaitote, kad blogas neatitinka jusu auklejimo ar visuomenines padeties, gal neverta kankintis skaitant ji?”. Jei Beata ar p. Lapė būtų oficialios maisto kritikės, rašančios atsiliepimus rimtiems/specializuotiems leidiniams, manau, tekstas skambėtų kaip ir pridera tokiais atvejais, nes jos moka rašyti. O čia tebuvo asmeninė kritiška nuomonė ir visai nieko neteisiško ar amoralaus čia nėra. Visame pasaulyje yra maisto kritikai, kurie peikia ar giria maisto įstaigas, o jiems užsukus į restoraną, visas personalas šokinėja ant pirštų galiukų. Neseniai, beje, žiūrėjau filmą „Loves kitchen” – jame galima pamatyti kokią galią gali turėti maisto kritikai.
O šiaip, manau, jei aptarnavimas yra šūdinas, tai tylėti nereikia nei parduotuvėje, nei kioske, nei restorane, nei autobuse, nei viešajame tualete. Tylėdami nieko nepakeisim. O keisti tikrai yra ką!
beje, mes gyvename Lietuvoje ir čia mes turime ŽODŽIO LAISVĘ.
Beata, lietuviškas žodis Jūms, rašomas su u trumpąja (Jums). Abu su labai didžiai gerbiamu ponu Užkalniu (dėl kurio aš šitą puslapį ir atsiverčiau) truputį per aukštai užvertėte galvas, ir kažkodėl Jums atrodo, kad 99 procentai LT gyventojų yra visiški runkeliai, ir tik Jūs ne (matyt tokiais Jus padarė gyvenimas kažkokiame mistiniame Londone).
Tokie žodžiai, kaip „durniai”, „šūdinas” (čia Beatai netaikau) tikrai Lapei ir Andriui garbės nedaro ir yra dažniau naudojami vežikų, pliekiančių kortomis vežimą, o ne gana gausiai lankomuose bloguose. Gėda Gėda Gėda visiems trims. Jeigu mėginate kopijuoti Ramsey ar Michael Winner, kopija nepavyko, nes originalo atkartoti neįmanoma.
Duris atveriama nauja vyninė, tikriausiai reikia reklamos. Ir nemažai! Tikriausiai ir užsakytų straipsnių buvo ir plastikinių lietuviskų žvaigždučių buvo pakviesta. Gal net kokia PR įstaiga pasamdyta, kuo labiau išviešinti šį svarbų Lietuvai ir jos žmonėms faktą. Ir staiga… į liaupsių srautą tiesos krislas įkrito. Ir sujudo tokios visokios, neaišku kokios, – gal PR, gal draugės draugių tų bjaurių padavalkų, kurias save gerbiantis restoranas siųstų indų mazgoti, gal dar kokios.
Papraščiau sakant, visokios tipo teisininkės, kurios nori įvesti cenzūrą bloguose, man daug įtariau atrodo… Juk tokie teigiami komentarai kaip tik labiau nupirkti gali būti. kaip reklamos ar PR dalis.
O aptarnavimas dar Balzake šūdinas (be kabučių) buvo, kai ten paskutinį kartą užsakinėjau staliuką. Tad ačiū, Lape, už tiesą. Be cenzūros.
Jei ne A.Užkalnis, šis straipsnis gal niekaip ir nebūtų užklivęs. Bet dabar, kai buvo paviešinti Beatos blogo komentarai, pasidarė smalsu ir nusprendžiau pasižiūrėti, dėl ko užvirė čia tokios aistros.
Tiesą sakant, taip ir nesupratau, kas čia tame straipsnyje užkliuvo? Kad buvo pasakyta, kad juoda nėra balta, bet vis tik juoda?
Normalu, jeigu tiesiai pasakoma, kad aptarnavimas buvo prastas (o geru jo nepavadinsi, jei paitekalai neatnešami pusantros valandos, muzika per garsi, personalas – išvėpęs, o kainos – kosminės).
Kaip supratau pagal kainas, restoranas taiko į itin aukšto lygio maitinimo įstaigas, be to, buvo aprašytas atidarymo vakaras su kviestiniais svečiais, kviestais tam, kad įvertintų ir pareklamuotų kitiems restoraną. Deja, kaip galima suprasti, pirmasis blynas visiškai prisvilo ir patarlė „Gera pradžia – pusė darbo” šiuo atveju pasiteisino atvirkščiai.
Rezcenziją įvertinu kaip vykusią (jeigu kam nepatinka, pasižiūrėkite, kaip G.Ramzis išsako savo nuomonę. Palyginti su juo, čia – žiedeliai).
Atrodo, kad poniutes Lape ir Beata, kaip ir dera tikroms moterims megsta tik komplimentus ir pagyrimus, o kai sunku apsiginti, i pagalba, prasytas ar neprasytas atlekia dar ir riteris ant balto zirgo Uzkalnis. Nieko ypatingo trijuose placiai Uzkalnio aprasytuose komentaruose as nepamaciau, tai buvo pakankamai kulturingai surasytos viso labo nuomones, i kurias taip reaguoti yra pakankamai juokinga, ir indeed zema. Norit bukit tipo kritikai, bet kai kritikuoja Jus, tai matai, kaip negerai gaunasi.
Britai turi Robin Hood, Gordon Ramsay ir Jamie Oliver , o mes turim p. Užkalnį, p. Lapę ir p. Beatą 🙂 Garbė būti lietuvišku runkeliu :)))
Lape, aciu uz komentara. Manes, ji paskaicius, i ta vynine ir su botagu nenuvarytum, betgi as – zmogus patiklus. Reklama, kokia ji bebutu, yra gerai!
O poniai teisininkei galbut darbelio truksta? 🙂 Juk maista aptarinejame, ne kodeksus ir straipsnius. Nuobodu, kai is pirmojo posto suzinai kokia zmogaus profesija…
Niekaip nesuprantu iš kur lietuviai išmoko, kad šūdų kalną pavadinti šūdų kalnų yra baisi nuodėmė ar net „Juridiškai neteisėta”. Jei niekas taip niekad nepasakys, tai vieną dieną atsibusim šūdo kalno viduryje.
ne nu, pirmąkart pasiskaičiau komentarus ir galbūt aš esu viena iš tų 99% runkelių gyvenančių Lietuvoje, bet dar ne pati didžiausia, kaip kai kurie komentariai… išvis nesuprantu, gal čia žmonėms veiklos trūksta ar ką, kad audras stiklinėje kelia, ar ką, bet žmonėsmieli besipiktinantys tiesuoliai ir visokie kitokie niurzgos, juk Sovietų Sąjunga jau baigės, nuomonę reikšti jau galima, ir kad ją pareikši, nuo to blogesniu žmogumi netapsi.
Čia kaip kažkas aukščiau rašė, šita apžvalga ir man sužadino norą apsilankyti bei patikrinti ar tikrai ten taip blogai, ką vakar ir padarėme. Ir žinokit įspūdžiai patys geriausi: namų vynas, karšti sumuštiniai su krūva salotų, kurių lėkštės užtenka pavalgyti – super skanūs (valgėm su ožkos sūriu ir kriaušėm ir kita – … užkrito ta daržovė); padavėjos super paslaugios – nespėjus pastatyti išgertos taurės su plačiausia šypsena jau prišokdavo papildyti. Muzika tikrai nebuvo per garsi, o draugė net pastebėjo, kad faina.:)
Tiesa, vandens iš krano neprašiau, bet manau, kaip prancūziško gyvenimo b8do puoselėtojai, galėtų jo įpilti netgi neprašant, kaip kad paprastai daroma Prancūzijoje. (Kok kas vienintelė mano Vilniuje sutikta vieta, kur duoda vandens – „Jalta”).
Taigi, dviejų žmonių sąskaita už puslitrį vyno ir dvi puikas sumuštinių lėkštes buvo 50 Lt. ir visai nesijaučiu permokėjusi, nes ir pavalgėme, ir vyno atsigėrėme, ir puikiai praleidom laiką. Aplinka labai jauki. Mielai pakartočiau.
sveikos,
aš tai sveikinu tokias recenzijas ir asmeninių įspūdžių išdėliojimus. Čia yra asmeninis blogas, žmonės turi teisę pasakyti savo nuomonę. O grasinimai teisiniais veiksmai yra šiek tiek juokingi. Ką, elementarių įspūdžių išdėstyti negalima? Sakyčiau, savininkai turėtų būti dėkingi, bo pusei skaitytojų pavadinimas gal ir būtų užkliuvęs, bet dabar nusirito žinia iki Užkalnio, kurį daug kas keikia, bet vistiek skaito :):) ir iš smalsumo nueis patikrinti teisingi Lapės įspūdžiai, ar ne. Lietuvoj aptarnavimo srity yra labai daug kas nuveikti. Ir ką ten prėskai aprašinėti „aptarnavimas galėtų būti geresnis” arba sąskaita „didoka” . „Verslo žiniose” tokiu stilium rašoma. Ir dėl neigiamų atsiliepimų nieks teisiniais veiksmais negrasina. Ale iš kur tiek pasiutimo dėl neigiamos nuomonės?
Beata ir Lapė – viskas super, taip ir toliau. Aš skaitau ir skaitysiu. Užkalnį – kaip kada 🙂
P. Beata, ar kartais p. Užkalnis ne jūsų brolis, o p. Lapė ne jūsų sesuo ?
gerbiamos Lape ir Beata,
jūs tik nesugalvokite kreipti dėmesio į jus „auklėti” bandančius tyruolius, rašykite kaip yra. blogeriai turi tokią teisę, kas kita kai Lietuvor rytas pirmam puslapyje šūdą užsakytą spausdina ir nė velnio jiems už tai nebūna. galų gale – jūsų nuomonė yra jūsų nuomonė, kam bus įdmu saviškę susikurti, tas nueis ir apžiūrės. tik būtų įdomu, jei Lapė susikauptų dar vienam užėjimui po kurio laiko – gal bus ZOLA įsidirbusi ir įspūdžiai bus kiek kitoki, arba ne.
darykit tai ką darot 😉
Ačiū p. Lape už įspūdžius. Jie tuo ir žavūs, kad yra subjektyvūs. Visa objektyvi informacija pateikta maitinimo įstaigos licenzijose, leidimuose, sutartyse ir valstybinių įstaigų su ilgais pavadinimais ataskaitose, kadangi nesu teisininkė, jų tiesiog nepajėgčiau įsisavinti ;).
Neblogai čia išėjo 😉 man buvo juokinga, bet poto prisiverčiau į tai pasižiūrėti objektyviai. Matyt ir aš ne ką geresnė būčiau – jeigu kritika būtų buvusi apie mane, gal susiparinusi būčiau ieškojusi teisinių kliaučių, kad kaip nors tą lapę-snapę paspirginti. Ir tik dėlto, kad tikrai trūksta supratimo apie žodžio laisvę, o visokie pseudoteisininkai bando savas teises sumodeliuoti ir įkišti. Šitas straipsnis ir po juo kilęs šurmulys yra man ir pamoka, ir pramoga. Ačiū labai :’))
(Ir dar tas pseudokultūringumas, tai čia žinokit jis kaltas, kad Užkalnis taip necenzūriškai pavaro, gi jau vien reakcija pseudokultūringųjų atneša nežmonišką palaimą….:D )
Oooo, kaip matau pagaliau taika i komentarus atejo 🙂
Pritariu karoliukams, kad jei apie mane tokia kritika butu, pradzioj pasiusciau, o paskui blemba APSISIKCIAU, bet padaryciau taip, kad lape snape parasytu nauja atsiliepima ir sakytu NEREALIAI 🙂 O taip va 🙂
Ok, damos, nera to blogo kas neiseitu i bloga 😀
kokia sauni antroji Beatos knyga, lietuviskai apie lietuviska virtuve ir dar graziai iliustruota. patiko ji man, susidomejau ir
blogu. perskaiciau ir Lapes parasyta straipsneli ir komentarus, pritariu visiskai `vyro` komentarui. o siandien toks ivykis buvo:
nuejau i parduotuve maisto, o kartu galvojau ir pirma Beatos knyga nupirksiu. Pasiziurejau as i ta knyga, prisiminiau si
bloga su visais uzkalniais, lapem ir tt.. Ir zinot, nuosirdziai sakau, kazkaip rankos nusileido. Nebenoriu pirkti Beatos knygos.
Kazkaip nesvariai visas reikalas dabar atrodo. Pasijauciau manipuliuojama. Na zurnalistai siaip zmones nelabai e-e-e svarus ir manipuliuot megsta, uz tai ir pinigus gauna. Bet jau tiek to, kaledinem dovanom ir sau pasiskaityti surasiu kitu knygu. turbut bus ir kitu
graziu Beatos knygu ir sumanymu puikiu, bet kai kam (man tai tikrai) liks neigiamos asociacijos su visa kuryba. deja.
sekmes.
Lape ir Beata, jums 10 balų! Smagu skaityt „gyvus” ir drąsius vertinimus – jei šeimininkai ne lūzeriai, turėtų ne pykti, o pasiraitoję rankoves ištaisyti klaidas, pakviesti užsukti dar kartą ir padėkoti už spyrį į užpakalį.
Lauksiu kitų įrašų!
Sveikos,mielos merginos Beata ,Lape 🙂
Skaitau komentarus ir šypsausi užvirė tokia kova ,kad uch…. 🙂 Aš drebėjau kaip epušės lapelis kol laukiau Lapės snapės vizito savo mažoij Koldūškėlei, atrodė kad atslinks ta Lapė šmirinės visur ,galvojau kaip gi ją atpažinti ,kad tik geriau aptarnauti ,kad tik tie koldūniukai būtų skanūs ,kad šakutės ir staltiesės švarios .Lapė atėjo mes ne nesupratom kas ji….. Matyt aptarnavom kaip visada visus ,straipsniuke gavom mažai kritikos ,obuolių pyragą iki šiol tvarkom bandom tai vienokį tai kitokį. Aš tiesiog norėjau pasakyti ,kad visi šeimininkai sudeda visą širdį,laiką,pereina per neapsakomas mūsų Lietuviškas biurokratiśkas kliūtis ,kariauja karus su kaimynais ir begale visokiu kitokių reikalų reikalėlių, todėl kritika žinoma reikalinga,žinoma naudinga ,bet gi galima šiek tiek švelniau ? 🙂 ?
Aš gi manau, kad atidarymo metu apskirtai nelabai teisinga vertinti naują vietą. Kaip pasižyminti empatija, bandau įsivaizduoti pirmą – atidarymo -dieną, kuomet nori, kad viskas būtų tobula, stengiesi, ir pats sau negali/nenori pripažinti, kad būtent tą dieną ėmė ir „sugedo viryklė/dingo elektra/šefą ištiko širdies smūgis”, todėl nusišneki ar darai nesąmones, todėl visiems linkiu nueiti dabar ir įsitikinti patiems, o verta ta vieta. Aš jau pabuvojau ir planuoju eiti vėl.
wau koks zodziu musis uzvire. Bet as esu uz Beata, kad ir kokia saliska mano nuomone, visi turime savo nuomone ir ja galime garsiai isreiksti, nesvarbu kad kokiai davatkai kazkoks posakis nepatiko.
Jėėėė, Lape, duok penkis! Paskutiniai du žodžiai – BRAVO! Mes lietuvaičiai tik pabumbam ir nieko daugiau. Visų komentarų neskaičiau, bet juokingiausia man pasirodė aliuzijos į baudžeką, orumo įžeidimus, ir bla bla bla….. varguoliai mes, būrai, geriantys prianciūziškus vynelius….. Ačiū Lape už tiesų žodį. 😉
Tikra teisybe, lape! baisi baisi vieta, o as FB jiems rasiau kone tuos pacius neigiamus atsiliepimus kaip jus. vanduo uz 14 lt!!!!!
Miela lape,norėčiau jus pataisyti,jog prie jūsų priėjusi tame restorane „administratore” yra direktore ! mes taip nustebome matydami tokia jaunute mergaite ir su direktorės postu! Tai ką norėt gero aptarnavimo…ką toks vaikelis gali sureguliuot. Mes per atidarymą taip pat buvome…ir net nesulaukėm savo sumuštinių ir išėjom!! O dėl vandens taip pat pasiutau! Daugiau gyvenime ten neisiu! Nebent pasikeistų valdžią ir ką nors pakeistų!
Miela lape,norėčiau jus pataisyti,jog prie jūsų priėjusi tame restorane “administratore” yra direktore ! mes taip nustebome matydami tokia jaunute mergaite ir su direktorės postu! Tai ką norėt gero aptarnavimo…ką toks vaikelis gali sureguliuot. Mes per atidarymą taip pat buvome…ir net nesulaukėm savo sumuštinių ir išėjom!! O dėl vandens taip pat pasiutau! Daugiau gyvenime ten neisiu! Nebent pasikeistų valdžią ir ką nors pakeistų!
pritariu tiems komentaras, kurie pasisako už savo nuomonės išsakymą bloge, ši priemonė tam ir yra sukurta – laisvai reikšti savo mintis, tik aišku,tai reikia daryti ir atsakingai
„shudinas”aptarnavimas yra toks, kai klientas jauciasi, kad ji aptarnavo shudinai 🙂
is teises duona valgantys ir jei kada buvo aptarnauti shudinai, ta matyt ivardintu kitaip. na kad kaip ir aptarnavima „neatitinkanti teisetu lukesciu atsizvelgiant i faktines ir teisines aplinkybes a priori” (eksterjeras, interjeras ir KAINA)…
bet jei pasijauti shudinai del aptarnavimo tai ir aptarnavima gali ivardinti kaip shudina. o nuomones reiskimas yra nuomones reiskimas. geros nuomones reiskima irgi gali ivertinti teisiskai 🙂 paslepta reklama 🙂
Uch, kiek čia visko perskaičiau…. Perskaičiau jau po to, kai teko toje vyninėje apsilankyt. Tiesa, tai buvo, sakykim, kiek specifinis apsilankymas, labiau draugų kvietimas paklausyt gyvos muzikos. Tai prie garsumo ir kokybės prikibt negaliu – buvo puiku. O kalbant apie padavėjus – tiesiog kas kelias minutes klausinėjo, ar viskas gerai, ar nieko netrūksta, gal galėtų ką patart, rekomenduot… Kaip ten su tuo vandeniu, nežinau, kadangi lankiausi ganėtinai šaltą žiemos vakar, ne vanduo rūpėjo 🙂 Ir dar – kadangi man jau gana vėlyvas metas valgyt buvo, su pažįstamais teužsisakėm alyvuogių rinkinuką ir vyno. Trims žmonėms tos porcijos su ciabatta ir pora taurių vyno pakako, nors kad privalgiau, tikrai nepasakyčiau (tokio ir tikslo nebuvo). Tačiau viskas buvo tikrai skanu ir ilgai laukt neteko. Buvom perspėti, kad vienos porcijos trims užteks (na gal ne visai, dviem tai tikrai būtų pats tas). Kitko neužsakinėjom, bet kainos neišgsdino (kaip žmogaus su runkelinėm pajamom). Tikrai ten dar užsuksiu net ir be jokių kvietimų. Dar daug ką norėtųsi išragaut ir susidaryt tikresnį vaizdą, kas ten ir kaip. O kol kas sakau – man ten visai patiko.
Absurdas, apgaudinet lietuvius milziniskomis „prancuziskos virtuves” kainomis uz minimalu produkto pateikima ir dar vynineje sugebama tik Lietuvoje… gyvenu Prancuzijoje, mano vyras turi restorana, todel zinau, kad uz toki produkta tokiomis kainomis (pagal LT atlyginimus) prancuzu ne pro kur neprisikauktu…